- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- A-1896-442/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00086-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- P. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. N. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas Marijampolės PN 22 būrio 2-je sekcijoje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, dėl to jis patyrė nepatogumų, orumo pažeminimą. Vienoje sekcijoje buvo laikoma apie 60 nuteistųjų, dėl to trūko oro, nebuvo galimybės susikaupti. Gyvenamosios patalpos neremontuotos, nuo sienų byrėjo tinkas, grindys betoninės, langai nesandarūs, patalpose drėgna, šalta, kaupėsi pelėsis, buvo tarakonų ir blakių. Pareiškėjas teigė, kad dėl kenkėjų jam atsirado bėrimas ir niežulys. Būriui buvo skirta viena virtuvėlė, joje mažas stalas, baldai ir praustuvė blogos būklės, dujinė viryklė supuvusi, langai sulaužyti, vanduo dažnai tiekiamas šaltas. Virtuvėlės patalpoje taip pat buvo tarakonų. Sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge buvo nepakankamas. Vienam būriui skirti 3 klozetai, 2 pisuarai, 5 vandens maišytuvai. Dėl sanitarinių įrenginių trūkumo prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės. Sanitarinio mazgo patalpose neužtikrinamas privatumas, nes sanitariniai įrenginiai tinkamai neatitverti. Sanitariniame mazge neįrengtos lentynėlės ir pakabos, nėra vėdinimo sistemos, rankų dezinfekavimo priemonių (skiriamas muilas). Prausykloje tiekiamas šaltas vanduo, patalpoje šalta ir drėgna. 60 būrio nuteistieji naudojosi viena skalbimo mašina, kuri tinkamai neveikė, nes reikėjo pripildyti ją vandeniu. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė nepatogumus, orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu nuteistųjų skaičius gyvenamojoje patalpoje buvo didesnis, nei nurodyta atsakovo atsiliepime, buvo laikoma iki 85 nuteistųjų. Į žodinius kreipimusis dėl neveikiančios dujinės viryklės nebuvo reaguojama. Nebuvo galimybės išsiskalbti asmeninių drabužių, nes skalbimo mašina netinkamai veikė, o dėl drabužių išskalbimo paslaugos reikėjo kažkur kreiptis (prašyti). Dušinėje – tik šaltas vanduo.
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad duomenys apie tai, kuriose konkrečiai gyvenamosiose patalpose nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę nėra sisteminami, todėl tokios informacijos pateikti nėra galimybės. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 22-ame būryje. 2015 m. IV ketvirtyje šiame būryje buvo laikomi 39 nuteistieji; 2016 m. I ketvirtyje – 55; 2016 m. II ketvirtyje – 53; 2016 m. III ketvirtyje – 78; 2016 m. IV ketvirtyje – 63; 2017 m. I ketvirtyje – 64; 2017 m. II ketvirtyje – 62. Beveik visą ginčo laikotarpį minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Nuteistieji pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą skalbyklos grafiką gali atiduoti rūbus bei patalynę skalbti, todėl patiems nuteistiesiems būtinybės skalbti nėra. Nuteistųjų laikymo sąlygoms gerinti 22 būrys aprūpintas skalbimo mašina. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad skalbimo mašina neveikia. Maistu nuteistieji aprūpinami ir patys neprivalo gamintis maisto. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką nuteistiesiems tiekiami pusryčiai, pietūs ir vakarienė pataisos namų valgykloje. Teisės aktai nenumato privalomai įrengti viryklės virtuvėlėse, viryklė įrengiama tik esant techninėms galimybėms. Pareiškėjas nėra kreipęsis dėl tariamai sugedusios viryklės, o apžiūros metu viryklė sugedusi nebuvo. 22 būrio sanitarinio mazgo klozetai yra atskirti sienelėmis. Teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į būriuose esančius higienos mazgus (prausyklas). Teisės aktai karštą vandenį numato tik dušinėse, kuriose nuteistieji turi teisę nusiprausti 1 kartą per savaitę, pagal atskirą patvirtintą grafiką. Prausykloje yra įrengtos pakabos drabužiams kabinti, o higienos priemones nuteistieji susideda ant prausyklos šalia čiaupų. Duomenų apie pareiškėjo prašymus dėl higienos priemonių išdavimo 2016 metais nėra, tokie duomenys nėra saugomi. Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“ dėl parazitų naikinimo, kuri nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas. Pataisos namų patalpos yra nuolatos tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Ūkio skyriaus darbuotojų, kurie, esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka remonto darbus. Pataisos namai neturi duomenų apie pareiškėjo išgyvenimus bausmės atlikimo metu, galimas kančias ar pažeminimą, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos pataisos namuose. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo P. N. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Byloje nėra konkrečių duomenų apie 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotą ir joje laikytų nuteistųjų skaičių. Marijampolės PN 22 būrio gyvenamųjų patalpų bendras plotas 201,7 kv. m. 2015 m. IV ketvirtyje 22 būryje buvo laikomi 39 nuteistieji; 2016 m. I ketv. – 55; 2016 m. II ketv. – 53; 2016 m. III ketv. – 78; 2016 m. IV ketv. – 63; 2017 m. I ketv. – 64; 2017 m. II ketv. – 62; 2017 m. III ketv. – 63; 2017 m. IV ketv. – 63. Taigi 2016 m. III ketvirtyje 22 būryje pareiškėjui nebuvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjui teko 2,58 kv. m. (201,7 / 78) ploto.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad ginčo laikotarpiu būryje buvo laikoma iki 85 nuteistųjų, pažymėjo, kad pareiškėjas įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir jais rėmėsi. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš viso 92 paras 22 būryje nebuvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1 punkte numatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo teiginius, jog gyvenamoji patalpa buvo neremontuota, blogai šildoma, sienos, grindys, lubos ir langai blogos būklės, patalpoje kaupėsi drėgmė, pelėsis, aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatas.
11. Teismas vertino, kad į bylą atsakovo atstovo pateikti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus dėl netinkamos 22 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 2 būklės. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento (toliau – ir NVSC) 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto matyti, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 esantys įrenginiai yra tvarkingi, dirbtinė apšvieta (325 lx) taip pat atitiko nustatytus reikalavimus. Iš NVSC 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto matyti, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 santykinė oro drėgmė patikrinimo metu buvo 58,2 proc., temperatūra – 22,3 °C, tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, jog Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpos buvo apleistos, netvarkingos ir pan. Todėl pareiškėjo argumentus teismas laikė deklaratyviais ir atmetė.
Atsiliepimas
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose ir virtuvėlėje. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Iš NVSC 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų patalpose nepastebėta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo. Teismas vertino, kad bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiškėjo argumentai šiuo aspektu deklaratyvūs ir juos atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo klozetai atskirti pertvaromis be durų. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo atskyrimas sienele neįrengiant durų, nėra tinkamas, todėl konstatavo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu.
14. Pareiškėjas pažymėjo, kad sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge buvo nepakankamas – vienam būriui buvo skirti 3 klozetai, 2 pisuarai, 5 vandens maišytuvai, dėl to prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės. Minėtus pareiškėjo argumentus dėl būrio sanitarinių įrenginių skaičiaus patvirtina NVSC 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos), nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Atsižvelgęs į 22 būrio sanitariniame mazge įrengtų įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių būryje, teismas sprendė, kad sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniuose mazguose neatitiko Normose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų.
15. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo patalpų nepakankamo vėdinimo, pakabų ir lentynėlių neįrengimo paneigia į bylą pateiktos sanitarinio mazgo foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos vėdinamos per ventiliacines angas ir atveriamą langą, prie praustuvių yra įrengtos kabyklos drabužiams ir asmeniniams daiktams laikyti, šalia vandens čiaupų yra pakankamai vietos asmeniniams daiktams laikyti.
16. Teismas pažymėjo, kad Normos nenumato nuteistųjų aprūpinimo rankų dezinfekavimo priemonėmis. Nuteistiesiems rankoms plauti išduodamas muilas, o iš NVSC 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto matyti, kad patalpų valymui nuteistieji aprūpinami plovikliais su dezinfekciniu priedu bei antibakteriniu muilu.
17. Teismas nurodė, kad pagal HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kadangi teisinis reglamentavimas nenumato karšto vandens įrengimo prausyklose ir virtuvėlėje, pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN dušinėje tiekiamas šaltas ir karštas vanduo.
18. Teismas nustatė, kad būrio prausimosi patalpos yra aprūpintos daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenimis (dubenys ir vonelės), asmeniniams drabužiams skalbti pareiškėjas buvo aprūpintas skalbimo milteliais. Nuteistiesiems skalbti drabužius patiems būtinybės nėra, kadangi pataisos namuose teikiamos skalbimo paslaugos pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą skalbyklos darbo grafiką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiskalbti asmeninių drabužių, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad Marijampolės PN sanitarinio mazgo patalpų būklė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko patalpas, neturi problemų dėl nešvaros, pelėsio ar drėgmės patalpose. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie sanitarinio mazgo patalpų temperatūrą, tačiau, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
20. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktą, nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiama virtuvėlė (esant techninėms galimybėms). Kadangi teisės aktai nenumato privalomo virtuvėlių įrengimo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos virtuvėlės atmetami. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, arešto, nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai. Remiantis bylos duomenimis, 22 būrio virtuvėlė yra geros būklės, duomenų apie sulūžusius virtuvės baldus, langus ar dujinę viryklę byloje nėra. Pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamą virtuvėlės būklę, į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl šių aplinkybių ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, todėl teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu laikė deklaratyviais ir atmetė.
21. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu iš viso 92 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (neužtikrintas privatumas, nepakankamas sanitarinių įrenginių skaičius), todėl pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. 92 paras pareiškėjui teko mažiau, nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl teismas pripažino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas sprendė, kad vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija ir priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
22. Pareiškėjas P. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.
23. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjas nesutinka su padaryta išvada, kad nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. jam 22 būryje minimalus gyvenamasis plotas nebuvo užtikrintas tik 92 paras ir tvirtina, jog šis pažeidimas truko ilgiau. Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto neišskaičiavimo skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą, dėl privatumo neužtikinimo sanitariniame mazge. Pareiškėjas prašo peržiūrėti jo skundą, atsižvelgti į jo išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, patirtus nepatogumus, į tai, kad Marijampolės PN administracija tyčia neužtikrina tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo nuomone, teisinga kompensacija už jo patirtus išgyvenimus būtų 40 000 Eur.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 1 200 Eur neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
25. Marijampolės PN nurodo, kad byloje pateikė atsiliepimą į skundą ir išsamiai atsakė į visus pareiškėjo ir teismo paklausimus ir teiginius, pateikė visus su byla susijusius dokumentus, o savo poziciją išdėstė apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinės žalos ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
27. Marijampolės PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurios nenumato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose įrengimui. Minėtų taisyklių 16.5 punktas reglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpoje, o 22 būrio, kuriame gyveno pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpos įrengtos atskiroje patalpoje. Nei nacionaliniai teisės aktai, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika nereikalauja bendrabučio tipo patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose, tarp tualetų ar unitazų įrengti pertvaras, arba jas įrengiant nėra numatytas tokių pertvarų aukštis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl tariamo privatumo neužtikrinimo yra nepagrįstas, nes pareiškėjas visiškai neįrodė neturtinės žalos, nei pareiškėjas, nei kiti 22 būrio nuteistieji dėl sanitarinio mazgo įrengimo nesiskundė. Atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (Psichologinės tarnybos pažyma. Sveikatos priežiūros tarnybos išrašai, liudijantis apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę) įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais ir kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo.
Atsiliepimas
28. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nustatyto pažeidimo, kad 92 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui turintis tekti 3,1 kv. m. plotas. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ploto trūkumas nevertinamas kaip pažeidimas, nes pareiškėjas atliko bausmę pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, kuriose turėjo sąlyginę judėjimo laisvę – galėjo laisvai vaikščioti lokalinio sektoriaus kieme nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o kitose pataisos namų erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Marijampolės PN vyksta socialinės reabilitacijos programos, patvirtintas sportinių užsiėmimų grafikas. Minimalaus ploto trūkumas negalėjo sukelti tokių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos pinigais. Nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą ir gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas.
29. Pareiškėjas P. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovo padarytų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Byloje ginčas kilo dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas P. N. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu 92 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (neužtikrintas privatumas, nepakankamas sanitarinių įrenginių skaičius). 92 paras pareiškėjui teko mažiau, nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl teismas pripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
32. Apeliacinius skundus byloje pateikė abi proceso šalys. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ploto pažeidimas buvo ilgesnis, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir prašo peržiūrėti jo skundą. Pareiškėjo nuomone, jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo privatumo neužtikrinimo jam besinaudojant Marijampolės PN 22 būrio sanitariniu mazgu bei 92 paras neužtikrinus pareiškėjui minimalaus ploto. Be to, atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo teisėms apginti pakaktų pažeidimo pripažinimo, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
35. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus bei pateiktus į bylą įrodymus, juos išsamiai ištyrė ir vertino. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Taisyklių 11¹.1 punkte nustatytas 3,1 kv. m minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui reikalavimas, 92 paras jam teko apie 2,58 kv. m. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas nepateikė detalių duomenų apie kartu su pareiškėju konkrečioje 22 būrio patalpoje gyvenusių asmenų skaičių, todėl visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai. Iš byloje esančių duomenų apie Marijampolės PN 22 būryje laikytų asmenų skaičių, matyti, kad būrio patalpose, nors jos ir didelio ploto, buvo apgyvendinta itin daug asmenų. Konstatuoto 92 paras trukusio pažeidimo laikotarpiu 201,7 kv. m ploto patalpose gyveno 78 nuteistieji (b. l. 12, 19, 56). Kadangi pareiškėjui minėtą laikotarpį teko mažiau, nei 3 kv. m patalpų ploto, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui suteikta santykinė judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje galėjo kompensuoti ploto trūkumą. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažintas tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
37. Pažymėtina, kad Taisyklių nuostatos nenumato pareigos apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą išskaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos.
38. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su Marijampolės PN 22 būrio sanitarinio mazgo įrengimu dėl privatumo juo naudojantis neužtikrinimo, pažymi, jog vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge. Jokių duomenų apie tai atsakovui nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).
39. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja kamerų tipo patalpų įrengimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, įrengtu atskiroje patalpoje, kurioje tualetai atskirti pertvaromis be durų. Byloje nustatyta, kad 22 būrio sanitariniame mazge įrengti 3 klozetai, 2 pisuarai, 5 vandens maišytuvai, be kita ko, nustatyta, kad būryje kalintys nuteistieji nebuvo aprūpinti pakankamu kiekiu sanitarinių įrenginių. Iš atsakovo pateiktų būrio sanitarinio mazgo nuotraukų (b. l. 52–53) matyti, kad tualeto patalpose pertvaros tarp klozetų yra, tačiau jos yra be durų ar užuolaidų, sanitariniame mazge įrengti klozetai įrengti tiesiai prieš pisuarus be pertvaros. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad 22 būrio sanitariniame mazge nuteistiesiems nebuvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru. Pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti tualetu. Pažymėtina, kad tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose (žr., pvz., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019 ir kt.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui privatumas sanitariniame nebuvo užtikrintas tik 92 paras. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas tęsėsi visą ginčo laikotarpį – nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. (pareiškėjas būtent šį laikotarpį buvo apgyvendintas 22 būryje, b. l. 17–18).
40. Nagrinėjant tiek pareiškėjo, tiek atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos ir jos dydžio, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
41. Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016). Vertinant kalinimo sąlygų tinkamumą, atsižvelgiama ne tik į ploto, skiriamo vienam asmeniui, normas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su galimybe būti lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.
42. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo apgyvendintas per mažo ploto patalpose, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, be to, neužtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Marijampolės PN padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteistinas 1 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo padarytais pažeidimais, tačiau netinkamai nustatė privatumo pažeidimo trukmę bei pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteistą 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 1 400 Eur, o atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą.
Pareiškėjui P. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 1 400 Eur (tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.