Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-25 · Civilinė byla Nr. 2S-440-252/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-25
Bylos Nr.
2S-440-252/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02509-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 440 - 252- 2014

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02509-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14; 122.4; 129.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio E. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3419-812-2013 pagal pareiškėjo antstolio E. S. prašymą suinteresuotam asmeniui „Swedbank“, AB dėl procesinių dokumentų įteikimo D. J. G. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis E. S., vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2007-11-13 reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 Jungtinėje Karalystėje 4 str., CPK 593 str., 804 str., kreipėsi į teismą, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Ispanijos Karalystėje su prašymu įteikti procesinius dokumentus skolininkei D. J. G.. Nurodė, kad skolininkei nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus, nes deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) D. J. G. negyvena, o gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Spain.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo antstolio E. S. prašymo netenkino. Nustatė, kad antstolis E. S. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0181/13/01119 pagal Vilniaus miesto 28 notarų biuro 2013-10-25 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4239 dėl 55 755,30 EUR ir 438,42 Lt skolos išieškojimo iš skolininkų T. G. ir D. J. G., parduodant D. J. G. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį įkeistą turtą – žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), iš varžytynių išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. Pareiškėjas prašo įteikti skolininkei D. J. G. procesinius dokumentus: 2013-12-16 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-5937, 2013-12-17 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-5955, 2013-12-17 raštą Nr. S-5969 ir turto arešto aktą Nr. S-5963, 2014-04-07 patvarkymą skirti turtui ekspertizę Nr. S-3097, 2014-04-07 patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros Nr. S-3098. Teismas pažymėjo, kad 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr.1348/2000 1 str. numato, jog šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduodamas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog iškilus būtinybei teisminiai ar neteisminiai dokumentai pagal šį reglamentą proceso šaliai įteikiami tik teisme nagrinėjant civilinę ar komercinę bylą. Teismo vertinimu, į Reglamento taikymo sritį nepatenka dokumentų įteikimas vykdomojoje byloje. Procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese tvarką reglamentuoja CPK 604 str. CPK VI dalies nuostatos, reguliuojančios vykdymo procesą, nenumato galimybės antstoliui kreiptis į teismą su prašymu suteikti pagalbą įteikiant dokumentus užsienyje. Antstoliui žinant skolininkės gyvenamosios vietos duomenis nėra kliūčių išsiųsti pačiam procesinius dokumentus įteikimui į Lietuvos Respublikos ambasadą Ispanijos Karalystėje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-17 nutartį panaikinti ir įteikti procesinius dokumentus LR piliečiams D. J. G. ir T. G., gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini) Spain. Teigia, jog, priešingai nei sprendė teismas, vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, todėl tokie prašymai, tinkamai suformuluoti ir pagrįsti, patenka į reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse taikymo sritį. LR Konstitucinis teismas 1998-09-24 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 476 straipsnio trečios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, kad vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar bylos išnagrinėjimu, o jis savo tikslą pasiekia tik kai įgyvendinimas priimtas teismo sprendimas. Tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-02-09 ir 2009-05-29 nutartyse Nr. 3K-3-85/2005 ir Nr. 3K-3-248/2009.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal teisinį reglamentavimą vykdymo procese antstolio priimti procesiniai dokumentai yra įteikiami proceso dalyviams registruotąja pašto siunta arba skelbiama specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 604 str., 660 str.). Pranešimai siunčiami teismo ar kitos institucijos sprendime ar vykdomajame rašte nurodytu adresu arba tuo adresu, kuriuo yra deklaruota išieškotojo ar skolininko gyvenamoji vieta. CK 4.262 str. nustato, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkai T. G. ir D. J. G. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas įteikti procesinius dokumentus skolininkams ir nurodydamas, kad dabartinė skolininkų gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje. Pažymėtina, kad antstolis, kaip ir bet kuris kitas civilinio proceso dalyvis, turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Šiuo atveju antstolis E. S. teigdamas, jog T. G. ir D. J. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Spain, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors prašyme įteikti procesinius dokumentus nurodoma, jog skolininkai deklaruotu adresu negyvena, tačiau teismui nebuvo pateiktas asmens neradimo aktas (CPK 614 str. 1 d.), kuris privalėjo būti surašytas nustačius, kad nurodytu adresu skolininkai negyvena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis negalėjo apsiriboti vien atžyma ant neįteikto voko, kad nurodytu adresu negyvena, o privalėjo pats natūroje patikrinti skolininkų buvimą nurodytu adresu ir teikti asmens neradimo aktą. Įrodymų apie pasikeitusią T. G. ir D. J. G. gyvenamąją vietą byloje taip pat nėra, išskyrus antstolio paaiškinimą, jog vykdymo proceso metu iš išieškotojo gauti duomenys, kad skolininkų buvimo vietą gali žinoti N. A. M., su kuria susisiekus antstolis buvo informuotas, jog skolininkai gyvena Ispanijoje (vykdomosios bylos Nr. 0181/13/01119 b. l. 57).

Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 1-2 d.). Šiuo atveju teismas duomenų, kad T. G. ir D. J. G. būtų ekonominiais ar asmeniniais ryšiais susiję su antstolio nurodytu adresu Ispanijos Karalystėje, teismas neturi. Pažymėtina, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Analogiška nuostata CPK 644 str. 2 p. taip pat numato, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą ir jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Akivaizdu, kad T. G. ir D. J. G. nei kreditoriui „Swedbank“, AB, nei antstoliui E. S. apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nepranešė.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išvardintomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog skolininkų T. G. ir D. J. G. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, todėl antstolio E. S. prašymas procesinius dokumentus T. G. ir D. J. G. įteikti per Lietuvos Respublikos ambasadą Ispanijos Karalystėje pagal antstolio nurodomą adresą yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolio prašymas įteikti antstolio nurodytus dokumentus nepatenka į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 taikymo sritį. Šis reglamentas yra skirtas įteikti tiek teisminius, tiek neteisminius dokumentus civilinėse ir komercinėse bylose valstybėse narėse. Europos Teisingumo Teismas 2009-06-25 sprendime, priimtame byloje C-14/08, yra pasisakęs, kad reglamente nurodomas teisminis bendradarbiavimas įteikiant dokumentus gali vykti nepriklausomai nuo to, ar vyksta teisminis procesas. Taip pat pažymėtina, jog vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010; kt.), todėl tokie prašymai, tinkamai suformuluoti ir pagrįsti, patenka į reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse taikymo sritį. Nepaisant netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto Europos Sąjungos teisės akto aiškinimo ir taikymo, antstoliui nepagrindus savo prašymo tinkamais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį prašymo netenkinti, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė