- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- AN2-382-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00153-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK
- Advokatai
- Tomas Šedbaras
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarties, kuria J. R. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo, netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu J. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2019 m. lapkričio 9 d. 23.00 val. iki 2019 m. lapkričio 10 d. 01.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) triukšmavo ir taip trikdė viešąją rimtį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. R. paskirta 40 eurų bauda.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, J. R. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2020 m. liepos 24 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu J. R. atstovas advokatas Tomas Šedbaras iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartį.
3.1. Apeliantas teigia, jog nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai lankėsi nusižengimo padarymo vietoje ir būtų patys girdėję ar kitais objektyviais duomenimis fiksavę neleistinus triukšmo dydžius gyvenamosiose J. R. patalpose. Neva neteisėti J. R. veiksmai nebuvo fiksuoti jokia kita forma, išskyrus gautą J. M. T. pareiškimą, kuris buvo surašytas praėjus beveik dviem savaitėms po neva įvykdyto J. R. pažeidimo. Visos liudytojos, kurių parodymais išimtinai rėmėsi teismas, yra artimais šeimos ryšiais susiję asmenys (J. T., kuri pateikė pareiškimą ir jos dukterys).
3.2. Skunde nurodoma, jog byloje liudijusi kaimynė T. Z. nurodė: ,,tai yra geriausias mano nuomininkas, iš visų pats tyliausias, labai kultūringas žmogus, per tą visą laiką vieną kartą aš girdėjau, kad buvo triukšmas, tai buvo šių metų vasaros pabaigoj, bet tai visai ne apie tai, kažkoks ten buvo trinktelėjo ir aš jam pasakiau kitą dieną ir jis atsiprašė ir aš daugiau nieko negirdėjau. Ir jis paskambino lapkričio mėnesį, kad pas jį buvo atvažiavusi policija, bet aš visą tą laiką buvau namuose ir nieko negirdėjau, aš negirdėjau nieko, pati buvau namuose (bylos garso įrašo 50:11 min.)“. Nors ir liudytoja T. Z. paneigė, kad 2019 m. lapkričio 9 d. iš J. R. gyvenamose patalpose buvo kilęs triukšmas, teismas į tai neatsižvelgė. Kiekvienas nuomotojas yra suinteresuotas išnuomoti patalpas netriukšmaujančiam nuomininkui, kuris netrukdytų gyventi ir kaimynystėje (už sienos) gyvenančiai savininkei, o teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojos parodymais, kadangi aplinkybės, dėl kurių liudytojos parodymai gali būti melagingi, nebuvo nustatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos J. M. T. ir jos dukros J. T. ir G. T. yra artimos šeimos narės, todėl būtent jų liudijimai apie neva buvusį triukšmą turėjo teismo būti vertinami kritiškai, ypatingai dėl to, kad nei viena iš gausaus būrio liudytojų nepanoro jokiu būdu (garso, vaizdo įrašais) užfiksuoti pažeidimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į J. R. atstovo apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. J. R. atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju keliamas kaltės klausimas, manant, kad J. R. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl J. R. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutartimi pakankamai išsamiai pasisakyta dėl J. R. veiksmų inkriminuojamo administracinio nusižengimo kontekste, aptariant kiekvieną įrodymą atskirai bei vertinant jų visumą. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina pažeidėjo kaltę ir apygardos teismui nekelia abejonių, kad J. R. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
9. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.
10. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, J. R. kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma. 2019 m. lapkričio 21 d. J. M. T. protokole-pareiškime nurodyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini) gyventojas J. 2019 m. lapkričio 9 d. apie 23 val. kėlė didelį triukšmą, buvo susirinkę keli draugai, galimai buvo girtaujama, todėl triukšmas buvo nepakeliamas. Kartu su pareiškėja gyvena ir jos dukra G. T. su savo trijų savaičių dukrele, keliamas triukšmas neleido ramiai ilsėtis visą naktį, todėl ši apie 00.30 val. iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi kaimynai galimai apie pareigūnų atvykimą buvo įspėti, triukšmas tuoj pat liovėsi. Pareiškėjai iki 01.30 val. policijos pareigūnų nesulaukus, vakarėlio dalyviai skubiai išsiskirstė, todėl apie 01.40 val. policijos iškvietimą atšaukė (administracinės bylos medžiaga b. l. 5). Kauno apskrities BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota: 1) 2019 m. lapkričio 10 d. 00.28 val. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – Registras) buvo registruotas G. T. pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, triukšmo, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 10 d. 01.35 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), triukšmo nėra, pagalbos nereikia, tačiau pranešėja teigė, kad rašys pareiškimą per e.policija.lt; 2) 2019 m. lapkričio 21 d. 00.36 val. Registre buvo registruotas pranešimas G. T. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, triukšmo, adresu (duomenys neskelbtini), kad kaimynas girtauja, šūkauja, triukšmauja, trypia į grindis, kažką daužo. Atvykus pareigūnams, pasitiko pranešėja, kuri nurodė, kad iš buto sklinda triukšmas; 3) 2019 m. lapkričio 21 d. 14.26 val. Registre buvo registruotas pranešimas J. M. T. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, triukšmo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 9 d. iš ankščiau nurodyto buto buvo triukšmaujama, garsiai leidžiama muzika ir galimai girtaujama, dėl ko pareiškėja negali naktimis ramiai ilsėtis (administracinės bylos medžiaga b. l. 4, 15, 16). Institucijoje apklaustos liudytojos J. T. ir G. T. patvirtino, kad 2019 m lapkričio 9 d. nakties metu bute Nr. (duomenys neskelbtini) girdimas triukšmas, tačiau nesulaukus pareigūnų bei perspėjus J., kad iškvietė policijos pareigūnus, triukšmas liovėsi (administracinės bylos medžiaga b. l. 8, 9).
11. J. R. kaltę patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos J. M. T. parodymai apie tai, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) PK dėl triukšmo, sklindančio iš kaimyno buto Nr. (duomenys neskelbtini). Pamena, kad 2019 m. lapkričio 9 d. vėlai vakare jai paskambino dukra ir pasakė, kad J. R. bute triukšmaujama. Ji nedelsiant grįžo namo, nes tuo metu nebuvo namuose ir girdėjo triukšmą. Dukra kvietė policiją. Policija ilgai neatvyko, per tą laiką triukšmas liovėsi, be to kaimynas buvo įspėtas, kad iškviesta policija. Kai triukšmas baigėsi, dukra paskambino policijai ir iškvietimą atšaukė. Šios liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. T., kuri parodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. ji kvietė policiją dėl triukšmo, nes prieš tai ilgą laiką kentėjo ir šį kartą nusprendė kviesti pareigūnus. Dėl garsiai klausomos muzikos bei triukšmo neįmanoma ramiai gyventi. Pranešus apie įvykį, policija labai ilgai neatvažiavo, po kurio laiko triukšmas pasibaigė, todėl ji atšaukė policijos pareigūnus. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojos J. T. apylinkės teisme duoti parodymai apie tai, kad kaimynas J. nuolatos triukšmauja su draugų kompanija ir nepaiso reikalavimų po 22 val. nekelti triukšmo. 2019 m. lapkričio 19 d. sesuo paskambino ir prašė ateiti į jos namus. Sesuo kvietė policiją, bet neatvažiavo net po valandos laiko ir triukšmas nurimo. Pas seserį bute girdėjo didelį triukšmą, sesuo turi kūdikį, todėl triukšmas labai trukdo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šios liudytojos yra šeimos narės, todėl jų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad minėtos liudytojos nurodytų melagingas aplinkybes, būtų nusistačiusios prieš apeliantą, ketintų jį melagingai įskųsti, be to liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys aukščiau aprašyti rašytiniai įrodymai. Be to, nors ir byloje iš tiesų yra duomenų dėl besitęsiančio konflikto tarp J. R. ir J. M. T., tačiau kitų asmeninių nesutarimų, išskyrus nepasitenkinimą dėl keliamo triukšmo, nenustatyta. Atsižvelgiant į liudytojų nuoseklius, tarpusavyje sutampančius, neprieštaraujančius ir vienas kitą papildančius parodymus, jie vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas netikėti šių liudytojų parodymais bei paaiškinimais neturi pagrindo.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja T. Z. J. R. apibūdino kaip ramų, kultūringą jaunuolį, o įvykio dieną triukšmo iš jo buto negirdėjo. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šios liudytojos parodymų vertinimo kaip nepatikimų, kadangi byloje esančių įrodymų visuma paneigia pažeidėjo, liudytojos T. Z. nurodomas aplinkybes, todėl šios liudytojos parodymai nelaikomi objektyviais, kadangi apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių, kad ji dėl savo asmeninių interesų turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia savo parodymais padėti J. R. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šiam nuomoja savo butą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos T. Z. butas yra šalia buto, kurį nuomojasi J. R., o liudytojos J. M. T. butas yra aukštu žemiau, nei pažeidėjo. Atsižvelgiant į tai, natūralu, kad J. M. T. bute gali garsiau girdėtis iš aukščiau gyvenančių kaimynų keliamas triukšmas.
13. Dėl skundo argumento, jog policijos pareigūnai nesilankė įvykio vietoje, patys triukšmo negirdėjo ir jo nefiksavo, pasisakytina, kad tai nepaneigia apelianto kaltės, padarius inkriminuotą nusižengimą. Pažymėtina, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui nėra būtina nustatyti triukšmo lygio tam skirtais įrenginiais. Priešingai, šiam nusižengimui kvalifikuoti pakanka triukšmo kėlimo gyvenamojoje vietoje nakties metu, taip trikdant kitų asmenų ramybę, poilsį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal teismų praktiką faktinės aplinkybės, svarbios nustatant viešosios rimties trikdymo objektyviuosius požymius, gali būti įrodomos ne tik garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, bet lygiai taip pat ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokole, kaip teigė apylinkės teisme J. R., yra jo parašas. Šiame protokole užfiksuota, kad J. R. pripažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir nurodė, kad bendraus su kaimyne, kad daugiau tarpusavyje nebūtų konfliktų, gailisi (administracinės bylos medžiaga b. l. 1), o po to savo kaltę neigė, teikdamas skundus apylinkės ir apygardos teismams, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
14. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas savo skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo motyvuotai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliantas savo skunde nenurodė. Taigi, naujų aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, nenustatyta.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. R. atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.