Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2-1317/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-25Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2-1317/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00831-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
B. J.
Trečiasis asmuo
R. J.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1316/2013Civilinė byla Nr. 2-1317/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00831-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. J. ir trečiojo asmenis R. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 29 d. nutarčių, kuriomis atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1330-221/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei B. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. J. bei atsakovės B. J. priešieškinį ieškovui V. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, trečiasis asmuo R. J..

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.

Šalies argumentai

I. V. B. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei B. J., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 462 613,90 Lt skolą; 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės B. J. kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimo dydžiui uždraudžiant nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims; nesant pakankamai nekilnojamojo turto ir/ar kilnojamojo turto, areštavo skolininkės B. J. pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo– 2 462 613,90 Lt.

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovės B. J. ieškovo V. B. naudai 2 462 613,90 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 14 313 Lt žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

A. B. J. pateikė prieštaravimus ir priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2005 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį nesudaryta.

Taip pat Kauno apygardos teisme gauti atsakovės prašymai panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės teigimu, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos, byla negalėjo būti pradėta, kadangi su ieškiniu teismui nėra pateiktas paskolos sutarties originalas, o pateikta jos patvirtinta kopija, kuri nelaikytina tinkamu rašytiniu įrodymu. Ieškovui neturint paskolos dokumento originalo, negalima daryti išvados dėl galimybės tenkinti ieškinį, t.y. atlikus prima facie įrodymų vertinimą akivaizdu, kad ieškovo ieškinys yra netenkintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 29 d. nutartimis (toliau – skundžiamos nutartys) prašymo netenkino, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino (b.l. 57-58, 92-93). Nustatyta, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma didelė, skolininkė fizinis asmuo, skolą grąžinti vėluoja, todėl teismas sprendė, jog yra tikimybė, kad skolininkė proceso metu gali savo turimą turtą parduoti ar paslėpti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba likti neįvykdytas (CPK 144 str.). Byloje yra pateikta paskolos sutarties kopija, patvirtinta byloje dalyvaujančio ieškovo advokato, todėl laikytina, kad ji yra tinkamas rašytinis įrodymas. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti, pareikšto reikalavimo užtikrinimui, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo ir juos argumentai

Atskiraisiais skundais atsakovė B. J. ir trečiasis asmuo R. J. (toliau – apeliantai) prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 29 d. nutartis panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinant atsakovei Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 94-97, 99-102). Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamomis nutartimis nepagrįstai atsisakė panaikinti apeliantei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas ieškinį grindžia 2005 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties turėjimu, tačiau apeliantai teigia, kad skolos dokumento, kurio turėjimu remiasi ieškovas, nėra ir jis negali egzistuoti. Ieškovui nepateikus paskolos dokumento originalo, atsirado aplinkybės, nurodytos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas, nes ieškovo reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti (atlikus prima facie įrodymų tyrimą, nesant paskolos dokumento originalo, ieškinio negalima tenkinti).

2. Taip pat teismas yra neobjektyvus, nes skundžiamas nutartis grindė prielaidomis dėl aplinkybės, kurios objektyviai negali patikrinti, egzistavimo.

Atsiliepimas

I. V. B. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundu atmesti kaip nepagrįstus (b.l. 105-106). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atskiruosiuose skunduose išdėstytos tik apeliantų subjektyvios prielaidos, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais ar argumentais. Paskolos sutarties egzempliorius yra patvirtintas spaudu „Kopija tikra“, kas visiškai atitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl teismas galėjo priimti visus procesinius sprendimus.

2. Paskolos sutarties originalas bus pateiktas 2013 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu, jo pateikti teismui nei karto nebuvo atsisakyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirieji skundai paduoti dėl dviejų pirmosios instancijos teismo nutarčių, t.y. dėl 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 29 d. nutarčių, kuriomis netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamos teismo nutartys yra tarpusavyje susijusios, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisako dėl jų abiejų pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 320 str., 338 str.).

Atskirieji skundai netenkintini.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Teismas taip pat gali panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikė apeliantės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad yra tikimybė, jog apeliantė proceso metu gali savo turimą turtą parduoti ar paslėpti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba likti neįvykdytas (b.l. 9-10).

Apeliantai tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek atskiruosiuose skunduose, iš esmės nurodo vienintelį pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą – ieškovui nepateikus teismui paskolos sutarties originalo bei atlikus prima facie įrodymų vertinimą, ieškinys negali būti tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamosiose nutartyse padaryta išvada, kad apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, todėl nėra pagrindo naikinti pareikšto reikalavimo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu 2013 m. vasario 25 d. teismo posėdyje ieškovas pateikė teismui paskolos sutarties, kurios pagrindu grindžiami ieškininiai reikalavimai, originalą, kuris apžiūrėjus teismo posėdyje buvo grąžintas ieškovui. Iš šio teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad apeliantų advokatas patvirtino bei sutiko, kad ieškovo pateikta paskolos sutarties kopija atitinka teismo posėdžio metu pateiktą šios sutarties originalą. Be to, 2013 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu paskolos sutarties originalas pateiktas teismui į nagrinėjamą bylą. Taigi, apeliantų argumentai dėl paskolos sutarties originalo nebuvimo apskritai nepagrįsti (CPK 178 str.).

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo. Pažymėtina, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tačiau preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl 2012 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas (b.l. 11-12).

Pažymėtina, kad apeliantai gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtas pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutartis. Todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 29 d. nutartys paliekamos nepakeistomis (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kiti atskirųjų skundų bei atsiliepimo į juos argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 29 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjas Alvydas Poškus