- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-167-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00943-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1224-813/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui S. B. dėl mokesčių už buto komunalines paslaugas priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 652,27 Lt skolą, 39,66 Lt delspinigių, 72 Lt žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2006-02-15 su ieškove sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo, jų tvarkymo paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), kur atsakovas gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nuo 2010-10-01 iki 2013-04-01 susidarė skola už butą, viso 691,93 Lt, tame skaičiuje 652,27 Lt už techninę priežiūrą, administravimą ir šiukšlių išvežimą bei 39,66 Lt delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. priteisė ieškovei iš atsakovo 652,27 Lt skolos už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-04-01, 39,66 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (691,93 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt žyminio mokesčio; sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą ieškovei mokėti pirmus 11 mėnesių po 57,00 Lt skolos ir delspinigių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o paskutinį 12 mėnesį sumokant 64,93 Lt, per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlyginti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 72,00 Lt žyminio mokesčio, tai pat mokėti ieškovei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (691,93 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo faktinės gyvenamosios vietos bute (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-04-01. Tačiau atsakovas neįrodė, kad apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pranešė ieškovei, kuri teikė komunalines paslaugas. Priešingai, faktinę aplinkybę, jog ieškovei nebuvo pranešta apie šį gyvenamosios vietos pasikeitimą pripažino ir pats atsakovas, tai matyti ir iš Gyventojų registro tarnybos pažymos (b. l. 45), patvirtinančios, jog ginčo laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-04-01 S. B. gyvenamąją vietą deklaravo būtent bute (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovas pagal šiuos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis apskaičiavo ir pagrindė savo ieškinį. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ir atsakovo paaiškinimus, jog jis kreipėsi į Bukonių seniūniją dėl išsideklaravimo iš minėto buto, nes jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys pakeisti tik daug vėliau, t. y. 2013-08-05 (b. l. 41). Taip pat teismas nurodė, kad Bukonių seniūnijos 2013-08-13 pažyma Nr. S-55 (b. l. 46), jog šis butas nebuvo priduotas seniūnijos sudarytai komisijai ir nėra buto perėmimą iš S. B. patvirtinančio dokumento, paneigia atsakovo paaiškinimus, jog jis butą seniūnijai (jos komisijai) perdavė. Be to teismas nustatė, kad pats atsakovas ir jo sutuoktinė dirbo ieškovės įmonėje UAB „Jonavos paslaugos“, buvo susipažinę su šios įmonės vidaus tvarka, todėl turėjo žinoti, kad atsakovo komunalinių paslaugų teikimo sutarties šalis yra ne Bukonių seniūnija, o ieškovė ir kad būtent jai atsakovas privalėjo pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Be to, ši jo pareiga buvo aiškiai raštu nurodyta ir 2006-02-15 sutarties dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo 3.9. punkte (b. l. 2). Teismas konstatavo ir tai, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo avarinės būklės ir kad jam nebuvo teikiamos jokios techninės priežiūros paslaugos, yra itin abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Priešingai, savivaldybės institucijų sprendimais ieškovei buvo pavesta administruoti (duomenys neskelbtini) esantį namą, kurio bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno atsakovas, buvo nustatyta nuolatinės techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodika ir priežiūros išlaidų panaudojimo ir apskaitos nuostatai (b. l. 4-5), kurių pažeidimo atsakovas neginčijo. Iš aptartų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nepranešęs ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir šio pasikeitimo neišviešinęs gyventojų registre, turi nešti civilinę atsakomybę už butui (duomenys neskelbtini), kuriame ginčo laikotarpiu buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, suteiktas komunalines paslaugas. Todėl laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-04-01 suteiktas paslaugas jis ieškovei turi sumokėti 652,27 Lt skolą. Vadovaudamasis 1996-08-13 įstatymo Nr. I-1493 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 dalimi teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 39,66 Lt delspinigių.
Atsakovo pateiktais dokumentais teismas nustatė, kad jis turi sutuoktinę, tris mažamečius vaikus ir yra tik vienas dirbantis asmuo, pragyvena iš jo algos ir gaunamų pašalpų. Teismas nurodė, jog bylos pobūdis, proceso eiga ir antrinės teisinės pagalbos suteikimo faktas rodo, kad ieškinio suma jam yra didelė, pagal pateiktą darbo užmokesčio pažymą atsakovas gauna 566,52 Lt atlyginimą (b. l. 36). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovui teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas dvylikos mėnesiui laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas, priteisdamas iš apelianto skolą už komunalines paslaugas, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje. Apeliantas nurodė, kad iki 2010 m. spalio mėn. su šeima gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gyvendamas mokėjo komunalinius mokesčius pagal UAB „Jonavos paslaugos“ išduotą atsiskaitymo knygelę. Nuo 2010 m. spalio mėn. ten negyvena, nes išsikraustė į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Išsikeldamas iš ankstesnio buto informavo Bukonių seniūniją, buto raktus perdavė savo buvusiai kaimynei B. M., nes taip nurodė Bukonių seniūnas. Seniūnijos atstovai pažadėjo visus formalumus sutvarkyti ir atsakovą iš to buto išdeklaruoti. Ankstesnį butą 2011 m. atsakovas oficialiai pridavė Bukonių seniūnijos sudarytai komisijai, perdavimo metu butas buvo fotografuojamas, pretenzijų dėl jo techninės būklės ir mokesčių sumokėjimo komisija neturėjo. Taigi, nuo 2010 m. negyvendamas bute (duomenys neskelbtini), negavo jokių komunalinių paslaugų, todėl už jas neturi mokėti. Faktiškai, išsikeldamas iš buto, žodžiu kreipėsi į Bukonių seniūniją, dėl išdeklaravimo, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių buvo išdeklaruotas tik 2013-06-20. Apeliantas nurodo, kad yra menko išsilavinimo, nesusipažinęs su įstatymais, todėl nesuprato, kad išsikeliant iš buto privalo kreiptis dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. Paslaugų teikimo sutartį jis nutraukė tik 2013-08-01. Ieškovė teisme pripažino, kad komunalinės paslaugos laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-04-01 ginčo bute nebuvo teikiamos, tai patvirtina ir Bukonių seniūnijos 2013-06-30 pažyma apie atsakovo išsikėlimą iš buto 2010 m. lapkričio mėn.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo. Apelianto atsikirtimus į ieškinį, pateiktus byloje įrodymus teismas nepagrįstai atmetė, o ieškovės pateiktiems įrodymams ir argumentams suteikė viršenybę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, teisingai nustatė, kad atsakovas nevykdė savo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pagal LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, LR piliečiai keičiantys gyvenamąją vietą privalo savivaldybių seniūnijose per 7 darbo dienas deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą. Atsakovas naują gyvenamąją vietą deklaravo 2013-06-20. Apelianto pateikiamas argumentas, kad dėl jam nežinomų priežasčių jis nebuvo išdeklaruotas iš buto, yra atmestinas, nes pats atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei deklaravimo įstaigai - Jonavos miesto seniūnijai, nei kreditoriui UAB „Jonavos paslaugos“.
2. Apelianto argumentas, kad komunalinės paslaugos per laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-04-01 nebuvo teikiamos, yra klaidinantis, nes paslaugos buvo teikiamos nepertraukiamai visą laikotarpį. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nepripažino aplinkybės, kad daugiabučio namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos. Ieškovė administravimo funkcijas bei gyvenamojo namo nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) atlieka vadovaudamasi LR civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos įstatymų, Jonavos rajono savivaldybės patvirtintų administravimo nuostatų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Daugiabučio namo administravimas ir gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) yra nepertraukiamai teikiamos paslaugos, tol kol butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų sutarties 5.2 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies iniciatyva, prieš mėnesį raštu pranešus kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Apeliantas tinkamai komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų sutarties nenutraukė, todėl jam buvo skaičiuojami sutartyje numatyti mokesčiai.
3. Apelianto argumentas, kad butas oficialiai buvo priduotas 2011 m. sausio mėnesį, buvo paneigtas Jonavos rajono savivaldybės administracijos Bukonių seniūnijos 2013-08-13 raštu Nr. S-55, kuris buvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Apeliantas su šiuo raštu yra susipažinęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naują įrodymą – pažymą apie komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties nutraukimą 2013-08-26. Kadangi tarp šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, ieškovės išduota pažyma apie šios sutarties nutraukimą buvo pateikta kartu su apeliaciniu skundu ir ieškovei yra žinoma, todėl teismas ją priima (CPK 314 str.).
Byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 652,27 Lt skolą, 39,66 Lt delspinigių, 72 Lt žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti mokesčius už buto komunalines paslaugas.
Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu.
Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. V. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G., J. K. ir N. M. v. AB (duomenys neskelbtini), bylos Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas neįvykdė savo prievolės sumokėti mokesčius už buto komunalines paslaugas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą. Tai, kad minėta prievolė yra pasibaigusi, turėjo įrodyti atsakovas.
Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.), o prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), jeigu jų nedraudžia įstatymas ir jie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.3 str.). Bylos duomenimis, apelianto pareiga mokėti mokesčius už daugiabučio namo administravimą ir techninę priežiūrą (kaimams) atsiranda administracinių aktų pagrindu, o už šiukšlių išvežimą – ir 2006-02-15 tarp šalių pasirašytos komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Byloje nėra ginčo, jog apeliantui 2006 m. buvo išduota atsiskaitymo knygelė mokesčių mokėjimui už daugiabučio namo administravimą, namo techninę priežiūrą ir iki 2010-10-01 jis mokėjo už visas butui teikiamas komunalines paslaugas. Skola susidarė per laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-04-01. Minėtos komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties 3.9 punktas numatė, kad pasikeitus aptarnaujamo atliekų turėtojo adresui ar šioje sutartyje numatytai paslaugų apimčiai, šalys privalo sudaryti naują sutartį, o šios sutarties 5.2 punktas numatė, kad sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies iniciatyva, prieš mėnesį raštu pranešus kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas tinkamai vykdė savo pareigą pranešti ieškovei apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, sutartį dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo nutraukė tik 2013-08-26 (CPK 178 str.). Nors apeliantas teigia, jog jis, išsikeldamas iš buto, kreipėsi į Bukonių seniūniją dėl išdeklaravimo ir dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo išdeklaruotas, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų taip pat nepateikia. Bylos duomenimis, apeliantas S. B. paskutinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs iki 2013-04-01 ir naujos gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Nors apeliantas teigia, jog butą oficialiai pridavė 2011 m. sausio mėnesį Bukonių seniūnijos sudarytai komisijai, tačiau šiuos jo argumentus paneigia Jonavos rajono savivaldybės administracijos Bukonių seniūnijos 2013-08-13 raštas Nr. S-55, kuriame nurodyta, jog butas (duomenys neskelbtini), nebuvo priduotas seniūnijos sudarytai komisijai ir nėra patvirtinančio dokumento apie buto priėmimą iš S. B., nes remiantis 1993 m. spalio 24 d. neprivatizuoto turto pirkimo-pardavimo sutartimi butas buvo parduotas Bukonių žemės ūkio bendrovei. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai sprendė, kad atsakovas, nepranešęs ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir šio pasikeitimo neišviešinęs gyventojų registre, turi nešti civilinę atsakomybę už butui (duomenys neskelbtini), kuriame ginčo laikotarpiu buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, suteiktas komunalines paslaugas. Tai, kad apeliantas dėl menko išsilavinimo (kaip pats teigia) nesuprato, jog išsikeliant iš buto privalo kreiptis dėl paslaugų sutarties nutraukimo, nepateisina įstatymų reikalavimo nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.).
Atsižvelgęs į tai, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pakartotiniu tarp šalių iškilusio ginčo aplinkybių dėstymu ir jie neturi teisinės reikšmės galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui, atsakovas apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į ieškinį, paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme, į kuriuos skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta, tačiau naujų faktinių bei teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, apeliacinės instancijos teismas detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.