Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-427-191/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-04
Bylos Nr.
e2-427-191/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21918-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-427-191/2016(Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21918-2015-9)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.29.3.; 3.2.6.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo ir priėmė sprendimą už akių. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „4finance“ („SMScredit.lt“) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo V. G. 289,62 Eur skolos, 533,48 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui CPK 130 str. nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kitų prašymų taip pat negauta. Tokiu atveju esant ieškovo prašymui, o atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-05-07 tarp ieškovo, valdančio sistemą SMScredit.lt, ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 742134001, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 144,81 Eur / 500,00 Lt. 2013-05-11 atsakovas papildomai pasiskolino 144,81 Eur / 500,00 Lt. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad paskolos sutarties terminas – 30 dienų, metinė palūkanų norma – 114,37 proc., atsakovas 289,62 Eur / 1000,00 Lt turėjo grąžinti iki 2013-06-05. Atsakovas paskolos numatytu terminu negrąžino.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 str. 1 d. iš jos priteistina 289,62 Eur / 1000,00 Lt skola.

Be to, vadovaudamasis sutarties 7.1 punktu, ieškovas atsakovui paskaičiavo 199,90 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 533,48 Eur / 1842,00 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvada, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovui 199,90 procentų metinę palūkanų normą, kurių suma ieškovo skaičiavimu sudaro 533,48 Eur / 1842,00 Lt sumą.

Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas –teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 199,90 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 533,48 Eur palūkanos ženkliai viršija negrąžinto kredito 289,62 Eur sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 289,62 Eur / 1000 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo, į bylą nėra pateiktas ir aiškus palūkanų paskaičiavimas (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (289,62 Eur / 1000 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (533,48 Eur / 1842,00 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 202,73 Eur / 700 Lt (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos už priteistą 492,35 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 19,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pasyvų elgesį, į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir priteisti ieškovui iš atsakovo 19,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 4 d.).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „4finance“, į.k. 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB, banko kodas 73000, naudai 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) skolos, 202,73 Eur (du šimtus du eurus 73 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 492,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,00 Eur (devyniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis