Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokato padėjėjui A. L., atsakovo UAB „Tomena“ atstovui advokatui J. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Tomena“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei procesinių palūkanų priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo reikalavimas laiduotojo atžvilgiu taikyti civilinės atsakomybės institutą bei įpareigoti jį atlyginti ieškovui nuostolius, susidariusius skolininkui nepagrįstai prieš terminą nutraukus sutartis, yra nepagrįstas, nes nėra visų civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų.

Ieškovas nesąžiningai pateikia visiškai nepagrįstą ieškinį, atskiruoju skundu dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu bando apsunkinti atsakovo turtą, pritaikyti nepagrįstus suvaržymus, taip akivaizdžiai siekdamas piktybiškai trikdyti atsakovo normalią komercinę veiklą, todėl remiantis CPK 95 str. 1 d. atsakovui skirtina maksimali bauda.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesu. Taip pat prašė taikyti CK 6.88 str. bei 6.89 str. nustatytus terminus dėl laidavimo pabaigos ir ieškovo reikalavimą atmesti taip pat šiuo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo UAB „Tomena“ kaip laiduotojo prievolės ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai įvykdyti prievoles už skolininką BUAB „Fresh Market“ bei atlyginti žalą (negautas pajamas).

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (nuomotojas) ir UAB „Fresh Market“ (nuomininkas, skolininkas) 2013-09-16 sudarė dvi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pirmąja sutartimi ieškovas dešimčiai metų išnuomojo nuomininkui patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) už sutarties 6.1 p. sulygtą nuomos mokestį (e.b.l. 10-20). Antrąja sutartimi ieškovas dešimčiai metų išnuomojo nuomininkui patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) už sutarties 6.1. p. sulygtą nuomos mokestį (e.b.l. 21-31).

Minimų nuomos sutarčių (abiejų) 7.3.7 p. numatyta, kad nuomininkas UAB „Fresh Market“ įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti nuomotojui UAB „Tomena“ laidavimą pagal prie šios sutarties pridedamą laidavimo formą (užtikrinti, kad nuomotojas ir UAB „Tomena“ sudarytų laidavimo sutartį). Minimas sutarties (sutarčių) priedas (laidavimo forma) į bylą ieškovo nebuvo pateiktas.

Ieškovas į bylą pateikė tik vieną - 2013-09-26 d. Laidavimo sutartį, kurią sudarė ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (kreditorius) ir atsakovas UAB „Tomena“ (laiduotojas) (e.b.l. 32-33). Šia sutartimi šalys susitarė, kad laiduotojas (atsakovas) neatlygintinai ir besąlygiškai įsipareigoja atsakyti kreditoriui tuo atveju, jei UAB „Fresh Market“ (skolininkas) neįvykdys visų ar bet kurios dalies savo prievolių pagal 2013-09-12 tarp kreditoriaus ir skolininko sudarytą Negyvenamųjų patalpų sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2 p. nustatyta, kad laiduotojas atsako kreditoriui tokia pačia apimtimi, kaip ir skolininkas pagal patalpų nuomos sutartį. Tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo visų ar dalies savo prievolių pagal patalpų nuomos sutartį, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (1.3. p.). Laiduotojas įsipareigoja vykdyti skolininko neįvykdytas prievoles pagal patalpų nuomos sutartį su visais pakeitimais ir papildomais, įskaitant tuos, dėl kurių didėja skolininko įsipareigojimų apimtis (2.2. p.). Laidavimo sutarties 3 p. numato kreditoriaus reikalavimo teisės į laiduotoją realizavimo tvarką: suėjus patalpų nuomos sutartyje nustatytiems skolininko prievolių vykdymo terminams, laiduotojas įsipareigoja sumokėti kreditoriui visas skolininko pagal patalpų nuomos sutartį kreditoriui nesumokėtas sumas per 30 dienų nuo kreditoriaus raštiško pranešimo apie tai, kad skolininkas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, gavimo dienos. Laiduotojas atsisako visų teisių reikalauti, kad kreditorius dėl prievolės įvykdymo pirmiausia kreiptusi į skolininką ir/ar kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą.

Teismas pažymi, jog civilinis procesas grindžiamas rungtniškumo principu. CPK 178 str. įtvirtina įrodinėjimo pareigą ir nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti). Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog nesant pateiktai antrai laidavimo sutarčiai nėra galimybės padaryti išvadą, jog tokia sutartis šalių buvo sudaryta. Pažyminėtina ir tai, kad CK 6.79 str. įtvirtintas laidavimo sutarties formos reikalavimas – laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią. Taigi, ieškovas neįrodė aplinkybės, jog antra laidavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Net jei būtų galima laikytis kitokios nuomonės, sutiktina su atsakovo pozicija, jog tokios menamos laidavimo sutarties turinys nagrinėjamu atveju nėra įrodytas (minėta, kad nuomos sutarties priedas dėl laidavimo sutarties formos ieškovo nėra pateiktas).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog laidavimo teisiniai santykiai šalis - ieškovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovą UAB „Tomena“ siejo tik dėl pirmąja nuomotojo ir nuomininko (skolininko) 2013-09-16 sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, kuria skolininkui buvo išnuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), skolininko prisiimtų prievolių vykdymo.

Šalys byloje vieningai nurodė ir tarp šalių nėra ginčo, kad skolininkui (nuomininkui) UAB „Fresh Market“ Vilniaus apygardos teismo 2015-08-19 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, atsakovo BUAB „Fresh Market“ bankroto administratore paskirta D. R., ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015-10-15 (Civilinė byla Nr.eB2-1978-864/2019, vieningas proceso numeris - 2-55-3-01534-2015-6).

Tarp šalių taip pat nekilo ginčo, kad 2015-11-05 skolininko UAB „Fresh Market“ bankroto administratorės pranešimu buvo nutrauktos trys tarp ieškovo ir skolininko UAB „Fresh Market“ buvusios sudarytos patalpų nuomos sutartis, taip pat ir dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina bankroto administratorės 2015-11-05 raštas, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo (trumpinama – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 13 p. šios nuomos sutartys toliau vykdomos nebus (e.b.l. 34-35). Rašte taip pat nurodyta, kad bankroto byloje dar nėra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kurią administratorius turėtų teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti bei bankrutuojanti įmonė neturi pakankamai resursų atlaisvinti įranga užimtas patalpas. Atsižvelgiant į ai, bankroto administratorius prašė leisti naudotis nuomotojo patalpomis turtui laikyti iki sutarties su nuomininku sudarymo, tikėtina, kad Jūsų patalpų nuomininką sudomins galimybė išsinuomoti patalpose esančią prekybinę įrangą iš BUAB „Fresh Market“ (e.b.l. 34-35). Byloje nėra duomenų, kad BUAB „Fresh Market“ bankroto administratorės prašymui ieškovas būtų prieštaravęs. Patalpos ieškovui bankroto administratorės įgalioto asmens buvo grąžintos 2016-04-12 priėmimo-perdavimo aktu (e.b.l. 36-37).

Ieškovas iš atsakovo (laiduotojo) prašė priteisti 223 554,70 Eur skolos sumą, kuri susidarė pagal ieškovo (nuomotojo) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolininkui BUAB „Fresh Market“ 2015-11-01, 2015-12-01, 2016-01-04, 2016-02-01, 2016-03-01 išrašytas sąskaitas faktūras bendrai 223 554,70 Eur sumai. Šios skolininko BUAB „Fresh Market“ skolos bankroto administratorius neginčijo, Vilniaus apygardos teismas 2016-06-01 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinį reikalavimą šiai sumai UAB „Fresh Market“ bankroto byloje Nr.eB2-1978-864/2019 (e.b.l. 38-56). LITEKO duomenimis nustatyta, kad minimoje bankroto byloje 2019-06-06 priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, kuris šios bylos nagrinėjimo metu dar nėra įsiteisėjęs.

Nagrinėjant šalių ginčą pažymėtina, jog pagal CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 str. 1.d. nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, patalpų nuomos sutartyje nustatytu terminu skolininko prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 str. 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str.str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Ieškovo ir atsakovo susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, pateiktoje laidavimo sutartyje išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai.

Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo prašoma priteisti skolos suma susidarė laikotarpiu, kai skolininkui UAB „Fresh Market“ jau buvo iškelta bankroto byla. Teismas pažymi, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) normų. Bankrutuojančios įmonės administratorius, užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 14, 20 punktai). Kaip teisingai nurodė ieškovas, CK 6.499 str. 2 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, matyti, kad dėl šio reglamentavimo ieškovo (kreditoriaus) finansinis reikalavimas bankroto administratorės skolininko bankroto byloje buvo pripažintas. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad pastaroji prievolė kilo ne iš šalių – kreditoriaus ir skolininko 2013-09-16 patalpų nuomos sutarties pažeidimo, už kurios tinkamą vykdymą atsakovas laidavo, o iš skolininko bankroto byloje administratorės vykdomo bankrutuojančios įmonės turto valdymo sprendimų kreditorių naudai – panaudoti ieškovo patalpas skolininko turtui saugoti. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog tokiu tikslu bankroto procese naudojamų (dėl šios priežasties nuomotojui negrąžinamų po sutarties nutraukimo) patalpų išlaikymo kaštai ar ieškovo ir bankroto administratorės atskiras susitarimas su ieškovu dėl vėlesnio patalpų jam grąžinimo, o taip pat ir esant tokiam susitarimui, jog ieškovas bandys (galės bandyti) išnuomoti patalpas naujam nuomininkui kartu su bankroto administratorės patalpose saugoma skolininko prekybine įranga, nėra ir negali būti laikoma skolininko prievole, už kurią atsakovas laidavo, kadangi šiuo atveju buvo sukurti nauji materialiniai teisiniai santykiai. Paprastai tokios bankrutuojančios įmonės turto saugojimo ir tvarkymo išlaidos dengiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų bankroto procese. Šiais argumentais teismas atmeta ieškovo argumentą, kad bankroto administratorės sprendimu 2015-11-05 įvykęs patalpų nuomos sutarties (sutarčių) nutraukimas nagrinėjamu atveju neturi įtakos laiduotojo teisėms ir pareigoms ir ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo laiko neįrodytu, ir atmestinu.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas atsakovui kaip laiduotojui grindžia aplinkybe, jog su skolininku UAB „Fresh Market“ 2013-09-16 sudarytos nuomos sutartys buvo nutrauktos anksčiau sutartyse numatyto termino (minėta, kad nuomos terminas sutartyse buvo numatytas 10 metų), skolininkas patalpomis privalėjo naudotis iki 2023 m., dėl nuomos sutarčių nutraukimo ieškovas nurodo negavęs numatytų pajamų. Taip pat minėta, kad patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (pagal pirmąją patalpų nuomos sutartį), ieškovas išnuomojo 2017-12-01, o patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (pagal antrąją patalpų nuomos sutartį) anot ieškovo liko neišnuomotos.

Ieškovas nurodo, kad jeigu skolininkas laiduotojo atžvilgiu nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir nebūtų nutraukęs sutarčių prieš jose numatytą terminą, ieškovas iš viso pagal abi sutartis būtų gavęs 2 319 553,05 Eur pajamų.

Kaip jau minėta anksčiau, teismas byloje laikė neįrodyta ieškovo nurodytą aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvos sudaryta laidavimo sutartis pagal kurią, anot ieškovo, atsakovas laidavo už skolininko prievolių dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tinkamą valdymą. Esant padarytai tokiai teismo išvadai, tenkinti ieškinio šioje dalyje taip patį nėra pagrindo (CPK 178 str.).

Spręsdamas šalių ginčą likusioje dalyje, teismas pažymi, kad pagal CK 6.245 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minimo Kodekso straipsnio 2 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Kitos šio Kodekso straipsnio dalys išplečia civilinės atsakomybės rūšių aiškinimą: sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas; tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl ir žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Sutartinei atsakomybei būdinga, kad šalis iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu. Be to, šios rūšies civilinės atsakomybės civilinė atsakomybė gali pasireikšti tiek nuostolių atlyginimu, tiek netesybomis ir prievolė šiuo atveju atsiranda dėl šių šalių valios, t. y. šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas. Tuo tarpu deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu. Jos šalių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai. Deliktiniai prievoliniai teisiniai santykiai susiklosto žalos padarymo atveju.

Pažymėtina, jog ieškovo reikalavimas ir skolininko neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju ieškovo grindžiami nesavalaikiu sutarties nutraukimu, taigi ieškovas ieškiniui šioje dalyje pagrįsti privalo įrodyti visas keturias įstatyme numatytas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl nesavalaikio patalpų nuomos sutarties nutraukimo, sąlyga šiuo atveju negali būti laikomas bankroto procedūrų vykdymas ĮBĮ nustatyta tvarka. Sutiktina su atsakovo atsikirtimu, jog atsakovas šiuo atveju niekaip negalėjo įtakoti vykusių procesų. Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl nesavalaikio patalpų nuomos sutarties nutraukimo, sąlyga teoriškai galėtų būti pripažintinas skolininko, kaltais savo veiksmais nutraukusio sutartį bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, tačiau teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad rinkos sąlygomis įmonė nesugebėjo konkuruoti ir bankrutavo, savaime nėra ir negali būti pripažinta neteisėta ar kalta veika (neveikimu). Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad jo teisė pažeista, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo nuomos sutarties (sutarčių) nutraukimo teisėtumo. Duomenų apie tai, kad bankrotas galėjo būti tyčinis į nagrinėjamą bylą taip pat nebuvo pateikta. Jokių kaltų ar neteisėtų laiduotojo veiksmų ar neveikimo ieškovas taip pat neįvardijo. Teismo vertinimu, pagrįstu bylos rašytinių įrodymų ir šalių argumentų visetu, ieškovas byloje neįrodė neteisėtų skolininko ar laiduotojo veiksmų. Kaip jau minėta, skolininko, o taip pat ir atsakovo šioje byloje kaltė dėl sutarties (sutarčių) nutraukimo taip pat nėra konstatuotina.

Minėta, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje taip pat turi įrodyti nuostolius (žalą) ir priežastinį ryšį. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad dėl nesavalaikio patalpų nuomos sutarties nutraukimo jis patyrė žalą, kurią sudaro negautos pagal nuomos sutartį pajamos, nes patalpos iki šiol neišnuomotos. Reikalavimą ieškovas grindė aritmetine nuomos sutartyje šalių nustatytų nuompinigių dydžio per mėnesį sandauga iš nurodyto laikotarpio. Atsakovas nesutinka, jog ši ieškovo nurodyta suma nagrinėjamu atveju yra ieškovo nuostoliai ir kad šios sumos mokėjimas priežastiniu ryšiu susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu.

Prieš įvertindamas šalių pateiktus argumentus, teismas pažymi, jog CK 6.249 str. apibūdina žalos ir nuostolių sąvoką. Minimo Kodekso straipsnio 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Nėra abejonių, kad civilinė atsakomybė yra skirta visiškai kompensuoti nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (lot. restitutio in integrum), tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio ir ieškovo pateiktų procesinių dokumentų bei jų priedų (pateiktų rašytinių įrodymų), ieškovas pasirinko tokį teisių gynimo būdą, kad reikalaudamas solidarios atsakovo atsakomybės, savo reikalavimą grindžia žalos institutu, kur žalos dydį ir faktą sąmoningai pateikia kaip sutartinių prievolių su skolininku nutraukimo padarinį, t. y. žalą ieškovas įvardija kaip negautas pajamas. Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė aplinkybės, kad per šį ginčo laikotarpį jis realiai būtų galėjęs gauti pajamas iš minimų patalpų nuomos dešimt metų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas bent kokiais veiksmais ieškojo naujo nuomininko. Pažymėtina ir tai, kad nuostoliai negali būti hipotetiniai, o nagrinėjamu atveju teismo vertinimu jie neatitinka realumo kriterijaus. Pažymėtina, kad kitų nuostolių ar žalos šiuo atveju ieškovas sąmoningai neįrodinėjo. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovas CPK leistinais ir pakankamais įrodymais nei žalos, nei priežastinio ryšio nagrinėjamu atveju neįrodė (CPK 178 str.). Šiais argumentais ieškovo ieškinys analizuojamoje dalyje taip pat atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas spendžia, jog ieškovas neįrodė ieškinio, todėl tenkinti jo nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu kiti ieškovo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismui atmetus ieškinį, nėra pagrindo tenkinti išvestinio ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų: ieškinį atmetus visiškai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovo naudai nepriteistinos. Atsakovas UAB „Tomena“ pateikė duomenis, jog byloje patyrė 3 962,75 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidas (e.b.l. 87, 151-158). Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo.

Atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkintinas. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minimo kodekso straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė piktnaudžiavimo atvejų, o vien tai, jog ieškovas reiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar kad ieškovo ieškinys pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo šiuo atveju vertinti ieškovo veiksmus kaip piktnaudžiavimą teise. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-22 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j.a.k. 300145575) atsakovo UAB „Tomena“ (j.a.k. 302582730) naudai 3 962,75 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt du eurai 75 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.