- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-325-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07451-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- L. L., A. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir L. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. L. ir L. L.; po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes: L. ir L.; netaikyti susitaikymo; patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šalims ir atstovui.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. spalio 29 d. teismo nutartimi pareiškėjams nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
3. 2020 m. lapkričio 3 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo advokato V. R. prašymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai nusprendė kreiptis dėl santuokos nutraukimo į Lietuvos teismą pagal paskutinę gyvenamąją vietą ir turto buvimo vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjų A. L. ir L. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims.
5. Nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis pareiškėjai yra deklaravę išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl jų teiginys, jog kreipiasi į teismą Lietuvoje pagal paskutinę gyvenamąją vietą, nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog duomenys apie turtą nėra pasikeitę, pareiškėjai teismui nepateikė. Taip pat pažymėjo, kad atstovavimo sutartį su advokatu V. R. yra sudariusi tik pareiškėja, tačiau nei santuokos nutraukimo sutartis, nei prašymas dėl santuokos nutraukimo nėra patvirtinti pareiškėjo originaliu parašu, pateiktos tik šių dokumentų kopijos, tinkamai nepatvirtintos ir kartu su prašymu pateiktos kai kurių dokumentų kopijos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neištaisė nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių teismo nustatytu terminu pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartyje buvo pareikalavęs tik nurodyti, kokiu pagrindu pareiškėjai kreipiasi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl santuokos nutraukimo, o ne į (duomenys neskelbtini) teismą, tačiau teismas nebuvo reikalavęs pateikti duomenų apie paskutinę pareiškėjų gyvenamąją vietą.
5.2. Kadangi pareiškėjai yra Lietuvos piliečiai, tai jie turi teisę kreiptis į Lietuvos teismą dėl santuokos nutraukimo, o toks pareiškimas paduodamas pagal paskutinę jų turėtą Lietuvoje gyvenamąją vietą arba turto buvimo vietą.
5.3. CPK nenumato pareigos pateikti teismui VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ išrašus ne senesnius, kaip 30 dienų.
5.4. Dokumentai per EPP buvo pateikti per atstovo paskyrą, kas reiškia, kad dokumentų kopijos yra patvirtintos atstovo automatiškai. Šalys pačios pasirenka kokiu būdu teismui bus pateikiami dokumentai - per EPP ar popierine forma, ir teismas negali šalims nurodinėti, kokios formos turi būti pateikiami dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pareiškimą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims iš esmės motyvuodamas tuo, kad 2020 m. spalio 29 d. teismo nutartyje nurodytu terminu pareiškėjai neištaisė nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių teismo nustatytu terminu pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti.
10. Apeliantai su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jie turi teisę kreiptis į Lietuvos teismą dėl santuokos nutraukimo, o toks pareiškimas paduodamas pagal paskutinę jų turėtą Lietuvoje gyvenamąją vietą arba turto buvimo vietą, su pareiškimu teismui buvo pateikti duomenys apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. Apeliantų argumentai pagrįsti.
11. CPK 784 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
12. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Sutuoktiniai (pareiškėjai) kreipėsi dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu (ieškinio dalykas) į Klaipėdos apylinkės teismą. Šiuo atveju nėra ginčo, kad šalys gyvena ne Lietuvos Respublikoje. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį, šiuo atveju šalys bendru pareiškimu arba ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų: arba kreiptis pagal jų gyvenamąją vietą į kompetentingą teismą (reglamento „Briuseli II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę – į Lietuvos Respublikos teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Kadangi pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą pagal paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti pareiškėjus pateikti teismui VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ išrašus ne senesnius, kaip 30 dienų.
15. CPK 539 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta: sutuoktinių gimimo metai; ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos; priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo; duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis); reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK nuostatos nenumato, kad sutuoktiniai privalo pateikti teismui VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ išrašus ne senesnius, kaip 30 dienų, pareiškėjai turi tik pareigą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti teismui dalytiną turtą ir pateikti susitarimą dėl šio turto pasidalijimo.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįsti ir skundžiamos nutarties argumentai, kad nei santuokos nutraukimo sutartis, nei prašymas dėl santuokos nutraukimo nėra patvirtinti pareiškėjo originaliu parašu, pateiktos tik šių dokumentų kopijos, tinkamai nepatvirtintos ir kartu su prašymu pateiktos kai kurių dokumentų kopijos.
17. CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad dokumentai per EPP buvo pateikti per pareiškėjos atstovo paskyrą, taigi dokumentai pateikti tinkamai CPK nustatyta tvarka.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų prašymą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams.
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų analizė neturėtų įtakos nagrinėjamo klausimo rezultatui.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Kadangi pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimo priėmimo klausimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Atkreiptinas dėmesys, jog dalis pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto yra ne Lietuvoje, taigi toks turtas turi būti dalijamas pagal turto buvimo vietą, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą į šią aplinkybę turėtų atsižvelgti.
23. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 786 straipsnyje įtvirtintą Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos taisyklę, taip pat tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo ir pagarbos principus, CPK 786 straipsnyje įtvirtintą teisės normą aiškino kaip reiškiančią ne tik tai, jog visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, bet taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018 37–38 punktus).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų A. L. ir L. L. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.