- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2-1481/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros
- Ieškovas
- E. B., G. D., P. G., R. J., K. J., J. M., V. P., L. S., uždarosios akcinės bendrovės „KPMG Baltics“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija "Centrinė projektų valdymo agentūra" KPMG Baltics
- Kategorijos
- 2.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3786-464/2013 pagal ieškovų E. B. , G. D. , P. G. , R. J. , K. J. , J. M. , V. P. , L. S. , uždarosios akcinės bendrovės „KPMG Baltics“ ieškinį dėl viešųjų pirkimų komisijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimo panaikinimo, pareikštą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Aprašomoji dalis
n u statė:
I. Ginčo esmė
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti atsakovo sprendimą, išdėstytą 2013 m. vasario 4 d. rašte Nr. 2013/2-1296, ir įpareigoti atsakovą panaikinti arba pakeisti pirkimo sąlygų 22.2 p. bei 22.3 p. įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus; įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo teikėjo (jungtinės veiklos partnerių Advokatų kontoros Bernotas ir Dominas Glimstedt, UAB „KPMG Baltics“ ir AB „KPMG“) pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus; panaikinti atsakovo sprendimą, išdėstytą 2013 m. kovo 1 d. rašte Nr. 2013/2-2361, kuriuo įvertinti tiekėjų techniniai duomenys; panaikinti atsakovo sprendimą, išdėstytą 2013 m. kovo 7 d. rašte Nr. 2013/2-2549, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir paskelbtas pirkimo laimėtojas. Ieškinio užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį bei preliminariai įvertinęs ieškinio pareiškime dėstomus ieškovų argumentus, nusprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius atsakovo vykdomų viešojo pirkimo procedūrų, atsakovui tęsiant viešojo konkurso procedūras bei jas užbaigus (sudarius sutartį su konkurso nugalėtoju), ieškovų pareikšti reikalavimai netektų teisinės prasmės. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų pažeistos tiekėjo teisės bei viešasis interesas. Be to, CPK nustato pakankamai trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, kurie užtikrina perkančiųjų organizacijų interesus ir gerokai sumažina nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo galimybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį ir leisti ją vykdyti skubiai. Atsisakius tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, įpareigoti ieškovus pateikti CPK 147 str. 1 d. numatytą atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 271750 Lt sumai per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras iki bylos išnagrinėjimo iš esmės momento, bus užkirsta galimybė laiku pasirengti kitai finansinei perspektyvai ir užtikrinti projekto „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo“ tęstinumą 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų įgyvendinimą. Taip pat iškils grėsmė paties projekto įgyvendinimui ir rezultatų pasiekimui, nes atsakovas ir trečiasis asmuo negalės įsigyti reikiamų paslaugų ir iš dalies praras projekto įgyvendinimui skirtą Europos socialinio fondo ir valstybės finansavimą.
2. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, ieškovas turėtų teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo, trečiojo asmens ir visuomenės viešąjį interesą, nors tolimesnis konkurso procedūrų vykdymas neapriboja galimybių įvykdyti teismo sprendimą ir ginti tarimai pažeistas ieškovo teises.
3. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su galimu ieškinio pagrįstumu, ir neužtikrino pareigos skundžiamos nutarties priėmimo metu įsitikinti ieškinio pagrįstumu. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų, kadangi taikomomis laikinosioms apsaugos priemonėmis nepagrįstai ir neproporcingai suvaržomos atsakovo ir trečiojo asmens teisės, ieškovui sutiekiamas perdėtas pranašumas.
4. Teismui atsisakius tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, atsakovas prašo užtikrinti atsakovo ir trečiojo asmens galimų nuostolių atlyginimą. Vadovaujantis ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principais privalo būti užtikrinti ne tik ieškovo interesai, tačiau turi būti išspręstas klausimas dėl atsakovo bei trečiojo asmens atsirasiančių nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo klausimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalies nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Ieškovo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Tai reiškia, kad konkurso procedūrų sustabdymas yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Pagrindinis tiekėjo interesas – su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju, nesustabdžius viešojo pirkimo, būtų susilpnintas tiekėjo pažeistų teisių gynybos mechanizmas, tai yra tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma. Be to, viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, kurio įsigijimą užtikrina perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros, ir jo tiekiama socialine ir ekonomine nauda, bet ir tuo, kad tiekėjų varžymasis dėl pirkimo objekto vyktų skaidriai, o viešasis sandoris būtų sudarytas pagal racionalumo reikalavimus. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2167/2012 ).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apelianto priimto sprendimo vykdant „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimas“ tęstinumo galimybių studijos parengimo paslaugos pirkimą atviro konkurso būdu. Minėtas paslaugas ketina įsigyti trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgaliojusi apeliantą vykdyti pirkimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, daro išvadą, jog apeliantas ne tik neįrodė, jog dėl pirkimo procedūrų sustabdymo iš dalies bus prarastas projekto įgyvendinimui skirtas Europos socialinio fondo ir valstybės finansavimas, bet neįrodė, kokiu būdu bus pažeistas viešasis interesas palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimo taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tačiau preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1317/2013). Taip pat apeliantas neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdžio ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumą, galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei taikydamas minėtą priemonę nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (CPK 185 str.).
CPK 146 straipsnis reglamentuoja atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Šiuo atveju, apeliantas prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo turėtų pateikti pirmosios instancijos teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.