Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-09 · Byla Nr. Ik-1650-423/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
Ik-1650-423/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00649-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
L. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Advokatai
Ieva Urbonavičiūtė
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-1650-423 /2013Proceso Nr. 3-62-3-00649-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjai L. M. , jos atstovei advokato padėjėjai Ievai Urbonavičiūtei,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Ramunei Meleško,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. M. skundu prašo: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Kauno skyrius) 2013-03-08 sprendimą Nr. (10.1)S-19286; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) 2013-05-28 sprendimą Nr. (6.5)I-3551; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjos sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir laikotarpį nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01, kai jis mokėsi Kauno milicijos mokykloje, perskaičiuoti L. M. , mirusiam 2010-10-24, mokėtiną senatvės pensijos dydį nuo 1995-01-01 iki 2010-10-24; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2010-10-24 (b.l. 22-26).

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjos sutuoktinis L. M. nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06 mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, o nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01 mokėsi Kauno milicijos mokykloje, iš viso 3 metus ir 5 mėnesius, tačiau šis mokymosi laikas, skiriant pensiją, nebuvo prilygintas vidaus reikalų tarnybos laikui ir neįskaitytas į pensijų draudimo stažą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Tai reiškia, kad pagrindas, suteikiantis teisę į senatvės pensiją, yra draudimo faktas. Pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, dirbant savarankiškai. Šio ginčo nagrinėjimui aktualus Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995-01-01 buvęs faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas. Analogiška teisės norma buvo numatyta ir Pensijų įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 1995-01-01. Remiantis minėta įstatymo norma, kuri galiojo tiek pareiškėjos sutuoktiniui paskiriant senatvės pensiją, tiek tuomet, kai po pareiškėjos prašymo dėl valstybinio socialinio draudimo stažo perskaičiavimo buvo priimti ginčijami administraciniai teisės aktai, pareiškėjos sutuoktinio L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui turėjo būti prilygintas (į jį įskaitytas) 3,5 metų laikotarpis nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01, kai jis mokėsi Kauno milicijos mokykloje. Administraciniams subjektams dar pareiškėjos sutuoktiniui esant gyvam ir jam skiriant senatvės pensiją buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys pagrindą įskaityti šiuos laikotarpius į jo senatvės draudimo stažą, tačiau to nebuvo padaryta, pareiškėjo darbo stažas ir senatvės pensija neteisėtai ir nepagrįstai sumažinti ir mokama mažesnė pensija nei priklausė nuo 1995-01-01 iki pat jo mirties 2010-10-24. Konstitucinis Teismas 2002-11-25 nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad lėšų, reikalingų senatvės pensijai mokėti, surinkimas ir šių pensijų skyrimas paprastai yra grindžiamas socialiniu draudimu. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos sutuoktinio mokymosi laiku jam buvo mokamas darbo užmokestis, mokami atitinkami mokesčiai į valstybės biudžetą. Pareiškėjos sutuoktinis 2002 ir 2008 metais buvo pateikęs atsakovui dokumentus (darbo knygelę), pagrindžiančius mokymosi laikotarpį ir tarnybą vidaus reikalų sistemoje. Manytina, darbo knygelės duomenimis ir kitais rašytiniais dokumentais, esančiais pensijos byloje, jau skiriant pensiją buvo galima nustatyti, kad pareiškėjos sutuoktinio ginčo laikotarpis turėjo būti įskaitytas į stažą senatvės pensijai gauti. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjos nuomone, konstatuotina, kad jos sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, mokymosi Vilniaus karininkų mokykloje laikas nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, mokymosi Kauno milicijos mokykloje laikas nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01 yra faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas ir atitinkamai turėjo būti įskaitytas kaip sudedamoji jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo dalis. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 47-49) nurodė ir atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau - Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai). L. M. dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau - senatvės pensija) skyrimo į atsakovą kreipėsi 1995-03-07. Senatvės pensija jam buvo paskirta nuo 1995-01-01 iki gyvos galvos. Apskaičiuojant L. M. senatvės pensiją į jo pensijų draudimo stažą buvo įtrauktas vidaus reikalų tarnybos laikas bei laikotarpiai, kuriais jis dirbo pagal darbo sutartis. Pagal tuo metu galiojančios Pensijų įstatymo redakcijos 52 straipsnio 2 dalies 5 punktą pensijų draudimo stažui buvo prilyginamas faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiko. Pagal tuo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 17 punktą šie laikotarpiai buvo įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis archyviniais dokumentais, sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis archyviniais dokumentais, archyvinių įstaigų pažymėjimais, kariniais bilietais arba karinių komendantūrų išduotais pažymėjimais ir kt. LR Vidaus reikalų ministerijos išduotame 1995-04-20 pažymėjime Nr. 2/1-194 buvo nurodyta, kad L. M. tarnavo vidaus reikalų sistemoje nuo 1944-08-01 iki 1969-11-11. Minėtu laikotarpiu nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06 ir nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01 jis mokėsi VRM Vilniaus ir Kauno specialiosiose vidurinėse mokyklose. Pagal tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, į pensijų draudimo stažą buvo įskaitomas faktinis tarnybos vidaus reikalų tarnybos laikas, o pagal 52 straipsnio 2 dalies 4 punktą buvo įskaitomas tik mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Todėl vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis į L. M. pensijų draudimo stažą nebuvo įskaitytas jo mokslo specialiosiose vidurinėse mokyklose laikas nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06 ir nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01. L. M. senatvės pensija iki jo mirties yra visiškai išmokėta, todėl sprendimai, kuriais vadovaujantis buvo mokama senatvės pensija, yra laikomi įvykdytais. Pareiškėja taip pat prašo perskaičiuoti mirusio sutuoktinio L. M. senatvės pensiją bei išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką. Šie pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi sprendimų, kuriais L. M. buvo apskaičiuota ir mokama senatvės pensija, teisėtumas iki jo mirties nebuvo nuginčytas. Vadovaujantis šiais sprendimais, mirusiajam buvo išmokėtos visos Pensijų įstatyme nustatytos iki mirties priklausiusios išmokėti senatvės pensijos sumos. Taip pat akcentuotina, kad pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį pensijos yra skiriamos iki gyvos galvos, todėl senatvės pensijos po pensininko mirties neskiriamos. Be to, Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. nepaveldėjo teisės į pensiją ir neperėmė reikalavimo teisės ginčyti sprendimus dėl L. M. senatvės pensijos, yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei atsakovo atsisakymo įskaityti į pareiškėjos sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpį nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir laikotarpį nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01, kai jis mokėsi Kauno milicijos mokykloje.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau - Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. M. pirmą kartą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau - senatvės pensija) skyrimo į atsakovą kreipėsi 1995-03-07 ir 1995-05-09 sprendimu jam buvo paskirta 125,61 Lt senatvės pensiją nuo 1995-01-01 iki gyvos galvos. Apskaičiuojant L. M. senatvės pensiją į jo pensijų draudimo stažą buvo įtrauktas vidaus reikalų tarnybos laikas bei laikotarpiai, kuriais jis dirbo pagal darbo sutartis (Pensijos byla). Pagal tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pensijų draudimo stažui buvo prilyginamas faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiko. Pagal tuo metu galiojusį Nuostatų 17 punktą šie laikotarpiai buvo įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis archyviniais dokumentais, sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis archyviniais dokumentais, archyvinių įstaigų pažymėjimais, kariniais bilietais arba karinių komendantūrų išduotais pažymėjimais ir kt..

Pensijos byloje esančiame LR Vidaus reikalų ministerijos išduotame 1995-04-20 pažymėjime Nr. 2/1-194 nurodyta, kad L. M. tarnavo vidaus reikalų sistemoje nuo 1944-08-01 iki 1969-11-11. Minėtu laikotarpiu nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06 ir nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01 jis mokėsi VRM Vilniaus ir Kauno specialiosiose vidurinėse mokyklose. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1995-04-20 pažymėjimu Nr. 2/1-194 ir jį atitinkančiais darbo knygelės įrašais akivaizdu, jog nuo 1944-08-01 iki 1969-11-11 L. M. tarnavo vidaus reikalų sistemoje, tačiau laikotarpiu nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06 ir nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01 jis mokėsi VRM Vilniaus ir Kauno spec. vidurinėse mokyklose ir pagal senatvės pensijos skyrimo metu (1995-05-09) galiojusio Pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, į pensijų draudimo stažą buvo įskaitomas tik faktinis tarnybos vidaus reikalų tarnybos laikas, o pagal to paties Įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 4 punktą į pensijų draudimo stažą buvo įskaitomas tik mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Todėl vadovaujantis minėtomis Pensijų įstatymo nuostatomis į L. M. pensijų draudimo stažą pagrįstai ir teisėtai nebuvo įskaitytas jo mokslo specialiosiose vidurinėse mokyklose laikas nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06 ir nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01. Minėtas 1995-05-09 sprendimas dėl pensijos skyrimo L. M. nebuvo apskųstas.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2002-10-01 L. M. buvo mokama 2002-10-18 atsakovo sprendimu Nr. 2782 paskirta senatvės pensija, o nuo 2007-07-01 buvo mokama 2008-01-18 sprendimu Nr. 10.33.S-6176 dėl senatvės pensijos priedo už stažo metus skyrimo nustatyto dydžio pensija. L. M. mokėtos senatvės pensijos dydis buvo apskaičiuotas pagal sprendimus, kurių pensijos gavėjas iki mirties teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neapskundė. Pensijos bylos medžiaga patvirtina, kad L. M. senatvės pensija iki jo mirties yra visiškai išmokėta, todėl sprendimai, kuriais vadovaujantis buvo mokama senatvės pensija yra laikomi įvykdytais. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir teisinį šios ginčo situacijos reglamentavimą, ginčijamas VSDFV Kauno skyriaus 2013-03-08 sprendimas Nr. (10.1)S-19286 bei VSDFV 2013-05-28 sprendimas Nr. (6.5)I-3551 yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja L. M. savo skundu taip pat prašo perskaičiuoti mirusio sutuoktinio L. M. senatvės pensiją bei išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką. Kaip jau minėta, sprendimų, kuriais L. M. buvo apskaičiuota senatvės pensija, teisėtumas iki jo mirties nebuvo nuginčytas. Vadovaujantis šiais sprendimais, mirusiajam buvo išmokėtos visos Pensijų įstatyme nustatytos iki mirties priklausiusios išmokėti senatvės pensijos sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį pensijos yra skiriamos tik iki gyvos galvos, todėl senatvės pensijos po pensininko mirties neskiriamos.

Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis numato, kad mirus pensininkui, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma. Nuostatų 80 punkte numatyta, kad pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą arba testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą arba pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą. L. M. mirė 2010-10-24, senatvės pensija už mirties mėnesį jam buvo išmokėta ir pervesta į banko sąskaitą. Po mirties priklausiusi paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma buvo išmokėta pensininką laidojusiems asmenims (dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra). Taigi pagal Pensijų įstatymą nustatytos visos L. M. priklausiusios pensijos sumos yra išmokėtos ir nėra jokių paveldėtojams mokėtinų pensininkui apskaičiuotų iki mirties negautų pensijų sumų.

Be to, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.1 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, L. M. nepaveldėjo teisės į pensiją ir neperėmė reikalavimo teisės ginčyti sprendimų dėl L. M. senatvės pensijos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013-02-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-302/2013 pažymėjo, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimai - įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjos sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpį nuo 1946-03-11 iki 1947-08-06, kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir laikotarpį nuo 1950-09-15 iki 1952-09-01, kai jis mokėsi Kauno milicijos mokykloje, perskaičiuoti L. M. , mirusiam 2010-10-24, mokėtiną senatvės pensijos dydį nuo 1995-01-01 iki 2010-10-24 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą sutuoktinio L. M. , mirusio 2010-10-24, valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2010-10-24 – yra nepagrįsti ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Asta UrbonienėGintaras ČekanauskasNatalja Zelionkienė