Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1812-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
A6.-1812-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00198-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1812-1072/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00198-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 4 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,liudytojui A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, jog Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors Bendrovė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau, pažeisdama VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Teismo posėdyje A. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vadovu jis buvo, tačiau trumpesnį laikotarpį nei nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime. Darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) nutrūko 2017 metais, o ne 2018 metais. A. K. taip pat nurodė, kad jam telefonu pranešė, jog pagal akcininkų sprendimą jis atleistas iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų 2017 m. gegužės 2 d., tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų, pavyzdžiui darbo sutarties nutraukimo, pateikti negali. Teismo prašė pripažinti, kad jis nekaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje liudytojas A. L. parodė, kad A. K. (duomenys neskelbtini) vadovu buvo iki 2017 m. birželio 7 d. Pats A. L. visą laiką buvo neoficialus įmonės vadovas, nes UAB (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui, kuris gyvena užsienyje, ir A. L., vadovaudamasis 2016 m. gegužės 3 d. įgaliojimo pagrindu, vykdė įmonės veiklą. Jis patvirtino, kad Bendrovėje apie metus laiko nebuvo paskirtas vadovas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus ir nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo išdėstyta poziciją (b. l. 69).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį siejama būtent ir su kreditorių teisių pažeidimu kai pažeidžiama kreditoriaus reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, kurias nustato CK 6.930¹ straipsnis.

Iš operatyvaus patikrinimo medžiagos (b. l. 5-7) nustatyta, kad Bendrovė įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2013 m. liepos 10 d., pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registre įregistruota 2013 m. liepos 24 d. Nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Bendrovės vadovas buvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės 4 d. Bendrovės vadovas A. L., kuris pagal Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro išduotą 2016 m. gegužės 3 d. įgaliojimą atstovavo Bendrovei iki 2018 m. gegužės 4 d. Bendrovės akcininkas nuo 2013 m. liepos 24 d. K. Č., kuriam priklauso 100 procentų akcijų. Apskaitą nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. tvarkė Bendrovės buhalterė I. N.. 2018 m. balandžio 9 d. Bendrovė pasirašė Buhalterinės apskaitos teikimo paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės J. K.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos 2018 m. birželio 29 d. duomenimis Bendrovėje buvo 9 apdraustieji asmenys.

VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. gegužės 24 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 10 394,19 eurų, iš jų: 8 084,84 eurų PVM ir 792,37 eurų šio mokesčio delspinigiai (mokesčio nepriemokos susidarymo data 2017 m. lapkričio 28 d., delspinigių nepriemoka susidariusi nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.); 1 430,00 eurų gyventojų pajamų mokestis ir 86,98 eurų šio mokesčio delspinigiai (mokesčio nepriemokos susidarymo laikotarpis nuo 2016 m birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., delspinigių nepriemoka susidariusi nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.).

Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės lėšų bankų sąskaitose VMI vykdomas nuo 2016 m. gegužės 24 d.

VMI vykdyto patikrinimo metu pateikto balanso už 2017 m. duomenimis nustatyta, kad Bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 29 319,00 eurų, iš jo ilgalaikio turto už 10 309,00 eurų, iš jų: 3 698,00 eurų mašinos ir įrengimai, 6 084,00 eurų transporto priemonės, 526,00 eurų kita įranga, prietaisai įrankiai ir įrenginiai, 1,00 euras kitas materialus turtas; trumpalaikio turto už 19 010,00 eurų, iš jų: 18 287 eurų atsargos, 665,00 eurų išankstiniai apmokėjimai ir kita. Bendrovės nuosavas kapitalas neigiamas -8 067,00 eurų. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 37 386,00 eurų. Iš jų ilgalaikiai įsipareigojimai buvo 5 039,00 eurų (finansinės skolos kredito įstaigoms). Trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 32 347,00 eurų, iš kurių: 10 076,00 eurų skola atskaitingam asmeniui, 10 506,00 eurų skolos tiekėjams, 5 115,00 eurų su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 6 650,00 eurų kitos mokėtinos sumos.

Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą Bendrovės pardavimo pajamos per 2017 metus sudarė 100 819,00 eurų, 2017 m. gruodžio 31 d. datai apskaičiuota 7 955,00 eurų pelno.

Paskutinė Bendrovės finansinė atskaitomybė Valstybes įmonei Registrų centras pateikta už 2016 metus.

Nustatyta, kad bankuose esančiose atsiskaitomosiose sąskaitose (Nr. LT465016000014000676, LT135016000070002862 ir LT785016000070002565 Rato kredito unijoje; Nr. LT984010042404070868 ir LT024010051001824057 Luminor Bank AB) 2017 m. gegužės 1 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. lėšų likučio nebuvo, tikrintinu laikotarpiu pajamų ir išlaidų nebuvo.

Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktų kasos dokumentų kopijas nustatyta, kad 2017 m. gegužės 1 d. kasoje lėšų likučio nebuvo, 2018 m. balandžio 30 d. likutis buvo 6,18 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. gauta 109 224,14 eurai pajamų (iš atskaitingo asmens A. L. gauta 10 829,85 eurų (atskaitingam asmeniui A. L. iš Bendrovės kasos 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. išduota 55 000,00 eurai), už parduotas prekes ar paslaugas gauta 47 294,29 eurai iš (duomenys neskelbtini) 38 400,00 eurų iš (duomenys neskelbtini) , 11 600,00 eurų iš (duomenys neskelbtini) 1 000,00 eurų iš (duomenys neskelbtini) 100,00 eurų iš V. D.. Kasos išlaidos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. sudarė 109 217,96 eurų.

Bendrovėje nagrinėjamu laikotarpiu, pagal VMI pateiktus duomenis, buvo 3 atskaitingi asmenys (A. L., gim. 1958 m. sausio 8 d., A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Bendrovė atskaitingiems asmenims 2017 m. gegužės 1 d. buvo skolinga 44 253,10 eurų. Atskaitingų asmenų pajamos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. sudarė 79 667,00 eurus (gauta iš Bendrovės kasos). Atskaitingų asmenų išlaidos nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 57 491,79 eurus. Bendrove atskaitingam asmeniui A. L. 2018 m. balandžio 30 d. buvo skolinga 22 077,89 eurus. Atskaitingų asmenų išlaidas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. sudarė 57 491,79 eurus.

Pagal Bendrovės pateiktus dokumentus nenustatyta atliktų tarpusavio skolų užskaitymų.

VMI, išnagrinėjusi Bendrovės atsiskaitymus, nustatė, kad Bendrovė atliko atsiskaitymus iš kasos ir per materialiai atskaitingus asmenis su juridiniais ir fiziniais asmenimis (išmokėtas darbo užmokestis, mokėta už prekes ir paslaugas), kai tuo metu turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tuo pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnį.

Iš teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. K. nuo 2017 m. birželio 6 d. nebėra (duomenys neskelbtini) vadovu. Iš 2014 m. sausio 8 d. darbo sutarties Nr. 003 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovaujama K. Č., 2017 m. birželio 7 d. nutraukė darbo sutartį su A. K. pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 90). Teismas taip pat atsižvelgia į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, pagal kuriuos nustatyta, kad A. K. socialinio draudimo pabaigos data yra 2017 m. birželio 7 d. (b. l. 88), kas sutampa su 2014 m. sausio 8 d. darbo sutartyje Nr. 003 nurodyta darbo teisinių santykių pabaigos data.

Sprendžiant dėl A. K. administracinės atsakomybės, atkreiptinas dėmesys į A. L., kuris šiuo metu yra UAB „Kortena“ vadovas, parodymus teisme, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodytu laikotarpiu, o būtent: nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., A. K. nebuvo (duomenys neskelbtini) vadovu. A. K. (duomenys neskelbtini) vadovu nėra nuo 2017 m. birželio 7 d. Nuo nurodyto laikotarpio (duomenys neskelbtini) interesus atstovauja A. L., kuris nuo 2018 m. balandžio 30 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2018/2 paskirtas eiti Bendrovės direktoriaus pareigas (b. l. 80). Pažymima ir tai, jog pagal 2016 m. gegužės 3 d. A. K. buvo įgaliojęs A. L. atstovauti (duomenys neskelbtini) interesus iki 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.

CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Šio straipsnio 1 dalies pagrindu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo (1 punktas); antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių (2 punktas); trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (3 punktas); ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti (4 punktas); penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 punktas). Pagal šio straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 35 straipsnyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalį kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Jeigu tenkinant pirmąja eile tenkinamus kreditorių reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka iš Garantinio fondo ar Žemės ūkio ministerijos lėšų buvo neišlaikytas šioje dalyje nurodytas reikalavimų tenkinimo proporcingumo principas, tai tenkinant iš įmonės lėšų likusius nepatenkintus šių kreditorių reikalavimus turi būti išlyginami atsiradę proporcingumo neatitikimai.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kas faktiškai vadovavo įmonei ir buvo atsakingas už įmonės finansus, kasoje esančius pinigus, kas rūpinosi bendrovės ūkine – komercine veikla ir atsiskaitymais su kreditoriais, t. y. turi būti nustatytas asmuo, kuris faktiškai žinojo ir buvo atsakingas už įmonės finansinę padėtį, nes tik šis asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-01-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-626/2018). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei. Todėl nustatant asmens vadovavimo bendrovei realumą, svarbūs ne tik traukiamų atsakomybėn asmenų subjektyvūs parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys, kaip antai įmonės veiklos dokumentai, darbuotojų paaiškinimai apie realų vadovavimą ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo (duomenys neskelbtini) vadovo A. K. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes realiai jis Bendrovei nevadovavo, nebuvo šios Bendrovės nei savininkas, nei akcininkas, pagal 2016 m. gegužės 3 d. įgaliojimą buvo įgaliojęs A. L. atstovauti (duomenys neskelbtini) interesus iki 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 74), be to, A. K. nuo 2017 m. birželio 7 d. nebebuvo įmonės vadovu, kadangi darbo santykiai su juo buvo nutraukti (b. l. 88, 90), iš ko spręstina, kad A. K. nekontroliavo įmonės veiklos, todėl ir negalėjo pažeisti kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarkos. Tokias aplinkybes bei A. K. parodymus patvirtino ir liudytojas A. L., nurodęs, kad minėtos Bendrovės vienintelio akcininko sprendimu A. K. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų 2017 m. birželio 7 d., nuo to laiko iki 2018 m. gegužės 4 d. Bendrovėje nebuvo paskirtas direktorius, o nuo 2018 m. gegužės 8 d. 2018 m. balandžio 30 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2018/2 (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas A. L.. A. L. patvirtino, kad tą laikotarpį, kuris nurodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., A. K. nebevadovavo Bendrovei, nesprendė jokių (duomenys neskelbtini) finansinių reikalų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) visus (duomenys neskelbtini) dokumentus tvarkė A. L..

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnis).

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju Institucija neįrodė, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą. Neabejotinų, objektyvių įrodymų, kad A. K. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. būtų faktiškai vadovavęs (duomenys neskelbtini) ir žinojęs šios Bendrovės finansinę padėtį nėra. Priešingai, tiek pagal teismui pateiktus dokumentus, tiek pagal parodymus posėdžio metu, darytina išvada, kad A. K. Bendrovės vadovu nebuvo nuo 2017 m. birželio 7 d.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, kad A. K., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atitiko jam inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius dėl kreditoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) teisių pažeidimo, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina nesant jo veiksmuose (neveikime) administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį A. K. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė