Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-1090-865/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
T-1090-865/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17627-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nuteistasis
T. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1090-865/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17627-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi antstolio D. J. teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nuteistajam T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-893-865/2020 T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 50 MGL, t. y. 2500,00 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Antstolis D. J. siūlo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu T. B. paskirtą 50 MGL, t. y. 2500,00 Eur. dydžio baudą laisvės apribojimu. Prašyme antstolis nurodo, kadangi bauda nebuvo sumokėta 2020-10-30, pradėtas priverstinis išieškojimo vykdymas darant užklausas, 2020-10-30 skolininkui reg. laišku išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020-11-03 įteikta skolininkui, dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo. Reguliariai atliekant užklausas nustatyta, kad skolininkas per baudos išieškojimo laikotarpį nuo 2020-10-30 iki 2021-07-05 baudos nemokėjo, priverstinai iš skolininko nebuvo išieškota, taip pat iš areštuotų sąskaitų bankuose nėra gauta lėšų. Skolininkas nedirba, nevedęs. VĮ Registrų centras duomenimis skolininko vardu nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių taip pat nenustatyta. 2020-11-23 skolininkas pateikė prašymą, kad skolą mokės asmeniškai - susidariusios skolos nemokėjo. 2022-01-03 skolininkas buvo įsidarbinęs, bet kadangi turi pirmos eilės išieškojimą - skola nebuvo išmokėta. Skolininkui T. B. 2022-03-17 siunčiamas pranešimas dėl atvykimo pas antstolį, skolininkas neatvyko pas antstolį. 2022-03-17 skolininkui el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas dėl baudos pakeitimo, tačiau skolininkas skolos nemoka, pas antstolį neatvyksta, skolininkas antstolio sutikimo neteikia, skolą mokėti vengia. Skolininko pajamos yra socialinė pašalpa iš kurios antstolis priverstinai neturi teisės išieškoti. Skolininkas T. B. įvairiomis baudomis baustas 7 kartus, tačiau galimybių susimokėti neturi, skolų nemoka. Pažymėta, kad skolininkas turi pirmos eilės išieškojimą. 2022-06-13 buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas.

Antstolis į teismo posėdį neatvyko, teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Į teismo posėdžius nuteistasis T. B. neatvyko. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 2 dalies reikalavimais, nuteistojo neatvykimas nestabdo šio klausimo nagrinėjimo. Nors šiuo teikimu yra sunkinama nuteistojo padėtis, tačiau teismas išnaudojo visas procesines galimybes prisikviesti nuteistąją į teismo posėdį (nuteistojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas teismo šaukimas, tačiau grįžo neįteiktas. Pagal teismo nutartį nuteistasis taip pat du kartus nebuvo atvesdintas į posėdžius, iš teismui pateikto tarnybinio pranešimo matyti, jog T. B. nutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu negyvena, susisiekti telefonu nepavyko, nes telefonas išjungtas, byloje pateiktas tarnybinis pranešimas, kad nuteistasis nerastas, jo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl teikimas nagrinėjamas nedalyvaujant nuteistajam.

Prokuroras teismo posėdyje nurodė, kad baudą nuteistasis turėjo sumokėti savanoriškai, o jos nesumokėjus nustatytu terminu, vyksta priverstinis išieškojimas. Tačiau nuteistajam visgi išlieka pareiga bendradarbiauti su antstoliu. Šiuo atveju asmuo nedirba, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl baudos konvertavimas į mažesnį nei įstatymas numato minimalų laisvės apribojimo terminą, būtų betikslis, nes baudą pakeitus 50 dienų laisvės apribojimo bausme, bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų nematyti, kad asmuo vengė sumokėti baudą. Siūlė antstolio teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Minėto teisinio reguliavimo aspektu teismas pabrėžia, kad pagal šiuo metu galiojantį BK 47 straipsnio 8 dalyje numatytą teisinį reguliavimą nuteistajam paskirta bauda gali būti pakeista tik dviem bausmių alternatyvomis – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Galimybė asmeniui, nevykdančiam teismo paskirtos baudos, baudą pakeisti areštu galiojo iki 2019 m. liepos 5 d. Nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojo nauja BK 47 straipsnio 8 dalies redakcija, kuri nenumato galimybės asmeniui vietoje baudos taikyti arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad nuteistajam T. B. paskirta bauda negali būti pakeista arešto bausme, todėl šioje dalyje antstolio teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. BVK 25 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018).

Nuteistasis T. B. per teismo nustatytą terminą savanoriškai 2020 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjo. Jam nesumokėjus baudos, patvarkymu vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo pateiktas vykdymui antstoliui persiunčiant per Lietuvos antstolių rūmus. Antstolis D. J. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė minėtą patvarkymą T. B. Taip pat nuteistajam buvo išsiųstas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdymo eigoje buvo daromos užklausos kredito įstaigoms, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registruose, gyventojų registro tarnyboje, Sodra. Iš 2022 m. birželio 13 d. išieškojimo negalimumo akto nustatyta, jog T. B. nedirba, socialinių pašalpų ar pensijų negauna, savo vardu jokio registruoto kilnojamo ar nekilnojamo turto, registruotų transporto priemonių neturi. Piniginių lėšų jo turimose banko sąskaitose nėra, kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, skolininko vardu nerasta. Gyvenamosios vietos adresu skolininkas nerastas.

Kaip jau minėta, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasi galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Iš antstolio teikimo bei pridėtų dokumentų matyti, kad T. B. Lietuvos Respublikoje nedirba ir registruoto turto neturi, sąskaitose piniginių lėšų nėra, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, kito turto bei piniginių lėšų į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. Iš vykdomosios bylos ir išieškojimo negalimumo akto turinio, nuteistasis nei karto nebuvo susisiekęs su antstoliu, todėl apie savo pajamų šaltinius ir dydį duomenų nėra pateikęs.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti įvykdoma laiku. Nuo bausmės – baudos vykdymo pradžios T. B. nemokėjo baudos, neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, negauna išmokų. Nuteistajam T. B. paskirta bausmė – bauda, šiuo metu nėra vykdoma, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – nubaudimas ir prevencijos užtikrinimas, nepasiekti.

Bausmės vykdymas turi būti efektyvus. BK 47 straipsnio redakcija numato, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali ją pakeisti laisvės apribojimu. Baudos bausmės keitimas į laisvės apribojimą vyksta pagal BK 65 straipsnio taisykles, tai yra skaičiuojant vieną laisvės apribojimo dieną už 1 MGL baudos (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunktis). Tokiu būdu pakeitus T. B. 50 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) baudą susidarytų tik 50 dienų laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį minimalus laisvės apribojimo terminas yra 3 mėnesiai. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik asmeniui realiai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką būtų sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Priešingai, laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų tam tikrus nepatogumus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad T. B. paskirtą baudą pakeitus į 50 dienų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymas nebūtų efektyvus ir nepasiektų bausmės paskirties.

Kita vertus, nors pats T. B. žinodamas apie prievolę mokėti baudą jos nemoka, tačiau iš bylos duomenų nėra aišku, kokios jo galimybės sumokėti baudą, jeigu nedirba, negauna pajamų, neturi turto ar turi galimybę surasti kitų sprendimų baudai sumokti. Šiuo metu negalima daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis tikrai turi galimybę sumokėti baudą ir tyčia vengia tai padaryti. Tokiu atveju formaliai būtų pagrindas keisti baudą į viešuosius darbus. Tačiau šis keitimas įmanomas tik tuo atveju jei nuteistasis sutinka. Šiuo atveju pateiktoje teikimo medžiagoje nėra jokių duomenų ar nuteistasis sutinka atlikti viešuosius darbus, todėl baudos keitimas į viešuosius darbus irgi negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, antstolio D. J. teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu.

nutaria:

netenkinti antstolio D. J. teikimo dėl nuteistajam T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2500 eurų) dydžio baudos pakeitimo į laisvės apribojimą ar viešuosius darbus.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė