Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas D. R. skundas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-12500-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

D. R. nubaustas už tai, kad jis, būdamas turizmo ir paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, t. y. iki 2024 m. birželio 17 d. Tokiu būdu D. R., būdamas atsakingas už šios įmonės veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. R. nesutinka su Institucijos sprendimu jį pripažinti kaltu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Be to, nemato, kad šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde D. R. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų įrodymų ir neįsigilino į reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, kad jo įmonė jau seniai nebevykdo veiklos. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebūtų buvę žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

D. R. Institucijos nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, deklaracijų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti nebūtinos dėl asmens veiksmų (neveikimo) atsiradusios neigiamos pasekmės. Be to, ši teisės norma yra blanketinė, kadangi deklaracijų ir jų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Nagrinėjamu atveju aktualūs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Joje, be kita ko, numatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktai numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. R., būdamas turizmo ir paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Institucijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) už 2023 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, t. y. iki 2024 m. birželio 17 d., kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje. Byloje yra pateikti Institucijos duomenys apie mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas, iš kurių matyti, kad paskutinį kartą D. R. Metinę pelno mokesčio deklaraciją pateikė 2023 m. gegužės 3 d. už 2021 ir 2022 metų ataskaitinius laikotarpius. Institucija 2024 m. birželio 21 d. išsiuntė D. R. priminimą pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir už 2023 metų ataskaitinį laikotarpį, tačiau į šį priminimą jis niekaip nereagavo. Nors D. R. neginčija deklaracijos nepateikimo fakto, tačiau savo prievolės neįvykdymą D. R. bando pateisinti tuo, kad jo įmonės veikla yra sustabdyta ir VĮ Registrų centras inicijavo neveikiančios įmonės išregistravimą. Vis tik, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenys patvirtina visai kita. Pagal Mokesčių mokėtojo registro duomenis, D. R. turizmo ir paslaugų firma „(duomenys neskelbtini)“ laikinai nevykdė veiklos tik nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir buvo atleista nuo deklaracijų (dokumentų) pateikimo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kaip matyti, prašymą dėl laikino veiklos nevykdymo ir (ar) atleidimo nuo deklaracijų (dokumentų) D. R. pateikė tik 2025 m. sausio 8 d. Administracinio nusižengimo padarymo metu įmonės veikla nebuvo sustabdyta, todėl D. R., kaip šios įmonės savininkas, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikti deklaraciją už 2023 metus.

Pasak D. R., pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų jo tėvo slaugos dokumentų ir mirties liudijimo, turėdamas omeny, kad šios aplinkybės taip pat jam sutrukdė tinkamai ir laiku pateikti deklaraciją. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad susiklosčiusios šeimyninės aplinkybės neabejotinai neigiamai paveikė D. R., tačiau jos savaime neatleidžia D. R., kaip įmonės savininko, nuo minėtų prievolių įvykdymo. Pažymėtina, kad D. R. turėjo pakankamai laiko ir galimybių užpildyti ir pateikti deklaraciją Institucijai iki 2024 m. birželio 17 d., tačiau to nepadarė. Nors iš bylos duomenų matyti, kad D. R. deklaraciją pateikė 2024 m. lapkričio 18 d., tačiau tai padarė jau po to, kai jam buvo surašytas 2024 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo protokolas. Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį numatyta ir už pavėluotą deklaracijų pateikimą, todėl, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė niekaip nepateisina jo padaryto administracinio nusižengimo.

Apeliaciniame skunde D. R. taip pat nesutinka su tuo, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė pakartotinai, nes byloje nėra tai patvirtinančių duomenų (Administracinių nusižengimų išrašo registro). Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis). Apygardos teismui patikrinus Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenis, iš jų aiškiai matyti, kad anksčiau D. R. yra baustas du kartus pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, paskutinį kartą – Institucijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimu. Šį nutarimą D. R. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris priėmė 2023 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria paliko skundžiamą nutarimą nepakeistą ir D. R. skundo netenkino. Šią nutartį D. R. apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, kuris 2023 m. liepos 31 d. nutartimi taip pat skundo netenkino ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Taigi, Institucijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 31 d., todėl, vadovaujantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad nepraėjus metams nuo minėto nutarimo įsiteisėjimo dienos, D. R. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė pakartotinai.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad priešingai nei nurodo D. R., pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolu, teismo posėdyje D. R. pateiktais paaiškinimais, Mokesčių mokėtojo registro išrašo ir Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis bei kita byloje pateikta rašytine medžiaga, todėl kaip nepagrįsti vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo yra nepagrįstos byloje užfiksuotais duomenimis.

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bauda, nurodo, kad dėl to jis patirs sunkias pasekmes jo sveikatai, savivertei, gebėjimui dirbti bei jo šeimos gerovei. Kaip minėta, D. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų. Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu D. R. paskirta 295 Eur bauda.

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Nagrinėjamu atveju, nesant D. R. atsakomybę lengvinančių, tačiau esant vienai sunkinančiai aplinkybei (ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. R. padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas), jam paskirta bauda, kurios dydis lygus sankcijos vidurkiui. Apygardos teismo vertinimu, ši paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda visais atvejais turėtų nubausti teisės pažeidėją ir sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pabrėžtina ir tai, kad apeliaciniame skunde D. R. nurodytų neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar visai jos neskirti. Akivaizdu, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, kadangi tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. R. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.