Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. V. patikslintą apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-308/2015 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams J. V. ir M. V. dėl dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo ir restitucijos taikymo ir pagal atsakovo J. V. priešieškinį O. V. dėl ūkinio pastato pripažinimo asmenine nuosavybe (trečiasis asmuo Varėnos rajono 1-asis notarų biuras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovas priešieškinyje (t. 1, b. l. 50–52) prašė jo pastatytą Ūkinį pastatą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Priešieškinyje nurodyta, kad, nors formaliai Ūkinis pastatas įregistruotas santuokoje, t. y. 2006-06-21, kai buvo surašytas šio statinio pripažinimo naudotis tinkamu aktas ir jo pagrindu atliktas turto registravimas NTR-e, tačiau jis įregistruotas kaip baigtas 100 proc. praėjus mažiau kaip mėnesiui po santuokos sudarymo. Iš šioje ir civilinėje byloje Nr. 2-53/59-308/2014 pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad statybos darbai atlikti iki santuokos sudarymo. Nors leidimas Ūkinio pastato statybai išduotas 2006-03-30, tačiau jau 2004 m. pabaigoje jo statybos darbai buvo pradėti, ką įrodo Kadastrinis žemės sklypo planas, suderintas 2004-11-11; kadastro duomenų byla, kurioje Ūkinio pastato nuotraukos darytos 2005-01-24, o kadastro duomenys užfiksuoti 2006-03-30, t. y. iki santuokos; kadastro duomenų byla, sudaryta 2006-05-05, kurioje statinio baigtumas nurodytas 100 procentų; civilinėje byloje Nr. 2-53/59-308/2014 pateikti dalies statybinių medžiagų, naudotų Ūkinio pastato statyboje (įvairios plytos, tvirtinimo medžiagos, stogo skarda, dušo kabina, langai, durys ir kt.), įgijimo dokumentai, datuoti daugiausia 2005 m. Ūkinio pastato statybai jis naudojęs savo asmenines pinigines lėšas, dalį jų skolinęs iš AB Hansabanko, dalį lėšų dovanojo atsakovė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju viso turto savininkas registre buvo nurodytas tik atsakovas, todėl šis turtas sudaro jo asmeninę nuosavybę (CK 3.88 str. 3 d., 3.89 str. 1 d. 1 p), kol neįrodyta kitaip (LAT 2007-01-30 nutartis c. b. Nr. K-3-25/2007, 2008-09-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-422/2008). Ieškovei pradėjus gyventi pas jį, Ūkio pastatas jau buvo pastatytas. Ieškovė jokių pretenzijų dėl jo registravimo jos vardu nereiškė, nes sutiko ir suprato, kad jis yra atsakovo asmeninė nuosavybė, sukurtas iki jų santuokos. Ieškovė nepagrįstai ginčija 2013-08-12 dovanojimo sutartį. Pagal viešo registro duomenis Ūkinis pastatas iki jo perleidimo buvo tik atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl nebuvo reikalingas sutikimas jam perleisti (CK 3.97 str.). Priešieškinis reiškiamas vien todėl, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas formaliai surašytas praėjus 3 savaitėms po santuokos sudarymo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Turto įgijimas statybos būdu, dar iki santuokos sudarymo, naudojant jo asmenines lėšas, sudaro pagrindą šį turtą laikyti tik jo asmenine nuosavybe. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad prisidėjo prie šio turto sukūrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti patikslinto apeliacinio skundo ribas nenustatė. Išnagrinėjusi patikslinto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. T. T. praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

Apeliantei apeliaciniame skunde net neteigiant, kad ji su atsakovu bendrą ūkį buvo pradėjusi vesti ir kurti bendrąją nuosavybę gerokai anksčiau, nei buvo sudaryta jų santuoka 2006-05-27, kolegijos nuomone, šioje byloje nėra svarbu nustatyti Ūkinio pastato pradžios momentą, t. y., ar jis buvo pradėtas statyti 2004 m. pabaigoje (ką teigė atsakovas), ar 2005 m. pabaigoje (ką konstatavo pirmosios instancijos teismas). Šioje byloje nustatinėtina aplinkybė yra tik tai, ar Ūkinis pastatas buvo baigtas statyti iki ieškovės ar atsakovo santuokos 2006-05-27. Be to, šioje byloje būtina išsiaiškinti, ar atsakovas, įrodinėdamas Ūkinį pastatą esant jo asmenine nuosavybe, nuginčijo ieškovės nurodytą aplinkybę, jog Ūkinis pastatas buvo pradėtas statyti ir pabaigtas jau po santuokos sudarymo 2006-05-27.

Kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas neįrodė šio turto priklausomybės jam asmeninės nuosavybės teise. Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-3-308/2015 pagal O. V. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo surinktų įrodymų visuma yra pagrindu nuginčyti CK įtvirtintą prezumpciją, kad atsakovo pastatytas Ūkinis pastatas, VĮ Registrų centro NTR-e įregistruotas 2006-06-21 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindu, t. y. po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo praėjus mažiau kaip vienam mėnesiui, sudaro bendrą jungtinę nuosavybę su ieškove, ir pripažinti, kad šis Ūkinis pastatas yra atsakovo asmeninis turtas.

Kolegija visiškai nesutinka su niekuo nepagrįstais apeliantės teiginiais, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų dėl turto įgijimo asmeninės nuosavybės teise. Kolegijos nuomone, tai, kad Ūkinis pastatas atsakovo įgytas asmeninės nuosavybės teise, patvirtina šių itin gausių rašytinių įrodymų visuma:

1) civilinėje byloje Nr. 2-3-308/2015 pateikti dalies statybinių medžiagų, naudotų Ūkinio pastato statyboje, įgijimo dokumentai, datuoti daugiausia 2005 m., pavyzdžiui, 2005-06-08 įgyta kevalai nobasil su folija ir izoliacija už 541 Lt (b. l. 90); 2005-09-08 – poritas GP už 1 215,87 Lt (b. l. 92); 2005-09-17, 2005-09-23 ir 2005-09-30 įgyta įvairių plytų už 45 Lt, 180,01 Lt, 1 003,06 Lt ir 270,02 Lt (b. l. 94, 84, 93, 87); 2005-10-06 įgyta čerpės, skarda ir medsraigčiai už 3 045,51 Lt (b. l. 85–86), 2005-10-07 kamino uždengimas, perėjimas ir įdėklas už 453,05 Lt (b. l. 89); 2005-11-19 dušo kabina už 4 200 Lt (b. l. 88), 2005-12-07 – PVC gaminiai, palangės ir buitiniai sekcijiniai apšiltinti vartai už 4 040 Lt (b. l. 95) ir kt.

2) kadastrinis atsakovo žemės sklypo planas, suderintas 2004-11-11, kuriame matyti ūkinis pastatas, kurio išmatavimai 10,4 x 6,84, aukštis 2,85 (akivaizdu, kad jeigu Ūkinio pastato sienos tuo metu nebūtų buvę pastatytos, tai niekaip nebūtų buvę įmanoma plane nurodyti konkrečių pastato išmatavimų ir aukščio, tuo labiau, kad projektinės dokumentacijos tuo metu dar net nebuvo) (civilinės bylos Nr. 2-3-308/2015 1 t., b. l. 117–118);

3) kadastro duomenų byla, kurioje Ūkinio pastato (su uždengtu stogu ir langais) nuotraukos darytos 2005-01-24 (civilinės bylos Nr. 2-3-308/2015 1 t., b. l. 119);

4) specialiosios pastato projektavimo sąlygos, kurios Varėnos rajono savivaldybės administracijos išduotos 2006-03-14 (civilinės bylos Nr. 2-3-308/2015 1 t., b. l. 29–32);

5) projektas, kuris parengtas 2006-03-29 P. K., teismo posėdyje patvirtinusio, jog projektą rengė pagal faktinę situaciją;

6) Ūkinio pastato statybos leidimas Nr. 16/06, išduotas 2006-03-30 (civilinės bylos Nr. 2-3-308/2015 1 t., b. l. 25–28);

7) Ūkinio pastato kadastro duomenų užfiksavimas 2006-03-30 (civilinės bylos Nr. 2-3-308/2015 1 t., b. l. 123, 125);

8) atsakovo vienasmeniškai 2006-04-20 ir 2006-04-26 pateikti prašymai VĮ Registrų centrui atlikti Ūkinio pastato kadastrinius matavimus iki 2006-05-05 (2 t., b. l. 50);

9) kadastro duomenų byloje, sudarytoje 2006-05-05, užfiksuotas Ūkinio pastato baigtumas 100 procentų (civilinės bylos Nr. 2-3-308/2015 1 t., b. l. 123);

Šių rašytinių dokumentų visuma, kolegijos nuomone, patvirtina atsakovo argumentus, kad Ūkinis pastatas buvo įgytas (baigtas statyti) iki santuokos sudarymo 2006-05-27 ir sudaro atsakovo asmeninę nuosavybę. Vien tai, jog statinio pripažinimas tinkamu naudoti buvo surašytas jau po santuokos sudarymo praėjus nepilnam mėnesiui, kolegijos nuomone, nepaneigia rašytinių aplinkybių visuma konstatuotų aplinkybių. Šių aplinkybių taip pat nepaneigia ir ieškovės nurodytas 2006 m. ortofotografinių žemėlapių ortofotografinių nuotraukų nomenklatūrinio lapo Nr. 67/22 fragmentas, kuriame nematyti Ūkinio pastato atsakovo žemės sklype, kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovė nepateikė įrodymų, kada tiksliai 2006 m. buvo atlikti nurodytos Varėnos miesto vietovės ortofotografiniai fotografavimai.

Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas pateikė mikrokasetę ir DVD diską, iš kurių 2006-05-13 filmuotoje medžiagoje matyti kieme užfiksuotas Ūkinis pastatas su atidarytomis garažo durimis. Kitas įrašas kasetėje buvo ieškovės ir atsakovo santuokos įregistravimo dieną – išlydėjimas iš namų ir santuokos 2006-05-27 sudarymas civilinės metrikacijos skyriuje, kur taip pat matyti kiemo teritorija, fiksuotas filmavimo laikas. Ieškovė neginčijo, kad pateiktoje mikrokasetėje ir DVD diske būtų buvę suklastoti ar netikri įrašai, tuo ji pripažino pastato pastatymą iki santuokos sudarymo.

Be to, byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino faktines aplinkybes dėl Ūkinio pastato statymo periodų ir laiko. Liudytojas J. J. patvirtino mūrijęs ūkinį pastatą iš skaldytų geltonų plytų, dujų silikato blokų, jam padėjęs atsakovas. Liudytojas nurodė, kad greitai buvo dengiamas ir stogas, jį dengęs V. S. ( meistro plaukai surišti į kasą). Liudytojas J. J. patvirtinto konkrečias aplinkybes apie savo atliktą darbą, atsiskaitymą už jį, nurodė, kokius darbus atliko V. S.. Nors šis liudytojas negalėjo tiksliai nusakyti darbų atlikimo laiko, nes neprisiminė, tačiau, kolegijos nuomone, jo parodymai neprieštarauja prieš tai aptartiems rašytiniams įrodymams. Be to, jo nurodomas aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai: V. S., nurodęs, kad dengė ūkinio pastato stogą 2005 m., A. M., L. G., P. K., V. P., nurodęs, kad pastatai visi pastatyti 2004 m., tačiau padarę išlygą, kad gali kiek ir klysti.

Kolegijos nuomone, nustatinėjant ūkinio pastato statybos pabaigą, nėra jokio pagrindo vadovautis parodymais ieškovės liudytojų, kurie su ja susiję giminystės ar svainystės ryšiais, nes R. B. – ieškovės dukra, V. K. – ieškovės sesuo, R. V. – ieškovės sesuo, V. V. – ieškovės sesers sutuoktinis.

Atmestini ieškovės teiginiai, kad Ūkinis pastatas, apie kurį nėra duomenų atsakovo ir G. V. santuokos nutraukimo byloje, yra bendroji nuosavybė su ieškove. Kolegijos nuomone, tokių duomenų apie Ūkinį pastatą nebuvimas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-524-05/2004 dėl santuokos nutraukimo pagal V. G. ieškinį atsakovui J. V., kurioje dalyvavo ne tos pačios šalys (kas reiškia, jog pagal CPK 182 str. 2 p. toje byloje nustatytų faktų nėra pagrindo laikyti prejudiciniais), nėra pakankama aplinkybė atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams apie tai, kad Ūkinis pastatas buvo pradėtas statyti dar 2004 m. pabaigoje, nuginčyti, tuo labiau, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, buvo priimtas 2004-09-20, t. y. ne 2004 m. pabaigoje. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas net neįrodinėjo, kad jis, nutraukdamas santuoką su pirmąja sutuoktine G. V., jau buvo pastatęs Ūkinį pastatą. Jo teigimu, tuo metu šis pastatas buvo tik pradėtas statyti, atlikti kai kurie pirminiai statybos darbai, nupirkta dalis statybinių medžiagų.

Apeliantės argumentus, susijusius su 2005-02-28 kredito sutartimi Nr. 05-009941-Fa iš banko paimtų pinigų panaudojimu Ūkinio pastato statyboje, o taip pat argumentus, susijusius su paimtų kredito lėšų grąžinimu 2007 m., t. y. ieškovės ir atsakovo santuokos metu, kolegija taip pat vertina kaip visiškai nepagrįstus ir negalinčius įtakoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo. Rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovo bankinė sąskaitos išrašas ir 2005-03-18 mokėjimo nurodymas (civilinės bylos Nr. 2-3-308/2015 2 t., b. l. 111), patvirtina, jog atsakovui 2005-03-08 buvo išmokėta 40 000 Lt paskolos, tačiau po dešimties dienų visa paskolos suma buvo pervesta G. V. pagal teismo nutartį civ. byloje Nr. 2-524-05/2004. Esant tokiems duomenims, kolegijos nuomone, ieškovės argumentai dėl paimtos paskolos grąžinimo santuokinėmis lėšomis laikytini kaip visiškai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču dėl Ūkinio pastato, tuo labiau, kaip matyti iš 2005-02-28 kredito sutarties Nr. 05-009941-Fa 2.4 punkto, kredito paskirtis ? gyvenamo namo statybos užbaigimui (bet ne ir Ūkinio pastato statybai ar jo užbaigimui, kaip teigiama apeliaciniame skunde).

Rašytinių ir visų kitų byloje pateiktų įrodymų visuma atsakovui įrodžius, jog Ūkio pastatas buvo baigtas 100 proc. statyti 2005-05-05, t. y. iki santuokos sudarymo 2005-05-27, akivaizdu, jog tokiu būdu CK įtvirtinta šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija buvo paneigta.

Kolegija taip pat atmeta apeliantės teiginius, kad iki santuokos sudarymo atsakovo atlikti statybos darbai buvo neteisėti, nesukūrė jokių nuosavybės teisių, o Ūkinis pastatas galėjo būti laikomas tik statybinėmis medžiagomis, nes nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Nuosavybės teisių įregistravimas VĮ Registrų centre atliekamas jau pilnai po statybos darbų užbaigimo, registruojama daiktinė nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės į daiktus yra registruojamos viešame registre, tačiau toks registravimas daugiausia siejamas su šių teisių panaudojimu prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str.). Teisinės registracijos tikslas yra išviešinti turto savininką, bet ne sukurti nuosavybės teisę, nes nuosavybės teisė atsiranda ne teisinės registracijos, bet kitų juridinių faktų pagrindu – šiuo atveju, kaip nustatyta bylos medžiaga daiktas sukurtas statybos būdu iki 2006-05-05, t. y. iki santuokos sudarymo. Be to, kaip jau minėta, įrodymais patvirtinta, kad atsakovas jau 2006-04-20 ir 2006-04-26 prašymais VĮ Registrų centrui pradėjo Ūkinio pastato įregistravimo procedūrą, teikdamas šį prašymą vienasmeniškai, siekdamas įregistruoti savo vardu turtą, sukurtą asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė niekada neginčijo atsakovo nuosavybės teisių į pastatą, nors santuokoje pragyveno apie 7 metus ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie Ūkinio pastato įregistravimą vien atsakovo vardu turėjo realias galimybes sužinoti iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo (2013-10-21) ir įvertinti, kad jų turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra įregistruotos klaidingai, tuo pažeidžiant jos turtines teises. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nurodo: „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Ieškovei nesikreipiant teisminės gynybos LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–31 str. nustatyta tvarka, atsakovas turėjo pilną teisę laikyti, kad ieškovė sutinka su tokiu jo asmeninės nuosavybės teisės Ūkiniam pastatui pripažinimu.

Atmestinas ir ieškovės teiginys, kad pastatas asmenine nuosavybe gali būti pripažintas tik nuo teismo sprendimo priėmimo momento. Statybos būdu sukūrus daiktą, jis nuo jo sukūrimo momento laikytinas asmenine nuosavybe, tokiu buvo ir sandorio sudarymo momentu. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, negali teisinis santykis kisti per trumpą laiką, nesant tam reikalingų sąlygų, ir iš asmeninio turto transformuotis į bendrą ar atvirkščiai.

Konstatavus, jog Ūkinis pastatas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis buvo įgytas (pastatytas) iki santuokos su ieškove, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį, o ieškinį atmetė, nenustatęs, jog atsakovas iki ginčijamo sandorio sudarymo įstatymų būtų buvęs suvaržytas dėl jam nuosavybės teise priklausančio Ūkinio pastato perleidimo.

Kadangi apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas, kolegija jį atmeta, teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą bei priteisia iš bylą pralaimėjusios ieškovės atsakovui 170 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei valstybei 9,27 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės O. V. patikslintą apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. V. iš ieškovės O. V. 170 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Priteisti iš ieškovės O. V. 9,27 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).