- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-1268-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04486-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- E. K., E. N.
Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. K., E. N. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 8 388,48 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d. Ispanijos Karalystėje dėl atsakovo E. K., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą ir atsakovui E. N. priklausančią transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė DAEWOO LANOS, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atsakovui E. N. priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio l dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-25 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų E. K. ir E. N. (E. N.) 8 388,48 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 388,48 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 692,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eismo įvykio šalyje nukentėjusiam asmeniui Ispanijos Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino dėl eismo įvykio patirtus nuostolius ir pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui 2 429,47 Eur (8388,48 Lt) reikalavimą. Ieškovas reikalavimus sumokėti 2 429,47 Eur (8388,48 Lt) įvykdė. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti Ispanijos Karalystės nacionalinio draudikų biurui išmokėtą sumą solidariai iš atsakovų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 6 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.296 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovas E. N. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008 m. kovo 2 d. atsakovas E. N. transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pardavė R. P., kuris tuo metu gyveno Ispanijos Karalystėje ir tą pačią dieną šią transporto priemonę realiai perdavė jo disponavimui nuosavybės teise. Pirkėjas R. P. tiek žodžiu, tiek raštu įsipareigojo automobilį persiregistruoti savo vardu. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nėra netapatus registravimo duomenų keitimui, pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Apeliantas, vertindamas transporto priemonių registro duomenų reikšmę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, nurodė, jog vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Pasak apelianto, kadangi įstatymo nenustatytas privalomas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimas, dėl to Draudikų biurui pareiškus ieškinį registre nurodytam automobilio savininkui, o šiam teigiant, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turėjo būti įtrauktas į bylą šalimi arba trečiuoju asmeniu. Tačiau teismui nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, teismas pagal CPK 45 straipsnį privalėjo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama.
Šalies argumentai
Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas, kuris įrodinėja jo vardu įregistruotos transporto priemonės pardavimo faktą, turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. 2014-02-28 Klaipėdos apylinkės miesto teismas įpareigojo apeliantą pateikti R. P. asmens kodą arba gimimo datą, tačiau tokių duomenų apeliantas nepateikė, todėl R. P. buvo pašalintas iš proceso. Taip pat ieškovas nurodė, kad E. N. pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis neįrodo transporto priemonės pardavimo fakto, kadangi ji kelia daug abejonių tiek dėl jos sudarymo laiko, tiek dėl R. P. parašo autentiškumo bei jo asmens tapatybės, kadangi sutartis nepatvirtinta nei notaro, nei paties R. P. tinkamai užfiksuotais parodymais. Pateiktos sutarties blankas - lietuviškas, nors, kaip teigia E. N., tiek pastarasis (dar nuo 2006m.), tiek R. P. gyveno Ispanijoje, kur ir tariamai įvyko transporto priemonės pirkimo-pardavimo faktas. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti ne visi tiek pardavėjo, tiek pirkėjo asmens duomenys, todėl negalima identifikuoti asmens, tariamai nusipirkusio transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš atsakovo E. N. apeliacinio skundo turinio, jis iš esmės parengtas perrašant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra ginčo dėl minėtoje nutartyje pateikto išaiškinimo ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Vis dėlto tiek ieškovo perrašomoje nutartyje, tiek ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010), kuriose sprendžiamas klausimas, kas turi atsakyti draudikų biurui kai atsakovas teigia perleidęs transporto priemonę, nurodoma, kad atsakovas šią aplinkybę turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Paprastai teismas išvadas apie pasikeitusį savininką padaro tik tada, kai įtraukia į bylą kitą sandorio šalį ir išklauso pastarosios poziciją dėl sandorio. Tuo tarpu nesant šios šalies paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pirmosios instancijos teismo buvo įpareigotas pateikti asmens, su kuriuo teigė sudaręs sutartį, asmens kodą arba gimimo datą, tačiau atsakovas šių duomenų nenurodė. Dėl to pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi pagrįstai pašalino šį asmenį iš proceso. Tuo tarpu atsakovui neįvykdžius pareigos įrodyti, jog būtent su šiuo asmeniu buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl automobilio, kuris pateko į autoįvykį ir yra atsakingas už padarytą žalą, tenka neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nelaiko tinkamu įrodymu į bylą pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, ši sutartis nėra pakankamas įrodymas, kuris patvirtintų sandorio faktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, jog pateiktos sutarties blankas - lietuviškas, nors, kaip teigia E. N., tiek jis (dar nuo 2006m.), tiek R. P. gyveno Ispanijoje, kur neva tai ir įvyko transporto priemonės pirkimo – pardavimo faktas. Taip pat pirkimo - pardavimo sutartyje nenurodyti visi tiek pardavėjo, tiek pirkėjo asmens duomenys, todėl negalima identifikuoti asmens, tariamai nusipirkusio transporto priemonę. Įvertinus pirkimo – pardavimo sutarties standartinę formą, joje aiškiai nurodytos grafos, kuriose turi būti pateikiama sandorio sudarymui reikalinga informacija, tačiau šalys vietoje asmens kodo nurodo identifikavimo kodą, kas iš esmės komplikuoja sandorio šalies identifikavimą. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas E. N. neįrodė transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pardavimo fakto R. P..
Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, jog 2008-08-30 Ispanijoje įvykusio eismo įvykio metu apeliantas buvo transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Šios pareigos apeliantas nevykdė, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas, atlyginęs žalą tretiesiems asmenims, kuri buvo padaryta atsakovui E. N. priklausančia transporto priemone, turi teisę reikalauti, jog būtų grąžinta dėl padarytos žalos išmokėta suma (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas žalą ieškovui priteisė solidariai ne tik iš apelianto, bet ir iš E. K., kuris pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą jau buvo miręs. Pažymėtina, jog miręs asmuo negali būti teisinių santykių dalyviu ir atsakyti pagal materialiąsias teisės normas (CK 2.2 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti skolą iš mirusio asmens. Apeliacinės instancijos teismui sustabdžius bylą CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu paaiškėjo, jog atsakovo E. K. turto niekas nepaveldėjo. Šio turto perimti neketina ir valstybė, kadangi mirusiojo vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, atidarytų banko sąskaitų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesinių teisių perėmimas susijęs su materialinių teisių ir pareigų perėmimu, o kadangi jis neįvyko, atsakovo E. K. pakeisti jo teisių perėmėju nėra objektyvių galimybių, todėl civilinė byla dalyje dėl skolos priteisimo iš jo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 7 punktas).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. K. solidariai priteista ieškovui skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. K. solidariai priteista ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.