Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, AS-858-671-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-23
Bylos Nr.: AS-858-671-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00833-2011-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: Viešųjų pirkimų tarnybai
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Gamtovaizdis“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus zunda“, uždarajai akcinei bendrovei „Aketonas“, uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“, akcinei bendrovei „City Service“

Kategorijos

70.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. AS858 – 671/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00833-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 70.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Gamtovaizdis“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus zunda“, uždarajai akcinei bendrovei „Aketonas“, uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“, akcinei bendrovei „City Service“ dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) su skundu (t. I, b. l. 1-10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. kovo 17 d. raštą Nr. 4S-906 (toliau – ir Raštas).

Skunde pareiškėjas nurodė, jog Tarnyba Raštu įvertino Administracijos vykdyto Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros viešojo pirkimo atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 87521) (toliau – ir Konkursas) procedūras ir nustatė, jog perkančioji organizacija, vykdydama minėtą pirkimą, padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) ir kitų teisės aktų pažeidimus, dėl ko su tiekėjais sudarytos sutartys dėl miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros yra niekinės ir negaliojančios. Pareiškėjas su tokiu Tarnybos Raštu nesutiko ir manė, jog jis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Pabrėžė, jog Tarnyba šiuo metu apskritai nebeturi teisės ginčyti Konkurso sąlygų nuostatų, nes pati Tarnyba jau paskelbdama šias sąlygas yra pripažinusi, jog jos atitinka Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, viešųjų pirkimų skelbimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje; pagal to paties straipsnio 3 dalį visus skelbimus, skirtus spausdinti šio straipsnio 1 d. nurodytuose leidiniuose ir skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Tarnybai. Pareiškėjo teigimu, Tarnybai yra nustatyta pareiga prieš skelbiant patikrinti visus skelbimus, todėl ji visas pretenzijas ir pastabas dėl galimai neteisėtų skelbimų perkančiosioms organizacijoms turi reikšti dar iki pirkimų paskelbimo.

Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos Rašte nurodytu teiginiu, kad Administracija, rengdama Konkurso sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 3 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 7 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 7-15 prieduose nebuvo pateikti tokių perkamų paslaugų konkretūs kiekiai, kurių iš anksto nustatyti objektyviai neįmanoma, tačiau, kaip tiekėjams buvo paaiškinta perkančiosios organizacijos teiktuose Konkurso sąlygų paaiškinimuose, paslaugų, kurių kiekių iš anksto numatyti objektyviai neįmanoma, kaina nebuvo įskaičiuojama į metinę paslaugų kainą, pagal kurią buvo nustatomas Konkurso laimėtojas, t. y. tiekėjai turėjo pateikti tik šių paslaugų įkainius. Nustatant pirkimo laimėtoją nebuvo remiamasi duomenimis apie tam tikrų paslaugų kiekius, kurie iš anksto negali būti žinomi.

Pareiškėjas nurodė, kad nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia perkančiosioms organizacijoms atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką naudoti užsakovo rezervo. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju pirkimo objekto (su miesto teritorijų tvarkymu susijusios paslaugos) specifika lemia tai, kad sutarties vykdymo metu gali atsirasti daugybės smulkių tam tikros miesto teritorijos sutvarkymui būtinų paslaugų poreikis (daugelio iš jų vertė labai nedidelė) ir visas šias galimas paslaugas iš anksto numatyti pirkimo dokumentuose yra neįmanoma. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos Rašte nurodytu teiginiu, kad Administracija, vykdydama Konkursą padarė eilę procedūrinių viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų, dėl ko pats Konkursas ir su jo laimėtojais sudarytos paslaugų sutartys yra neteisėtos.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 1-3) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas pirkimo dokumentuose nustatydamas pirkimo sąlygas bei vykdydama pirkimo procedūras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, Konkurso sąlygos parengtos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, 24 straipsnio 7 dalies nuostatas ir 25 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.

Atsakovas, įvertinęs tai, kad nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai vykdant pirkimo procedūras turėjo įtakos pirkimo rezultatams ir turės įtakos tinkamam sutarčių vykdymui, ir tai, kad sutartys jau sudarytos, o jas sudarius pirkimas pasibaigia (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 3 d. 1 p.), atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, taip pat kad pareiškėjas turėtų nutraukti sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“ (toliau – ir UAB „Naujamiesčio būstas“) atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 78-80) palaikė pareiškėjo skundą ir prašė panaikinti skundžiamą Raštą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aketonas“ (toliau – ir UAB „Aketonas“) atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 82-84) palaikė pareiškėjo skundą ir prašė panaikinti Raštą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi bylą nutraukė. Teismas darė išvadą, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Nurodė, jog teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nenurodė, kokiu juridiniu pagrindu buvo priimtas ginčijamas aktas, o tik pažymėjo, kad pagal kompetenciją įvertino Administracijos pateiktą informaciją apie skelbtą Konkursą. Nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas (redakcija galiojanti nuo 2011 m. sausio 6 d.) Tarnybai suteikia teisę vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir užtikrina tinkamą pirkimų planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Tarnyba, realizuodama savo pareigą prižiūrėti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų bei vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją, turėjo teisę priimti tokios rūšies dokumentą – „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“.

Teismas atsižvelgęs į Rašto turinį darė išvadą, jog skundžiamas Raštas plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmą pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negalėjo būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo yra teisiškai beprasmis. Teismas nurodė, jog Raštas negali būti laikomas nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 11 dalies prasme, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Kolegija pažymėjo, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Ginčo atveju pareiškėjas skundžia raštą, kuriame Tarnyba išdėstė savo vertinimą ir poziciją, tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjui nėra nustatyti. Raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. A7-121/2004, Nr. AS6-322/2006, Nr. A556-1007/2007, Nr. AS438-431-07, Nr. A556-151/2008, Nr. A556-308/2009, Nr. AS62-270-11.

III.

Administracija atskiruoju skundu (t. II, b. l.136-139) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog Tarnyba, atlikusi Konkurso dokumentų ir pirkimo procedūrų patikrinimą, nustatė, kad tiek rengiant dokumentus, tiek atliekant minėtas procedūras buvo padaryti atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimai bei nurodė, kad tokių pažeidimų pasekmė yra sudarytų viešojo pirkimo sutarčių negaliojimas, todėl Administracija turi nutraukti sudarytas viešojo pirkimo sutartis su Konkurso laimėtojais. Nesutinka su teismo išaiškinimu, jog Raštas yra teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas. Iš Rašto turinio akivaizdžiai matyti, kad jo priėmimo tikslas nebuvo tik atitinkamų rekomendacijų pateikimas perkančiajai organizacijai, o buvo siekiama patikrinti atitinkamo viešojo pirkimo dokumentų bei procedūrų teisėtumą ir nustatyti galimus pažeidimus. Tarnyba Rašte nepateikia jokių rekomendacijų perkančiajai organizacijai, o tik remdamasi išnagrinėtomis aplinkybėmis, konstatuoja Administracijos padarytus pažeidimus ir nurodo tolimesnius būtinus perkančiosios organizacijos turimus atlikti veiksmus (sudarytų sutarčių nutraukimą). Todėl Raštas yra dokumentas, kuriuo yra nustatytas atitinkamų pažeidimų padarymas, o perkančioji organizacija net neturi galimybės nuginčyti ar kitaip paneigti šių Tarnybos teiginių, konstatuotų oficialiame įgaliotos institucijos priimtame dokumente. Nurodoma, jog tiek Viešųjų pirkimų įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. 4-747 patvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatai (toliau – ir Tarnybos nuostatai) suteikia teisę Tarnybai tikrinti perkančiąsias organizacijas (Tarnybos nuostatų 7.1 punktas). Tarnybos aktuose yra išdėstomas įgaliotos institucijos oficialus vertinimas, atliktas įgyvendinant jai pavestas pareigas. Tarnybos sprendimuose išdėstyta Tarnybos pozicija ir konstatuoti faktai negali būti vertinami tik kaip nieko nereiškianti ir jokių teisinių pasekmių nesukelianti nuomonė, nes tokiu būdu yra išreiškiama oficiali tokius vertinimus atlikti valstybės įgaliotos institucijos pozicija, o tuo pačiu ir valstybės pozicija. Todėl vien tik perkančiosios organizacijos padaryto teisės aktų pažeidimo konstatavimas, jei tokį konstatavimą atlieka būtent šių konkrečių veiksmų vertinimą atlikti teisės aktais valstybės įgaliota institucija (t. y. nagrinėjamu atveju Tarnyba), jau gali būti laikomas pakankamu pagrindu tokį institucijos aktą laikyti oficialiu teisinę reikšmę turinčiu administraciniu sprendimu, net jei jame nebūtų suformuluota imperatyvaus elgesio nurodymo tikrinamo asmens atžvilgiu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad institucijoms, įgaliotoms tikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, priimtame sprendime konstatavus perkančiosios organizacijos padarytus pažeidimus, šie pažeidimai tampa valstybės nustatytais oficialiai.

Žemesnės instancijos teismas

Pabrėžiama, jog tikrinamos perkančiosios organizacijos teisinė padėtis pasikeičia, nes ji priėmus tokį sprendimą iš nepažeidusio teisės aktų nuostatas subjekto tampa šiuos aktus pažeidusiu subjektu, su atitinkamai galinčiomis kilti pasekmėmis. Pažymima, kad vadovaujantis pirmosios instancijos teismo suformuluota pozicija, kad aktas teismui gali būti skundžiamas tik tokiu atveju, jeigu tame pačiame akte yra įtvirtinti privalomi nurodymai ar įpareigojimai, Tarnyba bei kitos valstybės institucijos turėtų galimybę tokio pobūdžio aktais (pačiuose aktuose tiesiogiai nenurodydamos jokių konkrečių įpareigojimų) pagrįstai ar visiškai nepagrįstai konstatuoti bet kurios perkančiosios organizacijos padarytus pažeidimus, kurių minėtos perkančiosios organizacijos apskųsti neturėtų galimybės. Manytina, kad toks įstatymo aiškinimas sudarytų sąlygas įvairius patikrinimus turinčioms teisę atlikti institucijoms piktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl remiantis tuo, skundžiamais aktais turėtų būti laikomi visi Tarnybos, atlikus perkančiųjų organizacijų patikrinimus ir nustačius pažeidimus, priimti aktai, nepriklausomai nuo to, ar juose yra tiesiogiai suformuluoti imperatyvūs įpareigojimai konkrečiai perkančiajai organizacijai dėl tolimesnių veiksmų, nes šie įpareigojimai gali būti to paties akto pagrindu suformuluoti ir atskirais institucijos aktais.

Nurodoma, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog Tarnybos Rašte jokių privalomų įpareigojimų Vilniaus miesto savivaldybei nėra nustatyta, nes jame yra nustatytas konkretus įpareigojimas perkančiajai organizacijai nutraukti su Konkurso laimėtojais sudarytas sutartis. Pažymima, kad teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovė taip pat patvirtino, jog jokie papildomi Tarnybos sprendimai dėl minėtų sutarčių pripažinimo niekinėmis ir perkančiosios organizacijos įpareigojimo jas nutraukti nebeturi būti priimami, o Tarnyba visus jai įstatymais priskirtus tolimesnius veiksmus gali atlikti remdamasi šiuo jau priimtu sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis. Vadinasi, pati Tarnyba pripažįsta, kad Rašte ji jau yra suformulavusi konkretų įpareigojimą Administracijai ir, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija šį įpareigojimą privalo vykdyti.

Administracija pabrėžia, jog jos teisės buvo pažeistos, nes valstybės įgaliotai institucijai, kuriai įstatymu yra pavesta tikrinti perkančiųjų organizacijų vykdomus viešuosius pirkimus, viešai išplatinus pranešimus apie padarytus pažeidimus ir sudarytų sutarčių neteisėtumą, visuomenėje yra plačiai paskleidžiama informacija, jog perkančioji organizacija vykdydama viešuosius pirkimus nesilaiko įstatymo reikalavimų, dėl ko jos sudarytos sutartys yra niekinės. Tokiu būdu yra daroma didelė žala Administracijos dalykinei reputacijai, kas, be kita ko, gali daryti neigiamą įtaką ateityje jai vykdant naujus viešuosius pirkimus. Taigi, jau vien informacijos apie potencialiai padarytą pažeidimą viešas paskelbimas sukelia pasekmes perkančiajai organizacijai ir ji neturi jokios galimybės imtis veiksmų šiai reputacijai apginti. Nurodoma, jog nesant galimybės apskųsti tokio nepagrįsto Tarnybos Rašto, jos viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai liktų galioti ir Administracija neturėtų jokios galimybės netgi reikalauti paneigti šią tikrovės neatitinkančią informaciją.

Pažymima, jog įvykdytame viešajame pirkime sutartys su tiekėjais, kurias Tarnyba laiko niekinėmis, buvo sudarytos labai palankiomis perkančiajai organizacijai sąlygomis. Taigi, sudarydama Tarnybos niekinėmis laikomas sutartis Administracija veikė išimtinai gyventojų interesais, siekdama kaip galima geriau ir efektyviau panaudoti turimas biudžeto lėšas ir šias sutartis nutraukus būtų padaryta finansinė žala Vilniaus miesto savivaldybei.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 148-152) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodoma, jog Tarnyba, įvertinusi tai, kad nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, vykdant pirkimo procedūras, turėjo įtakos pirkimo rezultatams ir tai, kad pirkimo sutartys jau yra sudarytos (2010 m. lapkričio 15 d. sudarytos 3 pirkimo sutartys dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies), o, sudarius pirkimo sutartis, pirkimas pasibaigia (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 3 d. 1 p.), vadovaudamasi LR CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, rekomendavo pareiškėjui nutraukti pirkimo sutartis ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą. Taip pat atsakovas paprašė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, informuoti atsakovą apie pareiškėjo priimtus sprendimus dėl pirkimo sutarčių nutraukimo. Nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatyme atsakovui yra suteikta teisė įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Atsakovui nėra nustatyta teisė įpareigoti perkančiąsias organizacijas nutraukti sudarytas viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Pabrėžė, jog atsakovo rekomendacijos ir prašymai nėra ir negali būti laikomi privalomais įpareigojimais pareiškėjui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-613/2008, 2011 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-201/2011.

Nurodoma, jog Rašte nurodyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę, todėl atsakovas spręs klausimą dėl atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, pareiškėjui nėra užkertamas kelias nuginčyti priimtus atsakovo sprendimus dėl nuobaudos atsakingiems jos darbuotojams paskyrimo, tuo pačiu nuginčijant nustatytus pažeidimus. Taip pat atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punktu, turi teisę, nustatęs Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindamas viešąjį interesą, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Nurodė, jog pareiškėjui nėra užkirstas kelias ginti savo teises teismo tvarka, jis tai gali padaryti tiek administracinėje teisenoje, nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą, tiek civilinėje, nagrinėjant civilinę bylą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 153-154) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodoma, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ palaiko pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aketonas“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 155-157) prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1516/2006, 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS8-431/2007, nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-443/2005. Nurodo, jog Rašte Tarnyba pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatomis, įstatymo nuostatų pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę. Administracijai nesutikus nutraukti įvykdytų viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas Tarnybos nuostatais įtvirtintas funkcijas neabejotinai taikytų administracinę atsakomybę (Tarnybos nuostatų 7.8 p.). Todėl Raštas sukelia teisines pasekmes Administracijai. Remiamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 8 punktu ir teigia, jog Tarnybai kreipusis į teismą dėl viešojo prikimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis gali būti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui sustabdyti sutarčių vykdymą. Todėl akivaizdu, kad Rašto turinys perkančiajai organizacijai teisines pasekmes sukelia, o sukeliantis teisines pasekmes sprendimas yra individualus administracinis aktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu (t. I, b. l. 1-10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 17 d. raštą Nr. 4S-906. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi bylą nutraukė, nes, teismo vertinimu, Raštas negali būti laikomas nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies ir VAĮ 3 straipsnio 11 dalies prasme, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Byloje ginčas kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A7-121/2004, Nr. A556-308/2009).

Teisėjų kolegija mano, jog Tarnyba Rašte padarė išvadas, kad nustatyti Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimai vykdant pirkimo procedūras turėjo įtakos pirkimo rezultatams ir turės įtakos sudarytų sutarčių vykdymui, ir atkreipė Administracijos dėmesį, jog, vadovaujantis LR CK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatoms prieštarautis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nurodė, jog turėtų būti nutraukiamos sudarytos sutartys ir esant poreikiui organizuojamas naujas viešasis pirkimas. Taip pat pažymima, jog perkančioji organizacija turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų Tarnybą raštu informuoti apie priimtus sprendimus dėl sutarčių nutraukimo. Pabrėžiama, jog Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę (t. I, b. l. 11-15). Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, konstatuoja, jog jame pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, todėl ginčijamas Raštas (pateikti faktai bei pasiūlymai) negali būti laikomas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu valstybinio administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu. Tarnybos Raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (siūloma atlikti veiksmus, prašoma pateikti informaciją, išaiškinamos galimos pasekmės), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Taigi, aptariamas Raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos Raštas yra informacinio, rekomendacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl Administracijos atskirasis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas