- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-540-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19286-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, priimtą civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje ginčo objektas – teisė pradėti vykdyti kreditoriui išieškojimo veiksmus tiek pagal vienašališkai nutrauktą 2004 m. lapkričio 11 d. Kredito sutartį Nr. BP0139041228, tiek pagal trečiojo asmens G. G. atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo naudai išduotą 2010 m. rugpjūčio 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Ieškovas G. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Danske bank A/S Lietuvos filialui, prašydamas pripažinti atsakovo vienašališką 2004 m. lapkričio 11 d. Kredito sutarties Nr. BP0139041228, nutraukimą neteisėtu.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo pradėti ir vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus: pagal trečiojo asmens G. G. atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo naudai išduotą 2010 m. rugpjūčio 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį 105 241,00 Eur sumai. Iš ieškovo G. G. atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo naudai įkeisto turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/200 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra prima facie pagrįstas, taip pat kad egzistuoja objektyvi teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika, tai yra reali grėsmė, kad atsakovas imsis išieškojimo pagal vekselį veiksmų. Nurodė, jog tuo atveju, jeigu kredito sutarties galiojimas būtų atkurtas, atsakovas neturėtų teisinio pagrindo realizuoti savo reikalavimo teisės į vekselio davėją (trečiąjį asmenį). Nurodė, jog atsakovas jau ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas išieškoti vekselio sumą iš trečiojo asmens, todėl, nesustabdžius išieškojimo veiksmų pagal trečiojo asmens atsakovo naudai išduotą vekselį, yra reali ir tikėtina grėsmė, kad atsakovas nukreips išieškojimą į trečiojo asmens bei ieškovo turtą. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nukentės ieškovo ir trečiojo asmens šeimos interesai, nes išieškojimas bus vykdomas iš vienintelio šeimos gyvenamojo būsto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, jog šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas trečią kartą, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, teismas konstatavo, kad ieškovo teikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami padaryti išvadai, dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas nepateikė naujų rašytinių įrodymų bei nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius (sutarties sąlygas), šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu. Taigi, toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka ir toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai. Teismas sprendė, jog net ir nustačius, jog yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, prašomos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomos, nes ieškinio reikalavimas nėra turtinio pobūdžio, o prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama nustatyti turtinio pobūdžio ribojimus – uždrausti perduoti kreditoriaus naudai turtines teises.Nurodė, jog įstatymas įpareigoja ieškovą pateikti teismui duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas sprendė, jog ieškovo išvardinti nuostolių atsiradimo argumentai, jog gyvenamojo būsto netekimas ieškovo šeimai sukeltų tiek turtinių tiek neturtinių nuostolių, yra niekuo neparemti, o tai prieštarauja aukščiau paminėtai nuostatai, jog nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas. Teismas sprendė, jog deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas G. G. atskiruoju skundu dėl 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-25852-734/2017; 2) išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovui Danske bank A/S Lietuvos filialui iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo pradėti ir vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus: pagal trečiojo asmens G. G. atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo naudai išduotą 2010 m. rugpjūčio 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį 105 241 Eur sumai; iš ieškovo G. G. atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo naudai įkeisto turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/200 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde išdėstyti šie esminiai argumentai:teismas, ankstesnėje nutartyje dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nepasisakė dėl ieškinio nepagrįstumo. Nurodė, jog ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius ieškinio pagrįstumą, tai yra ieškovo gebėjimą tinkamai vykdyti Kredito sutartį, kurie patvirtina, kad atsakovas Kreditavimo sutartį nutraukė neteisėtai. Nurodo, jog ieškovo šeimos pajamos yra tvarios ir stabilios, todėl kreditavimo sutartis nutraukta nepagrįstai ir šios aplinkybės patvirtina ieškinio pagrįstumą;ieškovas ieškiniu prašo ne modifikuoti teisinį santykį, bet jį atnaujinti. Be to, situacijos išskirtinumą lemia ir tai, kad atsakovo reikalavimas ieškovui užtikrintas skirtingomis pagal prigimtį užtikrinimo prievolėmis (vekseliu, laidavimu bei turto įkeitimu). Todėl, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju turtinio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra objektyviai būtinas ir pateisinamas, kadangi, jų netaikius, vien tik teismo sprendimo šioje byloje priėmimas status quo neatstatys; nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atsiradimo faktas yra akivaizdus ir, netaikus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo ir jo šeimos nuostoliai yra realūs ir tikėtini, o, dėl tokių nuostolių pobūdžio, jų atlyginimas ateityje yra sudėtingas ar apskritai neįmanomas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, pasidaryti neįmanomu ar apskritai prarasti prasmę. Ieškovo manymu, šiuo atveju egzistuoja objektyvi teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika, taip pat ieškovo, trečiojo asmens ir jų mažamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo rizika bei poreikis užtikrinti ir apsaugoti jų teises. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu Kredito sutarties nutraukimas iš atsakovo pusės būtų pripažintas neteisėtu ir jos galiojimas būtų atkurtas, atsakovas neturėtų teisinio pagrindo realizuoti savo reikalavimo teisės į Vekselio davėją, tai yra trečiąjį asmenį. Nurodo, jog nesustabdžius išieškojimo veiksmų pagal trečiojo asmens atsakovo naudai išduotą vekselį, išieškojimas būtų nukreiptas į vienintelį ieškovo šeimos gyvenamąjį būstą.
Atsakovas Danske Bank A/S pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) ieškovo G. G. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-11 nutartį; 2) už piktnaudžiavimą procesu pakartotinai teikiant nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui G. G. skirti penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą; 3) priteisti iš ieškovo G. G. Banko patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, kurie teismui bus pateikti iki skundo išnagrinėjimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:prieš priimant skundžiamą nutartį teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje sprendė jau 2 kartus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi). Nurodė, jog ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš naujo. Nurodė, jog ieškovas nėra pateikęs argumentų ar įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Pažymi, jog ieškovas, be pagrindo prašydamas pakartotinai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja procesu, siekdamas atidėlioti prievolės įvykdymą bankui, todėl toks ieškovo prašymas neturėtų būti tenkinamas;ieškovas teikia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl teisinio santykio, susiklosčiusio tarp Banko ir trečiojo asmens G. G. ir kylančio iš trečiojo asmens 2010 m. rugpjūčio 5 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio 105 241 Eur sumai Banko naudai. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios paveiktų trečiojo asmens G. G. teises ir pareigas, būtų reiškęs pats trečiasis asmuo. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reiškia trečiojo asmens G. G., interesais ir, darytina išvada, jos vardu. Taigi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toje apimtyje, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl teisinio santykio, susiklosčiusio tarp Banko ir trečiojo asmens G. G. ir kylančio iš trečiojo asmens 2010 m. rugpjūčio 5 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio 105 241 Eur sumai Banko naudai, laikytinas kaip paduotas neįgalioto asmens.Trečiasis asmuo G. G. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo G. G. atskirojo skundo, kuriuo prašo: atnaujinti trečiajam asmeniui G. G. terminą prisidėti prie ieškovo atskirojo skundo; priimti šį trečiojo asmens pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo atskirojo skundo. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas pareikštas ir trečiojo asmens interesais G. G. prisideda prie ieškovo G. G. atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, įvertinus ieškinio prima facie pagrįstumą bei grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę, teismas atmetė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Dėl ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo
Sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo teismas patikrina, ar ieškinys yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį bei savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Nors apeliantas atskirajame skunde daug dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, tačiau jo nurodomi argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti išsamiai patikrinti šioje proceso stadijoje, kurioje ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės.Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus grindžia neteisėtu vienašališku ieškovo ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties nutraukimu, nurodydamas, jog atsakovas 2004-11-11 Kredito sutartį Nr. BP0139041228 nutraukė nesant tam jokio pagrindo. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ginčas dėl to, ar ieškinio reikalavimas – pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą negaliojančiu, yra susijęs su teisinio santykio modifikavimu, nėra reikšmingas. Šios kategorijos bylose pagal kasacinio teismo išaiškinimus būtina nustatyti, ar ieškovas turi finansines galimybes grąžinti bankui paskolą arba ateityje tinkamai vykdyti sutarties sąlygas ir ar mokėjimo terminų praleidimas ginčo atveju yra esminis kredito sutarties pažeidimas, sudaręs pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Bet kuriuo atveju, ieškovas teikdamas naujai parengtą procesinį dokumentą, privalo įrodinėti dvi esmines aplinkybes laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškinio prima facie pagrįstumą bei 2) grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę. Šiuo atskiruoju skundu, kai įrodinėjamas prašymo tapatumas anksčiau išspręstam klausimui dalyje dėl prima facie aplinkybės reiškia, kad teismas tokį dokumentą turi atsisakyti priimti, kaip tai numato CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Nagrinėjamoje byloje suteikto kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo daikto hipoteka, vekseliu. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui atsakovo parengtą pranešimą trečiajam asmeniui, kuriuo atsakovas reikalavo iš trečiojo asmens iki 2017 m. rugsėjo 21 d. sumokėti 105 241,00 Eur sumą pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas prašo pripažinti neteisėtu su banku sudarytos kredito sutarties vienašališką nutraukimą, tačiau neginčija pagal kreditavimo sutartį mokėtinų įmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, pagrįstumo, neginčija sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka, laidavimu ir vekseliu, teisėtumo, tai pat ieškiniu nėra ginčijami vykdymo išieškojimo pagrindas ir veiksmai, todėl darytina išvada, jog net ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovo reikalavimo teisė, užtikrinta hipoteka, išliktų. Taigi ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas paveiktų tik ieškovo finansinių įsipareigojimų vykdymą ateityje, bet neturėtų jokios įtakos jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimo iš įkeisto turto vykdymui.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimas atsakovui. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis).Kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo proceso sustabdymo – pareiškėjas turi nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, ir pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Minėta, jog pagal pradėtoje civilinėje byloje ieškovo pareikštus reikalavimus net ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovo reikalavimo teisė, užtikrinta hipoteka, išliktų ir ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas paveiktų tik ieškovo finansinių įsipareigojimų vykdymą ateityje, bet neturėtų jokios įtakos jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimo iš įkeisto turto vykdymui.Teismas pažymi, jog ieškovo teiginiai, kad tenkinus ieškinį, šis ginčas netektų prasmės, o pradėjus išieškojimą ieškovas ir jo sutuoktinė patirtų realių, nepataisomų ir neigiamų padarinių, tai yra atsakovas prievartos būdu galėtų išieškoti likusį kreditą bei su juo susijusias sumas (palūkanas, delspinigius) ir nebeliktų bankui grąžintino kredito, nėra susiję su ginčo objektu ir nukreipti į prievolės mokėti skolą atidėjimą. Be to, šie apelianto argumentai skirti siekiant pagrįsti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prevenciniu tikslu, stabdant vykdymo procesą, bet ieškovas nereiškė prevencinio ieškinio. Kita vertus, jei ieškovas nori atnaujinti sutartinius santykius ir tuo pačiu įrodinėja, kad jis gali vykdyti prievolę, kadangi šeimos pajamos yra tvarios ir stabilios, jis gali kreiptis į kreditorių, prašydamas išdėstyti skolos sumokėjimą tam tikram laikotarpiui. Be to, apelianto nurodyta aplinkybe dėl gaunamų pakankamų pajamų yra paneigiamas skundo argumentas dėl grėsmės galimai palankaus sprendimo įgyvendinimo, nes kreditoriui nebus pagrindo pradėti išieškojimo veiksmus, jei ieškovas mokės skolą. Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta, įstatymas įpareigoja ieškovą pateikti teismui duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015). Taip pat ieškovas aiškina, kad nagrinėjamas ginčas neteks prasmės, nes atsakovas jau bus panaudojęs vekselį ir tokiu būdu išsiieškos likusį kreditą, bei sukels ieškovui neigiamų padarinių (nuostolių). Šis argumentas nėra susijęs su ginčo objektu (CPK 13 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas dėl vekselio teisėtumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko. Būtent ieškinio dalyko užtikrinimui ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija 2004-11-11 būsto kredito sutarties Nr. BP0139041228 su visais pakeitimais ir papildymais vienašališką nutraukimą, todėl pripažintina, kad ieškovui neginčijant savo skolinio įsipareigojimo pagal Kredito sutartį vykdytinumo, tačiau sustabdžius išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, būtų nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė ir akivaizdžiai neproporcingai apribotos atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės (CPK 145 straipsnio 2 dalis, įpareigojantis vadovautis ekonomiškumo principu procese), ypatingai tuo atveju, kai prašomos taikyti priemonės nėra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku.
Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo teismo už piktnaudžiavimą procesu pakartotinai teikiant nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui G. G. skirti penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; ir kt.).Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Dalyvaujantiems byloje asmenims CPK įtvirtina teisę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). CPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus CPK numatytus atvejus. Remiantis nurodytu reglamentavimu nėra pagrindo teigti, jog ieškovas reikšdamas skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.