Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, Ik-2609-629/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-05
Bylos Nr.: Ik-2609-629/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00833-2011-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius, Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: Viešųjų pirkimų tarnybos
Trečiasis asmuo: UAB „Vilniaus zunda“, UAB „Aketonas“, UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Gamtovaizdis“, AB „City Service“
Advokatai: Martynas Duksa

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga

Administracinė byla Nr. I-2609-629/2011(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00833-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.2., 38, 70.1., 73. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Petrikui, atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei Alvydai Jatulienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus zunda“ atstovui K. M., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aketonas“ atstovams V. Š. ir advokato padėjėjui Martynui Duksai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovei S. B.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Gamtovaizdis“, UAB „Vilniaus zunda“, UAB „Aketonas“, UAB „Naujamiesčio būstas“, AB „City Service“ dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu (t. I, b. l. 1-10) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 4S-906.

Skunde pareiškėja nurodė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. kovo 17 d. priimtu sprendimu Nr. 4S-906 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“ įvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros viešojo pirkimo atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 87521) (toliau – ir Konkursas) procedūras ir nustatė, jog perkančioji organizacija, vykdydama minėtą pirkimą, padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas )ir kitų teisės aktų pažeidimus, dėl ko su tiekėjais sudarytos sutartys dėl miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros yra niekinės ir negaliojančios. Pareiškėja su tokiu Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu nesutinka ir mano, jog jis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Atkreipė dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo metu apskritai nebeturi teisės ginčyti Konkurso sąlygų nuostatų, nes pati Tarnyba jau paskelbdama šias sąlygas yra pripažinusi, jog jos atitinka įstatymo reikalavimus. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str. 1 d., viešųjų pirkimų skelbimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje; pagal to paties straipsnio 3 d., visus skelbimus, skirtus spausdinti šio straipsnio 1 d. nurodytuose leidiniuose ir skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Pasak pareiškėjos, Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str. 1 d. nurodytuose leidiniuose ir paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tad, pareiškėjos teigimu, Viešųjų pirkimų tarnybai yra nustatyta pareiga prieš skelbiant patikrinti visus skelbimus, todėl Tarnyba visas pretenzijas ir pastabas dėl galimai neteisėtų skelbimų perkančiosioms organizacijoms turi reikšti dar iki pirkimų paskelbimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos skundžiamame sprendime nurodytu teiginiu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, rengdama Konkurso sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 3 str. 2 d., 24 str. 7 d., 25 str. 3 d. 3 p. nuostatas, nes Konkurso sąlygose nenurodyti visi šių sąlygų 28 p. išvardintų paslaugų preliminarūs kiekiai, dėl ko buvo sudarytos sąlygos tiekėjams įsivertinti skirtingus siūlomų paslaugų kiekius ir pateikti nelygiaverčius bei nepalyginamus pasiūlymus, kadangi, anot pareiškėjos, Konkurso sąlygų 28 p. buvo reglamentuotas tiekėjų pasiūlymų metinės kainos apskaičiavimas, buvo pateikta lentelė, analogiška kaip ir Konkurso sąlygų 3 priede, kurioje buvo išvardintos visos pirkimo objektą sudarančios paslaugos (lentelės antras stulpelis), kurias Konkurso laimėtojas privalės teikti: šaligatvių ir takų valymas, laiptų valymas, gatvės važiuojamosios dalies valymas, automašinų stovėjimo aikštelių valymas, žaliųjų plotų priežiūra, kiemų valymas, visuomeninio transporto sustojimo aikštelių valymas ir kt. (iš viso 25 paslaugų grupės). Pareiškėjos teigimu, lentelės trečiame stulpelyje buvo išvardinti matų vienetai, kuriais remiantis teikėjai turėjo pateikti kiekvienos iš perkamų paslaugų įkainius, kurie turėjo būti įrašyti į lentelės ketvirtą stulpelį. Būtent remiantis šiais įkainiais Konkursą laimėjusiam tiekėjui turi būti mokama už faktiškai suteiktas teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas pagal paslaugų perdavimo – priėmimo akte nurodytą faktiškai suteiktų paslaugų kiekį. Tačiau atkreipė dėmesį, kad vien pagal pasiūlytus kiekvienos iš paslaugų įkainius palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus ir nustatyti laimėtoją būtų neįmanoma (vienas tiekėjas gali pasiūlyti mažiausius vienos paslaugos įkainius, o kitas – kitos), todėl, pasak pareiškėjo, viešajame pirkime laimėtojas buvo nustatomas ne pagal pateiktus įkainius už kiekvieną iš perkamų paslaugų, o pagal bendrą visų perkamų paslaugų metinę kainą apskaičiuotą per vienerius metus teiktinų paslaugų kiekius padauginus iš pasiūlytų įkainių ir šias gautas reikšmes susumavus.

Pareiškėjos teigimu, Konkurso sąlygų 7-15 prieduose buvo nurodyti tikslūs perkamų paslaugų kiekiai, pagal kuriuos buvo vertinami tiekėjų pasiūlymai ir kuriais tiekėjai privalėjo vadovautis skaičiuodami metinę šių paslaugų kainą. Pasak pareiškėjos, visi šiai kainai apskaičiuoti reikalingi duomenys nors ir nebuvo perkančiosios organizacijos iš anksto įrašyti Konkurso sąlygų 28 p. nurodytoje lentelėje, tačiau buvo pateikti atskirose lentelėse, kurios buvo pridėtos kaip pirkimo sąlygų priedai. Be to, su Konkurso laimėtojais sudarytose sutartyse buvo nurodyta ne tik metinė paslaugų kaina (sutarčių 3.8 p.), bet ir kiekvienos iš paslaugų įkainiai (sutarčių 2 priedas), pagal kuriuos yra atliekami mokėjimai už faktiškai suteiktas paslaugas.

Taip pat pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 7-15 prieduose nebuvo pateikti tokių perkamų paslaugų konkretūs kiekiai, kurių iš anksto nustatyti objektyviai neįmanoma (pvz., šiuose prieduose nebuvo įvardintas konkretus remontuotinų suolų skaičius, nes neįmanoma iš anksto numatyti kiek suolų per metus gali būti apgadinta), tačiau, kaip tiekėjams buvo paaiškinta perkančiosios organizacijos teiktuose Konkurso sąlygų paaiškinimuose, paslaugų, kurių kiekių iš anksto numatyti objektyviai neįmanoma, kaina nebuvo įskaičiuojama į metinę paslaugų kainą, pagal kurią buvo nustatomas Konkurso laimėtojas, t. y. tiekėjai turėjo pateikti tik šių paslaugų įkainius. Tad, pasak pareiškėjos, nustatant pirkimo laimėtoją nebuvo remiamasi duomenimis apie tam tikrų paslaugų kiekius, kurie iš anksto negali būti žinomi.

Į Tarnybos skundžiamame sprendime nurodytą teiginį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Konkurso sąlygų 28 p. lentelės 9, 12, 14, 18, 23 p. įtvirtindama reikalavimus atlikti smulkų tam tikrų objektų (suolų, šiukšliadėžių, gyvūnų vedžiojimo aikštelių elementų ir kt.) remontą nenurodė, kas laikytina smulkiu remontu ir taip pažeidė įstatymo reikalavimus, pareiškėja nurodė, jog pirkimo dokumentuose tiksliai apibrėžti, kokių kiekvieno iš remontuojamų objektų trūkumų ar pažeidimų ištaisymas yra laikytinas smulkiu remontu yra objektyviai neįmanoma, nes egzistuoja daugybė būdų, kuriais gali būti pažeidžiami minėti objektai ir visų jų nurodymas Konkurso dokumentuose būtų sunkiai įmanomas. Pažymėjo, jog Konkurso sąlygų 28 p. lentelės 12 ir 14 p., taip pat techninės specifikacijos 16 p. buvo įtvirtinta nuostata, jog smulkiu remontu laikomas toks remontas, kurio metu yra pakeičiama iki 20 procentų objekto konstrukcijos, tad šis apibrėžimas analogiškai turėtų būti taikomas bet kuriam Konkurso sąlygose minimam smulkiam remontui apibrėžti.

Į Tarnybos sprendime nurodytą teiginį, kad perkančioji organizacija nepagrįstai Konkurso sąlygose ir sutarties projekte numatė užsakovo rezervą, pareiškėja pažymėjo, kad nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia perkančiosioms organizacijoms, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką naudoti užsakovo rezervo. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju pirkimo objekto (su miesto teritorijų tvarkymu susijusios paslaugos) specifika lemia tai, kad sutarties vykdymo metu gali atsirasti daugybės smulkių tam tikros miesto teritorijos sutvarkymui būtinų paslaugų poreikis (daugelio iš jų vertė labai nedidelė) ir visas šias galimas paslaugas iš anksto numatyti pirkimo dokumentuose yra neįmanoma.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos skundžiamame sprendime nurodytu teiginiu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama Konkursą padarė eilę procedūrinių viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų, dėl ko pats Konkursas ir su jo laimėtojais sudarytos paslaugų sutartys yra neteisėtos.

Į Tarnybos teiginį, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2010 m. balandžio 27 d. išnagrinėjusi UAB „Stebulė“ 2010 m. balandžio 21 d. pretenziją, vienu metu neinformavo visų suinteresuotų tiekėjų apie priimtą sprendimą, nes UAB „Stebulė“ apie priimtą sprendimą buvo informuota viena diena anksčiau (2010 m. balandžio 28 d.) negu kiti suinteresuoti dalyviai (2010 m. balandžio 29 d.), pažymėjo, kad atsakymas į UAB „Stebulė“ rašytinę pretenziją buvo išsiųstas 2010 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos balandžio 28 d. raštu Nr. A63-512-(19734)(3.2.1-BR4), tačiau šis raštas minėtam Konkurso dalyviui buvo išsiųstas paštu, tuo tarpu kitą dieną (2010 m. balandžio 29 d.) informacija apie priimtą sprendimą buvo patalpinta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Todėl, pasak pareiškėjos, kadangi nuo rašto išsiuntimo paštu iki tos pačios informacijos paskelbimo visiems dalyviams elektroninėje viešųjų pirkimų sistemoje praėjo mažiau kaip 1 para, o duomenys paskelbti elektroninėje sistemoje tampa prieinami iš karto po jų paskelbimo, UAB „Stebulė“ neturėjo jokių galimybių paštu išsiųstą raštą gauti anksčiau negu ta pati informacija buvo paskelbta CVP IS. Tad, anot pareiškėjos, visiems Konkurso dalyviams informacija apie išnagrinėtą UAB „Stebulė“ pretenziją buvo pateikta vienu metu elektroniniu būdu.

Į Tarnybos teiginį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš karto po tiekėjų kreipimosi nepateikusi detalių perkamų paslaugų kiekių pagal objektų atskiras gatves, kiemus, aikštes ir skverus, įrašytų elektroninėse laikmenose, o galimybę juos gauti suteikusi tik 2010 m. gegužės 14 d. (t. y. likus 5 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 2 d. reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai (patikslinimai, paaiškinimai, pataisymai) turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, pareiškėja nurodė, kad nagrinėjamu atveju elektroninėse laikmenose pateikti duomenys apskritai negali būti laikomi pirkimo dokumentais, kadangi šiais duomenimis nėra nei keičiamos, nei aiškinamos, nei kitaip koreguojamos Konkurso sąlygos, o elektroninėse laikmenose pateikta informacija galėtų būti aktuali tik sutarties vykdymo procese. Tokiu būdu, pasak pareiškėjos, tiekėjams elektroninėse laikmenose pateiktai informacijai nesant pirkimo dokumentais, šios informacijos pateikimui netaikomas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 2 d. reikalavimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, nepagrįstas yra ir Tarnybos teiginys, kad perkančioji organizacija, gavusi UAB „Šilėja“ 2010 m. gegužės 20 d. prašymą susipažinti su Konkurso dalyvių pateiktais elektroniniais pasiūlymais, neužprotokolavo sprendimo dėl šio prašymo, kadangi iš pridedamų dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisija pavedė Komunalinio ūkio departamentui raštu informuoti UAB „Šilėja“, kad galimybė susipažinti su dalyvių pateiktais elektroniniais pasiūlymais bus sudaryta Viešųjų pirkimų komisijai išnagrinėjus dalyvių kvalifikacijos duomenis ir įvertinus pasiūlymus (Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. gegužės 25 d. protokolinis pavedimas Nr. A16-325(3.10.1-AD10)).

Pareiškėja taip pat nesutinka, jog, pasak Tarnybos, ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. nuostatą, šią poziciją grindžiant tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija per CVP IS kreipėsi į tiekėją UAB „Rasų valda“ su prašymu patikslinti atitikimą Konkurso sąlygose numatytiems kvalifikaciniams reikalavimams iki 2010 m. liepos 7 d. 12 val. 00 min., tačiau reikalinga informacija iš minėto tiekėjo buvo gauta tik 2010 m. liepos 8 d. Pareiškėjos manymu, tiekėjo pavėlavimas pateikti prašomą informaciją nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas atmesti šio tiekėjo pasiūlymą, nes, pasak pareiškėjos, ši Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata įpareigoja perkančiąją organizaciją atmesti tiekėjo pasiūlymą tik jei jis apskritai nepateikia prašomų dokumentų, o ne pateikia pavėluotai, ar tuo labiau kaip šiuo atveju, kai pavėluota buvo tik vieną dieną, o sprendimas dėl Konkurso dalyvių kvalifikacijos buvo priimtas tik 2010 m. liepos 20 d. Be to, pažymėjo, jog šis atsakovo teiginys apskritai nėra teisiškai reikšmingas, kadangi šios bendrovės pasiūlymas vis tiek buvo atmestas kitais pagrindais, todėl, anot pareiškėjo, ši aplinkybė negali turėti jokios įtakos Konkurso rezultatams, o tuo pačiu ir Konkurso teisėtumui.

Į Tarnybos teiginį, kad 2010 m. liepos 2 d. ir 10 d. CVP IS priemonėmis kreipdamasi į tiekėjus su prašymu paaiškinti pateiktus pasiūlymus, prieš tai viešųjų pirkimų komisijai nepriėmus sprendimo ar šių tiekėjų kvalifikacija atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d., pareiškėja paaiškino, kad Konkurse pateiktiems pasiūlymams vertinti, atsižvelgiant į didelę jų apimtį ir specialių žinių poreikį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 40-589 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento bei Viešųjų pirkimų skyriaus specialistų buvo sudaryta darbo grupė, kuri buvo įpareigota vertinti pateiktus konkursinius pasiūlymus ir pateikti savo išvadas. Ši darbo grupė analizavo ir vertino Konkurso dalyvių kvalifikaciją ir pateiktus pasiūlymus bei rengė išvadas, kuriai iškilus klausimų ar neaiškumų dėl pateiktų pasiūlymų turinio, buvo teikiami paklausimai tiekėjams, tačiau, anot pareiškėjos, paklausimų tiekėjams dėl jų pasiūlymų turinio teikimas, dar nepriėmus sprendimo dėl šių tiekėjų kvalifikacijos atitikimo Konkurso sąlygoms, nereiškia, kad minėtų tiekėjų kvalifikacija yra pripažįstama atitinkančia pirkimo dokumentų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad sprendimas dėl konkurso dalyvių kvalifikacijos atitikimo Konkurso sąlygų reikalavimams buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 20 d. posėdyje (protokolo Nr. 89 p.-8A), kuriame dalyvio UAB „Auksinis varnas“ pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis minėtų reikalavimų, o sprendimas dėl pateiktų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 2 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje (protokolo Nr. 89 p.-10), kuriame dėl kvalifikacijos neatitikimo atmesto dalyvio UAB „Auksinis varnas“ pasiūlymas jau nebebuvo vertinamas. Tad, kaip teigia pareiškėja, nagrinėjamame pirkime visi Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos sprendimai dėl tiekėjų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams buvo priimami ir tolesnės pirkimo procedūros buvo vykdomos tik priėmus sprendimą dėl Konkurso dalyvių kvalifikacijos.

Be kita ko, pareiškėjos įsitikinimu, visiškai nepagrįstas yra ir Tarnybos priimtame skundžiamame sprendime pateiktas teiginys, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 2 ir 3 d., nes darbo grupės pateiktą išvadą apie Konkurso dalyvių kvalifikaciją pasirašė tik du specialiai sudarytos darbo grupės nariai iš keturių, kadangi, anot pareiškėjos, minėtas Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnis reglamentuoja tik viešųjų pirkimų komisijos darbo tvarką ir numato tik tai, kad viešųjų pirkimų komisijos protokolus turi pasirašyti visi posėdyje dalyvavę viešųjų pirkimų komisijos nariai, o šiuo atveju sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacijos, remdamasi ekspertų darbo grupės pateiktomis išvadomis, priėmė Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, šį sprendimą įforminusį komisijos protokolą ir pasirašė visi posėdyje dalyvavę viešųjų pirkimų komisijos nariai (2010 m. liepos 20 d. protokolas Nr. 89 p.-8A). Tuo tarpu, anot pareiškėjos, kokia forma turi būti teikiamos specialių ekspertų darbo grupių išvados, minėtas įstatymo straipsnis apskritai nereglamentuoja, todėl šis klausimas yra pačios perkančiosios organizacijos vidaus administravimo dalykas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, taip pat laikytinas nepagrįstu ir Tarnybos teiginys, kad perkančioji organizacija 2010 m. liepos 26 d. gavusi tiekėjo UAB „Auksinis varnas“ pretenziją ir iki jos išnagrinėjimo 2010 m. liepos 27 d. Viešųjų pirkimų komisijos sprendimu sustabdžiusi pirkimo procedūras, 2010 m. liepos 28 d. raštu kreipdamasi į tiekėjus UAB „Vilniaus zunda“, UAB „Aketonas“ ir UAB „Corpus A“ dėl kainų pagrindimo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ str. 2 d., kadangi, kaip pažymėjo pareiškėja, sudarytos specialios ekspertų darbo grupės, vykdant jai pavestą veiklą, teikti prašymai tiekėjams nereiškia sprendimų vykdant viešąjį pirkimą priėmimo, todėl akivaizdu, jog jokie sprendimai, Viešųjų pirkimų komisijai nusprendus sustabdyti pirkimo procedūras, vykdant šį pirkimą priiminėjami nebuvo.

Kaip nurodo pareiškėja, nepagrįstas yra ir Tarnybos teiginys, kad ji, 2010 m. rugpjūčio 17 d. išnagrinėjusi UAB „Auksinis varnas“ 2010 m. rugpjūčio 13 d. pretenziją (protokolas Nr. 89 p.-11), suinteresuotus dalyvius apie tai informavo ne per vieną dieną, o per dvi dienas, kadangi iš pridedamų dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė minėto tiekėjo pretenziją iš tikrųjų išnagrinėjo 2010 m. rugpjūčio 17 d., o visiems dalyviams informacija apie tai buvo išsiųsta 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštu, t. y. nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino.

Į Tarnybos teiginį, kad perkančioji organizacija, atlikdama tiekėjų pasiūlymų vertinimą, paprašiusi atskirų tiekėjų pagrįsti jų pasiūlymų kainas ir keletą kartų atidėjusi kainų pagrindimų pateikimo terminą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 3 d., pareiškėja pažymėjo, kad nagrinėjamame pirkime pasiūlymų analizavimą ir vertinimą atliko specialiai sudaryta ekspertų darbo grupė, kurios veiklos Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 3 d. nereglamentuoja. Pareiškėja daro išvadą, jog darbo grupė, Konkurso dalyviams pratęsdama dokumentų pateikimo terminą, savo kompetencijos neviršijo ir jokių teisės aktų nepažeidė. Anot pareiškėjos, termino pasiūlymo kainai pagrįsti nustatymas ar pakeitimas apskritai nelaikytinas sprendimu Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. prasme, todėl tokių su tiekėjų pasiūlymų vertinimu susijusių organizacinių klausimų išsprendimui nereikalingas Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, nesuprantama, kuo remdamasi Tarnyba daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisija 2010 rugsėjo 2 d. posėdžio metu nagrinėdama ūkio subjektų grupės UAB „Naujamiesčio būstas“ ir AB „City Service“ pateiktą pasiūlymą nepatikrino, ar šios ūkio subjektų grupės pateiktas pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, kadangi, anot pareiškėjos, iš minėto Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo matyti, jog šio Konkurso dalyvio pasiūlymas buvo nagrinėjamas ir vertinamas taip pat kaip ir visų kitų dalyvių bei buvo priimtas sprendimas, kad minėto dalyvio pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėja pripažįsta, kad ekspertų darbo grupės pateiktoje lentelėje apie kiekvieno dalyvio atitikimą kiekvienam pirkimo sąlygų reikalavimui įsivėlė techninė klaida ir vietoje to, kad prie tiekėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ ir AB „City Service“ vietoje nurodymo, jog šis tiekėjas atitinka reikalavimus, keliamus jungtinės veiklos sutarčiai, buvo nurodyta, kad šiam tiekėjui šis reikalavimas netaikomas. Paaiškino, jog lentelėje buvo nurodytas tik atstovaujančiojo šios ūkio subjektų grupės nario UAB „Naujamiesčio būstas“ pavadinimas, tačiau, anot pareiškėjos, šis techninis netikslumas ištaisytas 2010 m. lapkričio 30 d. Viešųjų pirkimų komisijos sprendimu. Pažymėjo, jog įvertinus minėto tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktą jungtinės veiklos sutartį, buvo nustatyta, kad ji atitinka visus Konkurso sąlygų reikalavimus, todėl, pareiškėjos manymu, Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisija pagrįstai pripažino, kad tiekėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ ir AB „City Service“ pasiūlymas atitinka visus reikalavimus.

Taip pat pareiškėja nesutinka su Tarnybos vertinimu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo paprašyti UAB „Naujamiesčio būstas“ pagrįsti savo pasiūlymo kainą antrajai pirkimo daliai (Vakarinei-2 Vilniaus miesto teritorijai) kaip neįprastai mažą, nes ji daugiau kaip 15 procentų buvo mažesnė už vidutinę visų neatmestų pasiūlymų kainą. Pažymėjo, jog minėtai pirkimo daliai neatmesti buvo du pateikti pasiūlymai – UAB „Naujamiesčio būstas“, kurio pasiūlyta kaina buvo 4 309 910,34 Lt ir UAB „Stebulė“, kurios pasiūlyta kaina – 5 810 882,74 Lt, tokiu būdu, vidutinė neatmestų pasiūlymų kaina šiai pirkimo daliai buvo 5 060 396,54 Lt ir UAB „Naujamiesčio būstas“ pasiūlyta kaina buvo tik 14,8 procento mažesnė už neatmestų pasiūlymų kainų vidurkį, tad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprivalėjo prašyti jos pagrįsti.

Be kita ko, anot pareiškėjos, nepagrįstu laikytinas ir Tarnybos teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Konkurso dalyviams 2010 m. rugsėjo 29 d. pranešusi apie atmestas pretenzijas, nenurodė tikslaus sutarties atidėjimo termino, kadangi, kaip pažymi pareiškėja, atidėjimo terminas yra reglamentuotas Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 22 d., kurioje nustatyta, kad šis terminas yra 15 dienų laikotarpis, skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos. Šiuo atveju, pasak pareiškėjos, minėtas pranešimas buvo siunčiamas CVP IS priemonėmis, todėl kiekvienas tiekėjas galėjo matyti šio pranešimo išsiuntimo laiką, tuo pačiu lengvai nustatyti ir atidėjimo terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos įsitikinimu, kiti skundžiamame Viešųjų pirkimų tarnybos sprendime nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažeidimai, tokie kaip keleto nuostatų neįrašymas į Viešųjų pirkimų komisijos protokolus ir pan., yra visiškai formalūs ir mažareikšmiai, todėl nedaro jokios įtakos nei viešojo pirkimo rezultatams, nei paties pirkimo teisėtumui.

Atsiliepimas

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime (t. II, b. l. 1-3, abi lapo pusės) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėja 2010 m. balandžio 14 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 27 paskelbė atvirą konkursą „Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 87521). Pirkimas suskirstytas į 3 dalis: 1) Pirkimo objekto dalis Nr. 1 – Vakarinės I miesto dalies sanitarinis valymas ir želdinių priežiūra; 2) Pirkimo objekto dalis Nr. 2 – Vakarinės II miesto dalies sanitarinis valymas ir želdinių priežiūra; 3) Pirkimo objekto dalis Nr. 3 – Pietinės-Rytinės miesto dalies sanitarinis valymas ir želdinių priežiūra. Pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina; 2010 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Viešųjų pirkimų komisija) posėdyje (protokolas Nr. 89 p.-10), nustatyta pasiūlymų eilė kainų didėjimo tvarka. Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. kovo 17 d. raštu Nr. 4S-906 pateikė pareiškėjai pirkimo įvertinimą.

Atsakovės teigimu, Viešasis pirkimas buvo pradėtas iki 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. XI-1255 pakeitimo ir papildymo įstatymo, todėl jam taikomos 2005 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo X-471 (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) redakcijos nuostatos. Pažymėjo, jog pagal kompetenciją įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją apie 2010 m. atviro konkurso „Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 87521) (toliau – ir Pirkimas), Tarnyba nustatė, kad pareiškėja pirkimo dokumentuose nustatydama pirkimo sąlygas bei vykdydama pirkimo procedūras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas; Konkurso sąlygos parengtos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 3 str. 2 d. nuostatas, 24 str. 7 d. nuostatas ir 25 str. 3 d. 3 p. nuostatas.

Paaiškino, jog Pirkimo dokumentuose pareiškėja nurodė, kad tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą, pareiškėjos 2010 m. lapkričio 15 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių Nr. A64-133(3.10.22-UK) – Nr. A64-135(3.10.22-UK) II skyriuose „Kaina ir atsiskaitymo tvarka“ nustatytos fiksuotos metinės paslaugų kainos. Tačiau, pasak atsakovės, vadovaujantis Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (toliau – ir Metodika), 9 p. fiksuota kaina gali būti nustatyta, tik jei: „9.1. perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį, ir 9.2. pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio.“ Tuo tarpu, atsakovės teigimu, pareiškėja konkurso sąlygų 28 p. nenurodė visų išvardytų paslaugų preliminarių kiekių, tuo sudarydamas sąlygas tiekėjams įsivertinti skirtingus kiekius ir pateikti nelygiaverčius ir nepalyginamus pasiūlymus. Pažymėjo, kad pasiūlymai pagal mažiausią kainą gali būti vertinami lyginant bendrą kainą arba lyginant pasiūlymuose nurodytus įkainius. Pasak Tarnybos, vertinti pasiūlymus lyginant bendrą kainą pareiškėjas gali, jei pirkimo sąlygose būtų nurodęs tikslius perkamų prekių, paslaugų ar darbų kiekius ar apimtis, sudaręs fiksuotos kainos sutartį ir įsipareigojęs šią kainą sumokėti tiekėjui, o pasiūlymus vertinti lyginant pasiūlymuose nurodytus įkainius rekomenduojama, kai tuo pačiu metu perkamos skirtingos prekės, paslaugos ar darbai iš anksto tiksliai nežinant reikalingų kiekių ar apimčių, tokiu atveju kaina pasiūlymams palyginti yra visų perkamų prekių, paslaugų ar darbų įkainių ir preliminarių kiekių (apimčių) sandaugų suma. Šiuo atveju, galutinė kaina, kurią pareiškėja turės sumokėti tiekėjui, priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų prekių, paslaugų ar vykdytų darbų kiekio. Atsakovės teigimu, pareiškėjos pažeidimus pagrindžia aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų komisija (2010 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolas Nr. 89 p.-10) kreipėsi ne į vieną tiekėją su prašymu paaiškinti savo pasiūlymą, t. y. peržiūrėti priedus Nr. 1 „Siūlomos metinės kainos suvestinis skaičiavimas“ (visose pateiktose pirkimo objekto dalyse) ir pakoreguoti taip, kad būtų užpildytos visos reikiamos grafos, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos.

Pažymėjo, jog Pirkimo sąlygų 28 p. esančios lentelės 9, 12, 14, 18, 23 papunkčiuose nurodyti reikalavimai atlikti „smulkų remontą“ ir Techninės specifikacijos 15 p. reikalavimas „Pašalinti smulkius šiukšliadėžių gedimus“, 16 p. reikalavimas „Pašalinti smulkius suolų gedimus (iki 20 proc. suolų konstrukcijos)“ ir 18 p. reikalavimas „Šunų vedžiojimo aikštelėse tiekėjas privalo nuolat valyti teritoriją, nupjauti žolę, remontuoti smulkius aptvarų ir dresiravimo įrengimų gedimus“, nėra aiškiai apibrėžti, sąvokos nekonkretizuotos ir dviprasmiškos, nes nedetalizuota, kokie gedimai bus laikomi smulkiais, o kuriems gedimams taisyti perkančioji organizacija privalės vykdyti naujus viešuosius pirkimus.

Paaiškino, jog Pirkimo sąlygose ir sutarties projekte numatytas užsakovo rezervas, kuris panaudojamas, kai paaiškėja, kad reikalinga atlikti paslaugas, nenumatytas sutartyje, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009 m. gruodžio 23 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad netikslinga užsakovo rezervo lėšas įtraukti tiek į tiekėjų pasiūlymus, tiek į pirkimo sutarties kainą, kadangi užsakovo rezervo lėšos gali būti naudojamos tik sutartyje nenumatytoms, tačiau būtinoms paslaugoms apmokėti, o viešojo pirkimo metu šios paslaugos nėra žinomos. Tarnyba pažymėjo, kad perkant papildomas paslaugas, turėtų būti vykdomas naujas viešasis pirkimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 4 d. reglamentuotas sąlygas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) 3.8 p. bendra metinė sutarties kaina yra nurodyta su užsakovo rezervu. Be to, pasak atsakovės, Metodika nenumato galimybės į sutarties kainą įtraukti ir užsakovo rezervo.

Nurodė, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 38 p. ir Konkurso sąlygų 4 priedo „Sutarties projektas“ 3.11 p. nustatyta, kad „Sutartyje nesant konkursinių įkainių, nenumatytų paslaugų įkainiai apskaičiuojami skaičiuojamosios kainos įkainius dauginant iš koeficiento, lygaus konkursui pasiūlytos ir objekto skaičiuojamosios kainos santykiui“, tačiau, anot atsakovės, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 4 d., sutartyje nenumatytiems darbams atlikti perkančioji organizacija turėtų vykdyti naują viešąjį pirkimą.

Į pareiškėjos teiginį, kad Tarnyba neturi teisės ginčyti Konkurso sąlygų nuostatų, nes ji pati jau paskelbdama šias sąlygas yra pripažinusi, jog jos atitinka įstatymo reikalavimus, atsakovė atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str. 3 d. nuostatomis „Visus skelbimus <...> perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai.“, kuri Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus per 3 dienas privalo išsiųsti paskelbti šiame įstatyme nurodytuose leidiniuose, tačiau, anot atsakovės, Tarnyba kartu su skelbimu neskelbia pirkimo sąlygų, kaip nurodo pareiškėja. Pažymėjo, jog pirkimo sąlygas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje patalpina pati perkančioji organizacija; pirkimo dokumentai viešai matomi tik skelbimo publikavimo dieną, be to, Viešųjų pirkimų įstatymas neįpareigoja Tarnybos tikrinti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentus prieš juos paskelbiant.

Tarnybos teigimu, ji nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimus pareiškėjai atliekant pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų komisija 2010 m. balandžio 27 d. (protokolas Nr. 89 p.-1) išnagrinėjo 2010 m. balandžio 21 d. UAB „Stebulė“ pretenziją „Dėl atviro konkurso sąlygų“, tačiau, pasak atsakovės, vienu metu neinformavo visų suinteresuotų tiekėjų apie pretenzijos nagrinėjimo metu pareiškėjos priimtus sprendimus ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ str. 3 d. nuostatas, nes UAB „Stebulė“ apie pretenzijos išnagrinėjimą CVP IS priemonėmis informuota 2010 m. balandžio 28 d., o kiti tiekėjai informuoti 2010 m. balandžio 29 d. Nors pareiškėja nurodo, kad Konkurso dalyviui raštas buvo išsiųstas paštu, o kitą dieną (2010 m. balandžio 29 d.) informacija apie priimtą sprendimą buvo patalpinta Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje (CVP IS), kaip pažymi Tarnyba, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ str. 3 d., pareiškėja apie priimtą sprendimą tiek pretenziją pateikusiam tiekėjui, tiek suinteresuotiems dalyviams turėjo pranešti raštu, t. y. visiems vienodai.

Be kita ko, atsakovė nurodė, kad pareiškėja Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 5 p., nurodė, jog detalūs teikiamų paslaugų kiekiai pagal objektų atskiras gatves, kiemus, aikštes ir skverus, pageidaujant konkurso dalyviams, bus pateikti elektroninėse laikmenose (kompaktiniuose diskuose), tad besivadovaudamos šiuo p. Konkurso dalyvės UAB „Antakalnio ūkis“ (2010 m. balandžio 28 d. ir 2010 m. gegužės 11 d. raštais), UAB „Corpus A“ (2010 m. gegužės 6 d. raštu), UAB „VSA Vilnius“ (2010 m. gegužės 6 d. raštu) kreipėsi į pareiškėją su prašymais pateikti detalius teikiamų paslaugų kiekius elektroninėse laikmenose, tačiau pareiškėja į šiuos tiekėjų pagrįstus prašymus atsakė, kad detalūs paslaugų kiekiai bus pateikti prieš pasirašant sutartį, o likus 2 darbo dienoms iki vokų atplėšimo procedūros, t. y. 2010 m. gegužės 14 d. 15 val. 23 min., CVP IS priemonėmis (raštas Nr. A39214(3.10.15-UK)) pareiškėja pranešė, kad detalius kiekius dalyviai gali gauti atvykę į perkančiosios organizacijos buveinę. Tokiu būdu, anot atsakovės, pareiškėja, nepateikusi papildomų dokumentų tiekėjams prašant, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 2 d. reikalavimus ir 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą.

Pasak atsakovės, pareiškėja, atsakydama į UAB „Šilėja“ 2010 m. gegužės 20 d. CVP IS priemonėmis pateiktą prašymą (CVP IS registracijos Nr. 198855), nurodė, kad 2010 m. gegužės 25 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas ir bus sudaryta galimybė susipažinti su dalyvių pateiktais elektroniniais pasiūlymais, tačiau pareiškėja neužprotokolavusi minėto sprendimo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 3 d. nuostatas, kadangi, kaip pažymėjo atsakovė, pareiškėja vertinti šio viešojo pirkimo komisijos protokolo nepateikė.

Be to, atsakovės teigimu, pareiškėja 2010 m. liepos 2 d. ir 2010 m. liepos 10 d. CVP IS priemonėmis kreipėsi į tiekėjus su prašymu paaiškinti pateiktus pasiūlymus.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d., perkančioji organizacija pirmiausia privalo įvertinti pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją, o vėliau pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams, tuo tarpu pareiškėja tik 2010 m. liepos 20 d. pripažino dalyvių atitiktį Konkurso sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams (Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 20 d. posėdžio protokolas Nr. 89 p.-8A). Anot atsakovės, pareiškėja, neįvertinusi tiekėjų kvalifikacijos ir nepranešusi jiems apie kvalifikacijos vertinimo rezultatus, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d. nuostatų laikymosi.

Pažymėjo, jog pareiškėja prie Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 20 d. posėdžio protokolo Nr. 89 p.-8A pridėjo Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 19 d. protokolo Nr. 89 p.-8 priedą Nr. 1 „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atviro konkurso „Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 87521) dalyvių kvalifikacijos duomenų ir pateiktų pasiūlymų vertinimo ir palyginimo lentelė“. Minėtas dokumentas, anot atsakovės, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 2 ir 3 d. nuostatų, nes šį priedą pasirašė tik 2 darbo grupės nariai iš keturių. Be to, atsakovės teigimu, Viešųjų pirkimų komisijos protokolo Nr. 89 p.-8 data yra 2010 m. liepos 27 d., kuriuo Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ str. 2 d. nuostatomis, sustabdė viešojo pirkimo procedūras ir nevykdė tiekėjų kvalifikacijos vertinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog Viešųjų pirkimų komisija 2010 m. liepos 27 d. (protokolas Nr. 89 p.- 8), vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ str. 2 d. nuostatomis, gavusi UAB „Auksinis varnas“ pretenziją, sustabdė pirkimo procedūras ir apie tai suinteresuotus dalyvius informavo 2010 m. liepos 29 d. raštu Nr. 278932 CVP IS priemonėmis. Atsakovė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pirkimo procedūros nuo 2010 m. liepos 27 d. buvo sustabdytos, o pareiškėja 2010 m. liepos 28 raštu Nr. A39-354 kreipėsi į UAB „Vilniaus Zunda“, UAB „Aketonas“ ir UAB „Corpus A“ dėl konkursui pateiktų pasiūlymų neįprastai mažų kainų pagrindimo, ji neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ str. 2 d. nuostatų laikymosi.

Be to, pasak atsakovės, Viešųjų pirkimų komisija 2010 m. rugpjūčio 17 d. (protokolas Nr. 89 p.-11) išnagrinėjo UAB „Auksinis varnas“ 2010 m. rugpjūčio 13 d. pretenziją ir apie tai suinteresuotus dalyvius informavo 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 300520 CVP IS priemonėmis, t. y. po 2 dienų po sprendimo priėmimo, tuo pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ str. 3 d. nuostatas.

Atsakovės teigimu, Viešųjų pirkimų komisija 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu (protokolas Nr. 89 p.-10) nagrinėdama ūkio subjektų grupės UAB „Naujamiesčio būstas“ ir AB „Cityservice“ pateiktą pasiūlymą, nepatikrino, ar ūkio subjektų grupės pateiktas pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 10.3 p., 10.7 p. nuostatas bei Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d. ir 39 str. 7 d. nuostatas.

Atsiliepimas

Be kita ko, Tarnyba pažymėjo, kad Pirkimui pateiktų pasiūlymų vertinimą atliko darbo grupė, sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 40-589 „Dėl tiekėjų pasiūlymų, pateiktų pagal Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdiniu priežiūros paslaugų pirkimo atviro konkurso būdu sąlygas, vertinimo darbo grupės sudarymo“ (toliau – ir darbo grupė). Pasak atsakovės, Viešųjų pirkimų komisija sudaro pasiūlymų eilę ir priima sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, tad Viešųjų pirkimų komisija turėjo įsitikinti, ar ekspertų parengtos pasiūlymų vertinimo išvados (priedas Nr. 1 prie Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolo Nr. 89 p.-10) atitinka faktines aplinkybes, nes pareiškėjos sudaryta pasiūlymų vertinimo darbo grupė priede Nr. 1 prie Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolo Nr. 89 p.-10 nurodė, kad ūkio subjektų grupei UAB „Naujamiesčio būstas“ ir AB „Cityservice“ netaikomi priedo „a“ stulpelyje 17 ir 18 p. ūkio subjektų grupei nustatyti reikalavimai.

Taip pat, anot atsakovės, kadangi ūkio subjektų grupės UAB „Naujamiesčio būstas“ ir AB „Cityservice“ pirkimo objekto daliai Nr. 2 pateikto pasiūlymo kaina daugiau negu 15 procentų mažesnė už vidutinę visų neatmestų pasiūlymų kainą, pareiškėja, pripažinusi UAB „Naujamiesčio būstas“ pasiūlymą laimėtoju ir nepaprašiusi pagrįsti neįprastai mažos kainos, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 40 str. 1 d. nuostatas.

Vieną iš pažeidimų atsakovė taip pat nurodė ir tai, jog pareiškėjos UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010 m. rugsėjo 29 d. siųstame kvietime sudaryti sutartį dėl Vakarinės II objekto dalies (CVP IS registracijos Nr. 344074) nenurodytas terminas, iki kada dalyvis turi atvykti sudaryti sutarties ir tai, anot atsakovės, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 1 d. nuostatas ir neužtikrina 18 str. 2 d. nuostatų laikymosi. Be to, atsakovės teigimu, pareiškėja Pirkimo dalyviams 2010 m. rugsėjo 29 d. CVP IS priemonėmis išsiuntė pranešimą Nr. A51-20945 (2.9.3.19-UK2) (CVP IS registracijos Nr. 344885) „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“, tačiau jame nenurodė tikslaus sutarties atidėjimo termino, tad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ str. 3 d. nuostatas.

Atsakovė, įvertinusi tai, kad nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai vykdant Pirkimo procedūras turėjo įtakos Pirkimo rezultatams ir turės įtakos tinkamam sutarčių vykdymui, ir tai, kad sutartys jau sudarytos, o jas sudarius Pirkimas pasibaigia (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 3 d. 1 p.), atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, taip pat kad pareiškėja turėtų nutraukti sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime (t. II, b. l. 78-80) palaikė pareiškėjos skundą ir prašė panaikinti skundžiamą Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimą.

Nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 ir 3 d. nuostatomis, galima suskirstyti į kelias atskiras pakopas: pirma, Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka išankstinę Konkurso sąlygų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms patikrą (Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str.); antra, vykdo viešojo pirkimo procedūrų kontrolę ir trečia, vykdo viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrolę. UAB „Naujamiesčio būstas“ manymu, šias pakopas, vykdydama kontrolės ir prevencijos funkcijas, Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų įgyvendinti nuosekliai, t.y. eilės tvarka.

UAB „Naujamiesčio būstas“ teigimu, Viešųjų pirkimų įstatymo 23 str. reglamentuoja viešojo pirkimo skelbimo parengimo ir paskelbimo tvarką, tad Tarnyba, vadovaudamasi šiomis nuostatomis bei leidusi spausdinti viešojo pirkimo skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kaip atitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, neturėtų kelti to paties klausimo ir grįžti į pirminę viešojo pirkimo organizavimo stadiją. f

UAB „Naujamiesčio būstas“ manymu, Tarnybos nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai Konkurso vykdymo procedūrose yra formalūs, neturintys esminės įtakos Konkurso vykdymo procedūrai bei viešojo pirkimo sutarčių sudarymui, Konkurso dalyvių interesams. Atkreipė dėmesį, kad Konkurse dalyvaujantys pareiškėjai analogiškų nuostatų bei procedūrų neskundė, nesikreipė dėl neaiškių nuostatų patikslinimo. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principo galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ir sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to, pasak UAB „Naujamiesčio būstas“, būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir, ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems. Tad, anot UAB „Naujamiesčio būstas“, grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ar kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-136/2011). Taip pat pažymėjo, kad, nors viešųjų pirkimų teisiniai santykiai pasižymi tam tikra specifika, juos reglamentuoja specialus teisės aktas, tačiau kalbant apie sutartis yra aktualios ir bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sutarčių teisės nuostatos, pagal kurias sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.185 str.), todėl sutartinių santykių pasibaigimas sutarties nutraukimu yra ultima ratio priemonė, kurios taikymui vien formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų neturėtų būti pagrindu.

Pažymėjo, jog Tarnyba skundžiamame 2011 m. kovo 17 d. sprendime nenurodė, kokią konkrečiai įtaką Viešųjų pirkimų įstatymo formalūs pažeidimai padarė vykdant viešojo pirkimo procedūras bei vykdant sutartis, todėl, pasak UAB „Naujamiesčio būstas“, Tarnybos išvados jų tinkamai nepagrindžiant neturėtų turėti įtakos viešojo pirkimo sutarčių galiojimui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aketonas“ atsiliepime (t. II, b. l. 82-84) palaikė pareiškėjos skundą ir prašė panaikinti skundžiamą Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 4S-906.

Nurodė, kad susipažinusi su vykdytų viešųjų pirkimų dokumentacija (tiek, kiek yra pateikta byloje) akivaizdu, kad dėl Tarnybos skundžiamame sprendime išdėstytų tariamų pažeidimų nei vienas viešajame pirkime dalyvavęs asmuo pretenzijų / skundų kompetentingam organui nėra pateikęs, todėl UAB „Aketonas“ daro išvadą, kad konkurse dalyvavusių tiekėjų interesai jokiu būdu negalėjo būti pažeisti.

UAB „Aketonas“ teigimu, atsižvelgiant į tai, kad konkurse dalyvavę tiekėjai pretenzijų (išskyrus UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį) dėl viešojo pirkimo procedūrų nepateikė, pareiškėjai atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai nėra pažeisti. Pasak UAB „Aketonas“, net tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškėja, vykdydama viešąjį pirkimą, atliko procedūrinio pobūdžio pažeidimus, turėtų būti įvertinta, ar dėl atliktų tokio pobūdžio pažeidimų pasikeitė konkurso dalyvių padėtis ir ar nebuvo įgyvendintas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas, t. y. sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra nurodęs, kad kiekvienu (ypač smulkmeniškai reglamentuotos konkurso vykdymo eigos) atveju reikia tirti pirkimo eigos pakeitimo pobūdį (pvz., švelninamos ar griežtinamos konkurso sąlygos, ar tik padaromi nereikšmingi pakeitimai) bei padarinius, t. y. ar po šių pakeitimų iš esmės keičiasi tiek dalyvių, tiek potencialių tiekėjų padėtis (pakeitimu iškreipiami vertinimo rezultatai, dėl sušvelnėjusių sąlygų būtų galėję dalyvauti daugiau teikėjų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Taigi, UAB „Aketonas“ teigimu, akivaizdu, kad toks pažeidimas dėl netinkamai užpildyto protokolo ar dėl priimto sprendimo nesavalaikio išsiuntimo dalyviams ir pan. negali turėti ir neturi jokios reikšmės nei viešųjų pirkimų tikslams, nei viešojo pirkimo dalyvių teisėtiems interesams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas Tomas Petrikas prašė patenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 106-110).

Teismo posėdžio metu atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Alvyda Jatulienė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 106-110).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus zunda“ atstovas K. M. prašė skundą atmesti, palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus (t. II, b. l. 106-110).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aketonas“ atstovai V. Š. ir advokato padėjėjas Martynas Duksa prašė patenkinti pareiškėjos skundą atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 106-110).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovė S. B. prašė patenkinti pareiškėjos skundą atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 106-110).

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Gamtovaizdis“ ir AB „City Service“ atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. II, b. l. 94, 98).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutraukiama.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad juo yra reikalaujama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 17 d. raštą Nr. 4S-906 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“ (t. I, b. l. 11-15, t. II, b. l. 4-6, abi lapo pusės), kuriame konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie 2010 m. balandžio 14 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 27 skelbtą atvirą konkursą „Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 87521), susipažinusi su pareiškėjos 2010 m. spalio 1 d. raštu Nr. A51-21135(3.3.25-BR4), 2010 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. A51-26296(3.10.15-UK) ir 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. A51-28131(3.10.15-UK) pateiktais dokumentais bei paaiškinimais, išnagrinėjusi organizacinius dokumentus, Konkurso sąlygas ir Pirkimo procedūras, nustatė, kad pareiškėja neužtikrino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 2, 3 d. nuostatų laikymosi, Konkurso sąlygos parengtos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1, 2 d., 24 str. 7 d. ir 25 str. 3 d. 3 p., taip pat, kad pareiškėja pažeidė įstatymo 18 str. 1, 2 d., 27 str. 2 d., 32 str. 6 ir 7 d., 40 str. 1 d., 94¹ str. 2, 3 d., nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi tai, kad nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai vykdant Pirkimo procedūras turėjo įtakos Pirkimo rezultatams ir turės įtakos tinkamam sutarčių vykdymui, ir tai, kad sutartys jau sudarytos, o sudarius Pirkimo sutartis Pirkimas pasibaigia (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 3 d.1 p.), atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, tad perkančioji organizacija turėtų nutraukti sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą. Be to, Tarnyba prašė nedelsiant ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu informuoti Tarnybą apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl sutarčių nutraukimo, išaiškino, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę, todėl Tarnyba spręs klausimą dėl atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia tuo, kad ginčijamame dokumente padarytos išvados neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių bei kad pastarajame netinkamai išaiškintos bei pritaikytos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2010 m. balandžio 2 d. protokoliniu pavedimu Nr. A16-205(3.10.1-AD10) nutarė patvirtinti pirkimo dokumentus (b. l. 9). 2010 m. balandžio 14 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 27 ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas atviras konkursas „Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 87521) (t. II, b. l. 11-12, abi lapo pusės, 21). Pirkimas suskirstytas į 3 dalis: 1) Pirkimo objekto dalis Nr. 1 – Vakarinės I miesto dalies sanitarinis valymas ir želdinių priežiūra; 2) Pirkimo objekto dalis Nr. 2 – Vakarinės II miesto dalies sanitarinis valymas ir želdinių priežiūra; 3) Pirkimo objekto dalis Nr. 3 – Pietinės-Rytinės miesto dalies sanitarinis valymas ir želdinių priežiūra; pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina.

Pasiūlymų eilė nustatyta Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu (protokolas Nr. 89 p.-10), kainų didėjimo tvarka, t. y. Pirkimo objekto dalies Nr. 1 laimėtoju pripažintas UAB „Vilniaus zunda“ pasiūlymas, Pirkimo objekto dalies Nr. 2 laimėtoju pripažintas UAB „Naujamiesčio būstas“ pasiūlymas bei Pirkimo objekto dalies Nr. 3 laimėtoju pripažintas ūkio subjektų grupė – UAB „Aketonas“ ir UAB „Gamtovaizdis“ pasiūlymas, kurių orientacinė metinė (12 mėnesių) pasiūlymo kaina buvo mažiausia (t. I, b. l. 25-37, t. II, b. l. 50-55, abi lapo pusės).

Pareiškėja 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė: atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Vilniaus zunda“ dėl pirkimo objekto dalies Nr. 1, atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkio subjektų grupe – AB „Cityservice“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl pirkimo objekto dalies Nr. 2, atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkio subjektų grupe – UAB „Aketonas“ ir UAB „Gamtovaizdis“ dėl pirkimo objekto dalies Nr. 3 (b. l. 63-65, 68-70, 73-75, abi lapo pusės). Pareiškėjos 2010 m. lapkričio 15 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini) skyriuose „Kaina ir atsiskaitymo tvarka“ 3.8 p. nustatytos fiksuotos metinės paslaugų kainos, be to, nurodytos su užsakovo rezervu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Pareiškėja nesutinka su minėtu atsakovės raštu ir, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), laiko jį individualiu administraciniu aktu, bei prašo jį panaikinti.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 1 d. yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodo kokiu juridiniu pagrindu buvo priimtas ginčijamas aktas, o tik pažymi, kad pagal kompetenciją įvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie 2010 m. balandžio 14 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 27 skelbtą atvirą konkursą „Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 87521).

Pažymėtina, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 2 p. (redakcija galiojanti nuo 2011 m. sausio 6 d.), Tarnybai suteikia teisę vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir užtikrina tinkamą pirkimų planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Taigi, kaip matyti, Tarnyba, realizuodama savo pareigą prižiūrėti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų bei vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją, turėjo teisę priimti tokios rūšies dokumentą – „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“.

Pagal ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teisėjų kolegija pastebi, kad individualūs teisės taikymo aktai išreiškia ne tik valstybės valią, bet ir atskirų piliečių valią, jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu.

Skundžiamo rašto (sprendimo) turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad skundžiamas raštas (sprendimas) plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmą pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo yra teisiškai beprasmis.

Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad raštas (sprendimas) negali būti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 str. 15 d. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 11 d. prasme, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų. Kolegija pažymi, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Ginčo atveju pareiškėja skundžia raštą, kuriame Tarnyba išdėstė savo vertinimą ir poziciją, tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjui nėra nustatyti. Raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. ABTĮ 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjos reikalavimas dėl rašto (sprendimo) panaikinimo. Administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų aiškinamojo pobūdžio raštų. Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju turėtų būti taikomi teisės aktai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Jei aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktus, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. AS-438-431-07, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009, Nr. AS-62-270-11).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti raštą (sprendimą), kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsakovės sprendimo turinio teisėtumas aukščiau išdėstytų teisės aktų pagrindu nevertintinas.

Pareiškėjai išaiškinamos ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 106 str., 149 str. 1 d. 1 p., 149 str. 2 d.,

nutaria:

Administracinę bylą Nr. I-2609-629/2011 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00833-2011-1) pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Gamtovaizdis“, UAB „Vilniaus zunda“, UAB „Aketonas“, UAB „Naujamiesčio būstas“, AB „City Service“ dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėRaimondas BlauzdžiusNijolė Šidagienė