Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-27 · Administracinė byla Nr. I-860-423/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-1650-423/2013Sprendimas · 2013-12-09Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-27Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
I-860-423/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00649-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
L. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-860-423 /2014Proceso Nr. 3-62-3-00649-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,nedalyvaujant pareiškėjai L. M. ,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, atstovei Laurai Vareikytei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lidija Malašičeva skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 2-10).

Pareiškėja skunde nurodė, jog pareiškėjos sutuoktinis L. M. nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06 mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, o nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01 mokėsi Kauno milicijos mokykloje, iš viso 3 metus ir 5 mėnesius, tačiau šis mokymosi laikas, skiriant pensiją, nebuvo prilygintas vidaus reikalų tarnybos laikui ir neįskaitytas į pensijų draudimo stažą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Tai reiškia, kad pagrindas, suteikiantis teisę į senatvės pensiją, yra draudimo faktas. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995-01-01 buvęs faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas. Analogiška teisės norma buvo numatyta ir Pensijų įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 1995-01-01. Remiantis minėta įstatymo norma, kuri galiojo tiek pareiškėjos sutuoktiniui paskiriant senatvės pensiją, tiek tuomet, kai po pareiškėjos prašymo dėl valstybinio socialinio draudimo stažo perskaičiavimo buvo priimti administraciniai aktai, kuriais pareiškėjos sutuoktinio L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui nebuvo prilygintas (į jį įskaitytas) 3,5 metų laikotarpis nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01, kai jis mokėsi Kauno milicijos mokykloje. Administraciniams subjektams dar pareiškėjos sutuoktiniui esant gyvam ir jam skiriant senatvės pensiją buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys pagrindą įskaityti šiuos laikotarpius į jo senatvės draudimo stažą, tačiau to nebuvo padaryta, pareiškėjos sutuoktinio darbo stažas ir senatvės pensija neteisėtai ir nepagrįstai sumažinti ir mokama mažesnė pensija nei priklausė nuo 1995-01-01 iki pat jo mirties 2010-10-24. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė dvasinę skriaudą, išgyveno dvasiškai, pajuto emocinę depresiją, pažeminimą, todėl atsakovas privalo jai atlyginti 3000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, su skundo reikalavimu nesutinka, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013-12-09 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjos skundo reikalavimai dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-03-08 sprendimo Nr. (10.1)S-19286 bei VSDFV 2013-05-28 sprendimo Nr. (6.5)I-3551 bei įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjos sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpį nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir laikotarpį nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01, kai jis mokėsi Kauno milicijos mokykloje, perskaičiavimo L. M. , mirusiam 2010-10-24, mokėtiną senatvės pensijos dydį nuo 1995-01-01 iki 2010-10-24 bei įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2010-10-24 – buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taigi, nekonstatavus valdžios institucijų darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atsiradimą pareiškėja kildina iš VSDFV Kauno skyriaus veiksmų, atsisakant įskaityti į pareiškėjos sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpį nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir laikotarpį nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01, kai jis mokėsi Kauno milicijos mokykloje. Nurodo, kad dėl tokių veiksmų ji patyrė garbės ir orumo pažeminimą, dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus.

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad 2013-12-09 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjos skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Kauno skyrius) 2013-03-08 sprendimo Nr. (10.1)S-19286 panaikinimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) 2013-05-28 sprendimo Nr. (6.5)I-3551 panaikinimo; įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjos sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir laikotarpį nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01, kai jis mokėsi Kauno milicijos mokykloje, perskaičiuoti L. M. , mirusiam 2010-10-24, mokėtiną senatvės pensijos dydį nuo 1995-01-01 iki 2010-10-24; įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2010-10-24 – atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 69-73). Sprendimas yra įsiteisėjęs.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (tiek turtinė, tiek neturtinė) atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas pritaria atsakovo nurodytiems argumentams, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas gali pasireikšti, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant administracinės teisės subjekto veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642-2005). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovo veiksmai, su kuriais pareiškėja sieja žalą, buvo atlikti remiantis galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti. Teismui byloje nenustačius vienos iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų (aktų) ir pareiškėjai jų neįrodžius (ABTĮ 57 str.), neturtinė žala iš atsakovo pareiškėjai nepriteistina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2279/2013).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., teisėja

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė