Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato atstovui P. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. P. skundą dėl Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate (toliau – ir Širvintų RPK) buvo gautas L. P. skundas dėl E. Z. priklausančio šuns Džekio, kuris šunų treniruotės metu, vykusios „Agility“ angare, esančiame (duomenys neskelbtini), apkandžiojo jos šunį Harį. Skunde nurodoma, kad 2014-12-16, nuo 19 val. vyko eilinė šunų treniruotė, kurią vedė D. V.. Apie 19.45 val., atėjus L. P. šuniui bėgti trasą, trenerės liepimu, buvo atsegtas pavadėlis nuo jos šuns, kuris nuo starto/finišo linijos startavo. L. P. šuo Haris, bebaigiantis trasą kirto finišo liniją ir dėl didelio greičio stabdymo erdvėje nesustojo ir apsisukinėdamas jos šuo buvo užpultas E. Z. šuns Džekio, kuris buvo laikomas už pavadžio, angaro pradžioje. E. Z. šuo apžiojęs beveik visą L. P. šuns snukį, padarė vieną kastinę žaizdą jo nosyje, kuri veterinarijos klinikoje buvo susiūta. Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnį.

Širvintų RPK 2015 m. vasario 25 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pagal ATPK 110 straipsnį, buvo nutraukta, konstatavus, kad atlikus tyrimą, nenustatyti visi būtini administracinio teisės pažeidimo požymiai.

L. P. 2015 m. vasario 25 d. nutarimą apskundė Širvintų rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. birželio 4 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-880/2015, skundą patenkino – panaikino Širvintų RPK 2015 m. vasario 25 d. nutarimą ir E. Z. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, paskyrė 144 eurų baudą be šuns konfiskavimo; L. P. iš E. Z. priteisė 92,96 eurų nuostolio atlyginimą; bylos dalį dėl D. V. ir Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, perdavė nagrinėti Širvintų RPK iš naujo.

Širvintų RPK išnagrinėjusi grąžintą bylos dalį dėl D. V. ir Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos (trenerės L. Z.) patraukimo administracinėn atsakomybėn, pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos (reg. 0115000015114) teiseną, konstatavęs, kad nėra visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Nutarime nurodė, kad pasirūpinti šunimi ir jo paklusnumu, bei kad jis nepabėgtų, yra vedlio pareiga, o ne varžybų ar treniruočių organizatorių. Nei teisėjai, nei treneriai, nei trasoje dirbantys žmonės nekontroliuoja kitų šunų, tą daro tik vedliai ir tik jie yra už tai atsakingi. D. V. „Agility“ sportas yra hobis, tai nėra jos ūkinė-komercinė veikla, ir iš tokios veiklos ji negauna jokių pajamų. Iš pareiškėjos D. V. taip pat nėra gavusi jokių pajamų už paslaugas. D. V. nemokėjo nei trenerė J. J., nei Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrija. „Agility“ treniruotės, jų vedimas nėra reglamentuotos jokiais teisės aktais. Net ir varžybos vyksta pagal skirtingų organizacijų taisykles. J. J., kuri atsakinga už „Agility“ treniruočių organizavimą, yra įrašyta į oficialių Lietuvos kinologų draugijos dresuotojų sąrašą. Saugumo taisyklės yra nerašytinės ir visiems paaiškinamos pirmųjų treniruočių metu ir nuolatos primenamos. Teisėjai, treneriai ir trasoje dirbantys žmonės nekontroliuoja kitų šunų, tą daro tik vedliai ir tik jie yra už tai atsakingi. Evelinos šuo buvo laikomas už pavadžio, atokiau nuo visų. Tuo tarpu pareiškėjos šuo buvo be pavadžio, paspruko nuo jos, nevykdė jam duodamos komandos, likti vietoje ir netikėtai pribėgo prie atokiau esančio šuns Hario ir šuo buvo pagriebtas visai netikėtai. Pareiškėja neįspėjo nei D. V., nei kitų buvusių asmenų, kad tą dieną jos šuo buvo ypatingai aktyvus, ir kad yra tokia tikimybė, jog jis paspruks ir neatbėgs šaukiamas. Treniruočių metu pareiškėja yra patvirtinusi, kad jos šuo yra valdomas, jie yra baigę dresūros kursą. Pareiškėja ne kartą yra minėjusi, kad daug dirba, todėl manytina, kad šuo negauna tiek dėmesio ir fizinio bei protinio krūvio, kiek reikia, todėl jos šuo ir elgiasi nenuspėjamai. Pasisakydamas dėl Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos atsakomybės nurodė, kad ši bendrija jokių dresūros treniruočių (duomenys neskelbiami), nevykdė, todėl ši bendrija negali būti traukiam administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnį.

E. Z. šuo Džekis iki bėgimo buvo laikomas automobilyje, kurį tik prieš startą Evelina įsivedė į minėtą angarą. Šuo buvo laikomas ant trumpo pavadžio. Nepraėjus nė porai sekundžių, iš trasos be jokio pavadžio ir antsnukio pabėgo L. P. šuo Haris, kuris nepaklusęs šeimininkės komandoms, prilėkė iš jos šuns Džekio nugaros ir šoko jam į snukį, Džekis išsigando ir šunys susipjovė. Į kilusį incidentą buvo sureaguota greitai, šunys buvo atskirti, padedant trenerei ir šeimininkėms. 2014-12-16 įvykio aplinkybes, įvykusias šunų sporto „Agility“ angare, esančiame (duomenys neskelbiami)., analogiškai E. Z. liudijimui, liidija ir minėtame angare buvusi dresuotoja J. J., dresuotojo asistentė D. V., R. C., G. P., D. M.. Esant šioms aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pagal ATPK 110 straipsnį, dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimo, pagrįstai nutraukta, nenustačius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

„Agility“ varžybose, aikštelėje (ringe) esantys šunys pagal galiojančias Tarptautinės kinologijos federacijos (FCI – Federation Cynologiaue Internationale) taisykles privalo būti be pavadžio (ir be antkaklio), šuo negali būti su antsnukiu, nes jo dėvėjimas neleidžia šuns apdovanoti „skaniukais“ ir žaislais, o tai yra būtina visų treniruočių (užsiėmimų) metu. Pagal FCT (Federation Cynologiaue Internationale) „Agility“ veiklą reglamentuojančias taisykles ir susiklosčiusią praktiką aišku, kad „Agility“ varžybų, treniruočių, seminarų, užsiėmimų metu už savo augintinius ir jų veiksmus, jų saugumą atsako tik vedliai (savininkai): nei treneriai (ar jų asistentai bei padėjėjai), nei teisėjai, nei varžybas organizuojantys asmenys už šuns ir/ar jam padarytą žalą neatsako. „Agility“ yra sportas, ir juo užsiimti gali tik paklusnūs, pagrindines komandas mokantys valdomi šunys. Apie tai pareiškėjai buvo žinoma ir ji patikino, kad Haris moka bendro paklusnumo komandas. GGAĮ 20 straipsnis, numato gyvūnų laikytojų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Įvertinus visas aplinkybės ir faktus, darytina išvada, kad incidento buvo galima išvengi, jei pati pareiškėja atidžiau ir atsakingiau būtų vykdžiusi savo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad 2015-01-10 Širvintų RPK buvo gautas L. P. skundas dėl E. Z. priklausančio šuns Džekio, kuris šunų treniruotės metu, vykusios „Agility“ angare, esančiame (duomenys neskelbiami), apkandžiojo jos šunį Harį. Pareiškėja L. P. prašė patraukti administracinėn atsakomybėn E. Z. (įkandusio šuns Džekio savininkę), trenerę D. V. ir Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendriją (jos vadovę L. Z. (L. Z.)) administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį. Širvintų RPK 2015 m. vasario 25 d. nutarimu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pagal ATPK 110 straipsnį, nenustatęs visų būtinų administracinio teisės pažeidimo požymių. L. P. 2015 m. vasario 25 d. nutarimą apskundė Širvintų rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. birželio 4 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-6-880/2015, pareiškėjos L. P. skundą patenkino – panaikino Širvintų RPK 2015 m. vasario 25 d. nutarimą ir E. Z. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, paskyrė 144 eurų baudą be šuns konfiskavimo; L. P. iš E. Z. priteisė 92,96 eurų nuostolio atlyginimą; bylos dalį dėl D. V. ir Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, perdavė nagrinėti Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK iš naujo. E. Z. apskundė Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo dalį, kuria ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeisimo byloje Nr. ATP-792-626/2015, išnagrinėjęs E. Z. skundą konstatavo, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, sudėties, kadangi ji vedė savo šunį ant trumpo pavadžio, elgėsi atsakingai, todėl nėra jos kaltės dėl pareiškėjos šuniui padarytos kastinės žaizdos. Širvintų RPK pakartotinai išnagrinėjęs bylos dalį dėl D. V. ir Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos (trenerės L. Z.) patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos (reg. 0115000015114) teiseną, nenustatęs visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Pareiškėja L. P. skundžia tik dalį šio nutarimo, parašydama panaikinti jį ir priimti naują nutarimą – patraukti administracinėn atsakomybėn D. V. pagal ATPK 110 straipsnio 1 arba 10 dalį, t. y. pareiškėja šiuo skundu nebekelia klausimo dėl Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos (trenerės L. Z.) patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl teismas pasisako tik dėl D. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 1 arba 10 dalį, t. y., teismas nagrinėja skundą neperžengdamas skundo nagrinėjimo ribų.

Pareiškėja skunde iš esmės kelia klausimą dėl D. V. atsakomybės dėl vedamų dresūros užsiėmimų, neturint pagal GGAĮ 18 straipsnio 2 dalį, išduoto privalomo dresuotojo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Jos teigimu, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepasisakė šiuo klausimu ir neįvertino teisinio reglamentavimo šiuo aspektu. Teismas sutinka šiais skundo argumentais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad institucija jau antrą kartą nepasisako tuo pačiu klausimu, negrąžina institucijai iš naujo nagrinėti šio klausimo, o pasisako dėl ginčo esmės.

Teismas, įvertinęs skundo argumentus, bylos medžiagą bei teisinį reglamentavimą sprendžia, kad D. V. įstatymų nustatyta tvarka privalėjo turėti leidimą vesti „Agility“ treniruotes, o jo neturėdama pažeidė ATPK 110 straipsnio 1 dalį.

Pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį (galiojusį nuo 2014-10-16) Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkiasdešimt septynių eurų.

GGAĮ (2014-10-01 redakcija) 18 straipsnio 2 dalis, numato, kad dresuoti kitiems asmenims priklausančius gyvūnus gali fiziniai asmenys, turintys dresuotojo kvalifikacijos patvirtinimo dokumentą, išduotą atitinkamos gyvūnų laikytojus vienijančios asociacijos.

Lietuvoje gyvūnų laikytojus vienija Lietuvos kinologų draugija (toliau – LKD) (teisinė forma – asociacija), kuri vienija 48 Lietuvos šunų mylėtojų klubus. Į šį sąrašą 48 numeriu įtraukta ir Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrija (http://www.kinologija.lt/?page_id=626&lan=ltu). Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijoje veikia „Agility“ sekcija „Abu2“.

Lietuvos kinologų draugija turi ir savo organizacinę struktūrą, kurią be kita ko sudaro ir Lietuvos kinologų taryba, dresuotojų ir dresuotės teisėjų kolegija į kurios sudėtį įeina ir L. Z.; Lietuvos kinologų draugijos Šunų elgsenos specialistų – trenerių sąjunga; Lietuvos kinologų draugijos „Agility“ kolegija ir kt. (http://www.kinologija.lt/?page_id=351&lan=ltu.

Vadovaujantis LKD 2015-05-15 raštu Nr. LL15/16 (62 b. l.), LKD turi du šunų dresuotojus bei trenerius vienijančius padalinius – Darbinių šunų teisėjų ir dresuotojų kolegiją bei Šunų elgsenos specialistų – trenerių sąjungą. Šių padalinių nariai – dresuotojai ar treneriai turi atitinkamus pažymėjimus, patvirtinančius jų kvalifikaciją.

Pagal Lietuvos kinologų draugijos darbinių šunų teisėjų ir dresuotojų kolegijos 2014-01-19 Reglamento 5 straipsnį, dresuotojas – asmuo, turintis Kolegijos pažymėjimą, teikiantis įvairias dresavimo paslaugas šunų savininkams, nuo mažo šuniuko priežiūros ir socializacijos, auklėjimo ir valdymo iki bendro paklusnumo dresūros bei paruošimo parodoms ir atskiroms FCI (Federation Cynologiaue Internationale) nustatytoms dresuotėms ar esančioms sporto rūšims su šunimis. Šio reglamento III dalyje nustatyti dresuotojams keliami reikalavimai. Pagal LKD Šunų elgsenos specialistų – trenerių sąjungos nuostatus, besimokantis asmuo, dirbantis vadovaujant ir prižiūrint treneriui ar treneriui ekspertui yra vadinamas trenerio asistentu.

Pagal LKD „Agility“ sportininkų kolegijos reglamento 11.4 punktą (Patvirtintą 2013-03-24 „Agility“ kolegijos susirinkime), kolegijos taryba, rengia ir tvirtina „Agility“ trenerių rengimo ir atestavimo tvarką. Teikia LKD siūlymus dėl „Agility“ teisėjo ir (ar) trenerio kategorijų patvirtinimo; tvirtina dokumentus, reglamentuojančius „Agility“ veiklą Lietuvoje (varžybų organizavimo, atrankos į pasaulio čempionatą tvarkas, „Agility“ čempionų titulų gavimo sistemą, „Agility“ darbo knygelių išdavimo ir numeravimo sistemą, reikalavimus teisėjams, reikalavimus treneriams, teisėjų etikos kodeksą ir kt.) (Reglamento 11.5, 11.6 punktai); seka FCI (Federation Cynologiaue Internationale) naujų dokumentų, reglamentuojančių Agility veiklą, atsiradimą ir priima sprendimus dėl tarptautinių taisyklių įgyvendinimo Lietuvoje. Kontroliuoja, kad Lietuvoje organizuojamos įskaitinės varžybos vyktų pagal FCI (Federation Cynologiaue Internationale) ir LKD „Agility“ varžybų taisykles. Sudaro einamųjų metų „Agility“ varžybų grafiką ir pateikia jį LKD, jį pildo ir keičia, bei užtikrina informacijos apie planuojamas varžybas paskelbimą LKD internetinėje svetainėje. Registruoja „Agility“ klubų, sekcijų, sekcijų komandų išduotas „Agility“ darbo knygeles bei nustato seminarų, atestatų, ir kt. išduodamų „Agility“ pažymėjimų registravimo, patvirtino, išdavimo tvarką; sudaro reikiamus sąrašus, tvirtina reikalavimus tokiems dokumentams ir pan. (Reglamento 11.7-11.11 punktai). Taip pat nagrinėja skundus, susijusius su „Agility“ veikla, atlieka reikiamas patikras, tyrimus ir priima sprendimus, kuriuos pateikia tvirtinti LKD Tarybai, užtikrina LKD patvirtintų sprendimų vykdymą.

Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad šunų dresūros bei „Agility“ veikla yra aiškiai reglamentuota ir apibrėžta GGAĮ bei LKD pirmiau aptartais nuostatais, todėl pareiškėja pagrįstai teigia, kad „Agility“ yra viena iš šunų dresūros formų ir tokiai veiklai vykdyti dresuotojo kvalifikacijos dokumentas pagal GGAĮ buvo ir yra privalomas. Atitinkamai teismas atmeta D. V. atsiliepimo argumentus, kad užsiimti „Agility“ veikla pažymėjimas (leidimas, licencija ar pan.) nėra būtinas ir toks Lietuvoje nėra reglamentuotas bei išduodamas.

Byloje nustatyta, kad D. V. vedė kitiems asmenims priklausančių šunų dresūros užsiėmimus, neturėdama pagal GGAĮ 18 straipsnio 2 dalį ir kitus pirmiau aptartus poįstatyminius teisės aktus, privalomo dresuotojo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Iš bylos medžiagos matyti, kad paslaugos buvo mokamos, nors ir ne pačiai D. V.. Todėl pareiškėja pagrįstai prašo D. V. patraukti administracinėn atsakomybėn, pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu teismas atmeta pareiškėjos prašymą, D. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, kadangi pareiškėjos L. P. šuniui ir jai padaryta žala nėra susijusi D. V., kaip dresetuojos kvalifikacijos turėjimu/neturėjimu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-792-626/2015, jau yra konstatavęs, kad E. Z. šuns Džekio laikymas minėtame angare prieš treniruotę, atitiko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarime, aptartų teisės aktų reikalavimus. D. V. veiksmų taip pat negalima kvalifikuoti pagal ATPK 173 straipsnio 2 dalį, už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos, kadangi bylos duomenimis, jai nebuvo mokama už treniruočių vedimą, nors šios paslaugos šiame klube ir buvo mokamos.

Dėl skirtinos nuobaudos

Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 110 straipsnio 1 dalies, aktuali redakcija numatė galimybę skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. įspėjimą arba baudą iki penkiasdešimt septynių eurų.

Traukiama administracinėn atsakomybėn D. V. savo procesiniuose dokumentuose deklaruoja turinti teisinį išsilavinimą, 5 metus dalyvaujanti „Agilyti“ veikloje, todėl teismo vertinimu, žinojo arba turėjo žinoti teisinį reglamentavimą, užsiimti tokia veikla, nors jos teigimu, jai tai yra tik hobis. Todėl atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ATPK 110 straipsnio 1 dalies, sankcijoje (aktualioje redakcijoje), numatytos baudos vidurkis, atitiks teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo P. K. 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo dalį, administracinio teisės pažeidimo byloje (reg. 0115000015114), kuria nutraukta administracinė teisena D. V. atžvilgiu.

Pripažinti D. V. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jai 28 eurų baudą.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.