- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- I-1006-208/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Šiuo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kameros plotą mažino kameroje buvę baldai. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusio kameros ploto, besinaudojant tualetu, pareiškėją galėjo matyti kiti kameroje buvę asmenys arba pareigūnai per duryse įrengtą stebėjimo langelį. Dušai, į kuriuos buvo vedamas kartą per savaitę nusiprausti, buvo netinkami naudoti, kranai sulaužyti, trūko muilo ir šampūno. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, sienos išdaužytos, nuo jų byrėjo tinkas. Pareiškėjo taip pat netenkino minkštasis inventorius – čiužiniai ir pagalvės buvo netinkamos, išduodama patalynė buvo purvina ir skylėta. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 10–17) prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad iš pateiktų teismui duomenų apie kameras matyti, kuriose kamerose buvo laikomas pareiškėjas ir jose laikomų asmenų skaičius. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Minkštasis inventorius Lukiškių TI-K atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Administracija, gavusi nuteistųjų ar suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, juos patenkina, t. y. dėl įvairių priežasčių naudoti netinkamas inventorius yra pakeičiamas tinkamu.
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pažymi, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl laikymo sąlygų. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 45) pareiškėjas papildomai nurodo, kad baldų užimamas plotas neturėtų būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą, dušinėse nebuvo muilo ir šampūno, be to, priešingai, nei nurodoma atsiliepime, čiužiniai nėra keičiami, net ir esant kalinių prašymams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 6 000,00 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K per mažo ploto kamerose, sanitarinio mazgo ir dušo patalpų įrengimas buvo netinkamas, kamerose nebuvo oro cirkuliacijos, bendra kamerų būklė buvo netinkama, išduodamas minkštasis inventorius buvo netinkamas naudojimui.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.
Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 10–11, 18), nustatyta, kad pareiškėjas:
2018 m. kovo 7 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,94 kv. m) ir joje tą dieną laikomas vienas; 2018 m. kovo 8 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 3 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu; 2018 m. birželio 4 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 174 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 24 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu; 2018 m. birželio 25 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 350 (plotas – 8,09 kv. m), joje buvo laikomas vienas, vėliau – perkeltas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45), kurioje taip pat buvo laikomas vienas; 2018 m. birželio 26 d. uždarytas į kamerą Nr. 142 (plotas – 7,94), kurioje vienas arba su dar vienu asmeniu buvo laikomas iki 2018 m. rugsėjo 27 d.; 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 175 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2018 m. spalio 3 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. spalio 3 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 273 (plotas – 7,79 kv. m), kurioje buvo vienas arba su dar vienu asmeniu buvo laikomas iki išvykimo į Vilniaus pataisos namus dienos, t. y. 2018 m. spalio 16 d. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso: 224 dienas.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose trūko vietos ir dėl to, kad dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 kv. m. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 kv. m asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).
Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėtina, jog pareiškėjui teko nuo 3,78 kv. m (laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 3 d., kamera Nr. 175) iki 8,08 kv. m (2018 m. birželio 25 d., kamera Nr. 350). Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį kameros plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad nebuvo pažeista iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusi 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeidžiamas jo privatumas.
Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė Lukiškių TI-K, šiose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo izoliavimą nuo likusio kameros ploto. Iš į bylą pateikto Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešimo „Dėl A. B. skundo“ (b. l. 24–25) matyti, kad Lukiškių TI-K 7, 23, 25 ir 26 postų kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiškėjas minėtose kamerose laikomas nebuvo. Taigi, nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog kamerose buvo netinkamas vėdinimas, bendra gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpų būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (b. l. 26–27, 29–30, 31–33, 34–36, 37–40) matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu. Iš 2018 m. vasario 15 d. (t. y. iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K) patikrinimo akto (b. l. 26–27) matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 110. Buvo nustatyta, jog kameros temperatūra buvo 1oC mažiau, nei įtvirtinta teisės aktuose, vidinis kameros langas nesandariai užsidarė, unitazo įtvirtinimas buvo išlūžęs. 2018 m. kovo 7 d. Lukiškių TI-K informavo, kad minėti pažeidimai pašalinti (b. l. 28). Grįžtamojo patikrinimo metu konstatuota, kad minėti pažeidimai pašalinti, kamera atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 29–30). Iš 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo akto (b. l. 31–33) matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 115, 131 (pažymėtina, jog šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. birželio 3 d.), 159 ir 189. Buvo tikrinama kamerų apšvieta, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis. Pažeidimų nustatyta nebuvo, kameros atitiko higienos normų reikalavimus.
Byloje nėra duomenų, to nenurodė ir pats pareiškėjas, kad jis būtų kreipęsis su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į VSC. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl jo laikymo sąlygų. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų ir dušo patalpų būkle ir tvarka, yra itin abstraktūs ir nekonkretizuoti. Pareiškėjas nenurodė nei kamerų, kuriose buvo netinkamos sąlygos, nei laikotarpių, kada pasireiškė jo minėti neatitikimai. Be to, Lukiškių TI-K atsiliepime bei Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešime pažymima, jog dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui ir apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėle, įrengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
Pareiškėjas nurodė, jog Lukiškių TI-K dušinėse jam trūko muilo ir šampūno. Atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Paminėto aprašo 4 punkte nurodyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant šio aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas nenurodo, jog jam atvykus nebuvo išduotos minėtos higienos priemonės (muilas ir šampūnas). Lukiškių TI-K atsiliepime bei 2018 m. spalio mėn. Ūkio skyriaus pranešime pažymima, jog Lukiškių TI-K dušinėse visada yra skystas muilas ir plaukų šampūnas – įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai (pildomi pagal poreikį), kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas 224 dienas, tačiau byloje nebuvo nustatyta, to nenurodė ir pats pareiškėjas, jog jis būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl minėtų higienos priemonių trūkumo, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas turėjo ar galėjo įsigyti minėtas priemones ir palaikyti asmeninę higieną. Taigi minėtas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat skundėsi netinkamu minkštuoju inventoriumi – čiužiniai, pagalvės ir patalynė buvo netinkama.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; 42 ir 43 punktuose nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokios medžiagos patalynė nuteistiesiems turi būti išduodama. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės vėlgi yra deklaratyvaus pobūdžio, apibendrinti, nesiejant pareiškėjo teigiamų padarytų pažeidimų su individualiomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis. Atsakovės atstovas paaiškino, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynės komplektas ir minkštasis inventorius išduodamas švarus ir tvarkingas, o gavus nuteistųjų (suimtųjų) prašymus, jiems išduodamas naujas inventorius. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, jog dėl netinkamo minkštojo inventoriaus jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Atsižvelgiant į tai, abejoti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi teisinio pagrindo, o pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės ir minkštojo inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą, trukmę bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Teismo nuomone, nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 650,00 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.