Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Teisėja I. Narbutienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00838-2012-8

2013 m. sausio 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ir atsakovo viešosios įstaigos (toliau VšĮ) Raseinių socialinių paslaugų centras apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą, (atsakovas) VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų pripažinti, jog Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis yra nevykdoma ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir tai, apelianto nuomone, yra absoliutus teismo sprendimo negalimo pagrindas. Atkreipė dėmesį, kad prašomi pridėti įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo

Kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais skundo teiginiais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieškovė suformulavo daug skirtingų ieškinio reikalavimų, ieškiniu ji siekė konkrečių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas, nepakeisdamas ieškinio reikalavimų turinio (ieškovės siekių), pagrįstai reikalavimus teisiškai performulavo ir apibendrino, nurodydamas konkrečius ieškinio reikalavimus – pripažinti VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras direktoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. PĮ-155 neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, darbo sutartį pripažinti neterminuota, priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškinio reikalavimus nustato ieškovas. Iš ieškovės apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė nelaikė, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė jos ieškinio dalyką. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, jog darbdavys VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras nepilnai įvykdė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį (74 b. l.), todėl ieškinį tenkino iš dalies, be kita ko, pripažino 2012 m. birželio 5 d. VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras direktoriaus įsakymą Nr. PĮ-155, kuriuo ieškovė D. Ž. buvo atleista iš užimamų pareigų, neteisėtu. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo būtina atkartoti motyvuojamosios dalies motyvų ir teismas pagrįstai šioje sprendimo dalyje nurodė tik teismo išvadą išdėstant iš dalies patenkinto ieškinio turinį (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl teismas pagrįstai šių išlaidų šalims nepriteisė (nepaskirstė).

Apeliantės (ieškovės) D. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl naujų reikalavimų

Pateikdama teismui ieškinį, ieškovė, be kita ko, prašė išreikalauti iš atsakovo pažymą apie jos vidutinį darbo užmokestį (3 b. l.), ir teismas, vykdydamas savo pareigą – būti aktyviu darbo bylose, įpareigojo atsakovą pateikti teismui reikalingus duomenis (10 b. l.). Atsakovas teismo įpareigojimus įvykdė ir pateikė teismui reikalautus dokumentus, tarp jų – pažymą apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (29 b. l.).

Apeliantė skunde prašo įpareigoti atsakovą atlikti naujus jos darbo užmokesčio paskaičiavimus, kadangi mano, kad atsakovas pateikė teismui neteisingus duomenis, ir siekia, jog atsakovas, vykdydamas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-308-194/2012 nedarytų išskaitų iš jos darbo užmokesčio, taip pat ir siekia pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimu iš atsakovo jai priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Kolegija pažymi, kad pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė ieškiniu nekėlė reikalavimų dėl civilinėje byloje Nr. 2A-308-194/2012 priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nustatymo ir iškaitų išskaičiavimo, ir tai nėra šios bylos skundo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl šių skundo teiginių plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad klausimas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo, nelaiko būtinu pakartotinai reikalauti iš atsakovo tų pačių duomenų, kadangi jų pateikimas į bylą būtų perteklinis. Kolegija pažymi, kad iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2A-308-194/2012 medžiagos matyti, kad VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras turi buhalterį (1 tomas, 74 b. l.), todėl apeliantė, abejodama dėl jai skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio dydžio ar jo paskaičiavimo metodikos, gali savo abejones pašalinti, kreipdamasi tiesiogiai į atsakovą VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras.

Dėl terminuotos darbo sutarties

Nagrinėjamoje byloje kilo terminuotos darbo sutarties šalių ginčas dėl to, ar nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo.

Apeliantė teigia, kad jos atliekamas darbas yra nuolatinio pobūdžio, ir tai konstatavo Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-270-237/2012.

Kolegija, įvertindama tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje prieš tai minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų nevertino (bylos Nr. 2A-308-194/2012, 2 tomas, 129–134 b. l.) ir šalių ginčas dėl ieškovės darbo pobūdžio liko neišspręstas, laiko būtinu papildomai įvertinti ieškovės darbo pobūdį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai kyla ginčas dėl darbo sutarties termino sąlygos teisėtumo, pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui (Lietuvos A. T. 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2005).

Atsakovas laikiną ieškovės darbo pobūdį grindė tuo, kad ieškovė praleido LR DK 297 straipsnyje įtvirtintą terminą ginčyti darbo sutarties sąlygų pakeitimus (18 b. l.), aplinkybėms, jog 2011 m. balandžio 12 d. terminuota darbo sutartyje nustatytas jos terminas – iki paslaugų gavėjoms I. V. ir B. A. bus reikalingos paslaugos (20 b. l.), (duomenys neskelbtini) pareigybės finansavimo ypatumais (finansuojama ir valstybės ir savivaldybių biudžetų) (42 b. l.), darbo poreikio pokyčiais (paslaugų gavėjų kaita) (42 b. l.).

Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, kad Raseinių socialinio paslaugų centro 2011 m. sausio 11 d. įsakymu apeliantė nuo 2011 m. sausio 11 d. buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas (pridėtos civilinės bylos Nr. 2A-308-194/2012, 1 tomas, 78 b. l.). Pagal darbo sutartį terminuota darbo sutartis buvo sudaryta iki to, kol paslaugų gavėjai I. V. bus reikalingos paslaugos, bet ne ilgiau kaip iki 2011 m. balandžio 11 d. (1 tomas, 79 b. l.). Šios sutarties galiojimo metu apeliantė pavadavo (duomenys neskelbtini) ir papildomai teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas kitam paslaugos gavėjui (1 tomas, 83 b. l.). 2011 m. vasario 28 d. įsakymu darbo sutartis buvo pakeista, skiriant apeliantei papildomai aptarnauti socialinės paslaugos globos gavėją (1 tomas, 84 b. l.). 2011 m. kovo 1 d. įstaigos direktoriaus įsakymu paslaugų gavėjai I. V. padidintas socialinės paslaugų teikimas (1 tomas, 86 b. l.). Terminuota darbo sutartis galiojo iki 2011 m. balandžio 11 d. (1 tomas, 88 b. l.).

Raseinių socialinio paslaugų centro direktoriaus 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu apeliantė priimta dirbti (duomenys neskelbtini) pareigomis iki tol, kol paslaugų gavėjoms I. V. ir B. A. bus reikalingos paslaugos (pridėtos civilinės bylos Nr. 2A-308-194/2012, 1 tomas, 90 b. l.). Šios terminuotos darbo sutarties metu pagal įstaigos direktoriaus įsakymus apeliantė pavadavo kitus (duomenys neskelbtini) specialistus (1 tomas, 95, 98, 104 b. l.), jai buvo pavesta papildomai atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas (1 tomas, 96 b. l.). Darbo sutartis nutraukta 2011 m. spalio 18 d. (1 tomas, 108 b. l.), Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. šį darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu (2 tomas, 83–86 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitė ir pripažino, kad likvidavus biudžetinę įstaigą Raseinių socialinio paslaugų centrą, apeliantės darbo santykiai tęsiasi naujoje VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras (2 tomas, 129–134 b. l.).

Minėta, kad 2012 m. birželio 4 d. su apeliantės darbo sutartis buvo pratęsta, o 2012 m. birželio 5 d., atsižvelgiant į paslaugų gavėjos I. V. pareiškimą, ji buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų (5–7 b. l.). Skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimu įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažintas neteisėtu (73–75 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertindama apeliantės darbo pobūdį, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog apeliantė dirbo tik laikiną darbą, tačiau kolegija laiko būtinu papildomai įvertinti apeliantės darbo funkcijas, atsakovo (įstaigos) funkcijas, teikiamų paslaugų poreikį ir šių paslaugų finansavimą.

Pagal VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras (duomenys neskelbtini), dirbančio su dienos socialinės globos paslaugų gavėjais, pareigybės nuostatus (duomenys neskelbtini) darbo funkcijos yra nuolatinio pobūdžio – (duomenys neskelbtini) nuolat teikia daug (duomenys neskelbtini) paslaugų asmens namuose: namų tvarkymas, maisto ruošimas, medicininės priežiūros organizavimas, ūkio darbai, įvairūs pavedimai ir pan. (53 b. l.).

Iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras įstatų matyti, kad nuolat veikiančios viešosios įstaigos tikslas – tenkinti Raseinių rajono gyventojų poreikius teikiant socialines paslaugas ir, vykdydama savo tikslus, įstaiga, be kita ko, atlieka funkciją – teikia socialines paslaugas (55 b. l., 1, 3, 8.1 įstatų punktai). Taigi, įstaiga, tenkindama Raseinių rajono gyventojų socialinius poreikius, šio rajono gyventojams nuolat teikia socialines paslaugas, tarp jų: dienos (duomenys neskelbtini) paslaugas, kurias atlieka centro (duomenys neskelbtini). Apeliantas nepateikė teismams duomenų, kad šiuo metu minėtos socialinės paslaugos neteikiamos ar jog (duomenys neskelbtini) pareigybė yra panaikinta. Priešingai, 2012 m. birželio 5 d. dienos socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 43 asmenims (16 b. l.), nuo 2011 m. spalio 19 d.–2011 m. spalio 31 d. įstaigoje buvo 41 (duomenys neskelbtini), vykstanti jų kaita neparodo teikiamų paslaugų poreikio sumažėjimo (51, 80 b. l.), pats apeliantas pažymėjo, kad 2012 m. birželio mėn. apeliantė vėl buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Taigi ieškovės atliekamo darbo poreikis neišnyko (80 b. l.)

Kolegija, atsižvelgdama į nurodytą (duomenys neskelbtini) darbo specifiką, į tai, kad jų paslaugų reikia nuolat, šių paslaugų nuolatinis teikimas yra vienas iš įstaigos (apelianto) veikimo tikslų, ir šias paslaugas teikti įstaigą įpareigoja įstatymo leidėjas (LR Socialinių paslaugų įstatymo 1, 3, 4, 13 straipsniai), sprendžia, jog ieškovės (duomenys neskelbtini) darbas įstaigoje (VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras) yra nuolatinio pobūdžio. Kolegijos vertinimu, sudarydamas su ieškove 2011 m. balandžio 12 d. terminuotą darbo sutartį, Raseinių socialinio paslaugų centras pažeidė DK 109 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad įstaiga neturi finansinių galimybių su apeliante sudaryti neterminuotą darbo sutartį.

Pagal LR Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį socialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims pagal gyventojų poreikius nustatyti savivaldybė kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą. Socialinių paslaugų planas sudaromas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų planavimo metodika. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad savivaldybė, įvertindama socialinių paslaugų teikimo poreikį ir mastą, gali skirti reikiamą finansavimą įstaigai. Be to, pagal LR Socialinių paslaugų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį socialinės paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, socialinių paslaugų įstaigų lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, užsienio fondų, paramos (aukų), asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas ir kitų lėšų. Šio įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi būti planuojamos lėšos, reikalingos socialinėms paslaugoms teikti, socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, investicijoms į socialinių paslaugų plėtrą. Iš įstaigos nuostatų matyti, kad atsakovas (apeliantas) teikia ir kitas paslaugas (įstatų 8, 10 punktai), ir įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas įstaigos veiklos tikslams siekti (62 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad įstaigos nuolatinę veiklą, be kita ko, užtikrina finansavimas iš savivaldybės biudžeto ir savivaldybė teisiniu reglamentavimu įpareigota nustatyti socialinių paslaugų teikimo mastą, kurį lemia gyventojų (paslaugų gavėjų) poreikiai, sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad egzistuoja finansavimo kliūtys, apribojančios jo galimybes sudaryti neterminuotą darbo sutartį su apeliante.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija minėjo, kad nei ieškovė, nei atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų šalims nepriteisė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kolegija, įvertindama tai, kad apeliantė su skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė 800,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (104 b. l.), į bylą yra pateiktas sutarties dėl teisinių paslaugų išrašas (8 b. l.), ir tai, jog Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o Šiaulių apygardos teismas panaikino atmestą ieškinio dalį ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą, t. y. iš esmės ieškovės ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, tenkintina ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš apelianto VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras ieškovei D. Ž. priteistinos 800,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. Ž. ieškinio reikalavimas darbo sutartį pripažinti neterminuota ir šią ieškinio dalį tenkinti – pripažinti 2011 m. balandžio 12 d. D. Ž. ir Raseinių socialinio paslaugų centro sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuota.

Kitą Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras (į. k. 302677776) 800,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.