Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-108-992/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-30
Bylos Nr.
A6.-108-992/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00023-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. P.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-108-992/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00023-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB, Bendrovė arba Įmonė) direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), turėdamas pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki 2022 m. lapkričio 8 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

R. P. teisme kaltės nepripažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti. Veiklą pradėjo trys mėnesiai iki pirmojo karantino, nespėjus įsidirbti buvo priversti stabdyti veiklą. Po pirmo karantino buvo suvaržyti įvairių apribojimų, netrukus buvo paskelbtas ir antras karantinas. Jis pasinaudojo mokesčių lengvata ir sudarė sutartį, išdėstė skolos atidavimą VMI tam tikram laikotarpiui, bet, kaip nauja įmonė, negavo patalpų nuomos subsidijos antro karantino metu, nes subsidija priklausė nuo praeitų metų skaičių, kai jie dar nevykdė veiklos. Negavus kompensacijos, nuomotojas skolos nurašymui pasiūlė nutraukti sutartį, o kai pasirašė naują sutartį, ji buvo neilgalaikė. Po poros mėnesių darbo karantino metu juos iškraustė iš patalpų. Jie ieškojo naujų patalpų savo veiklai tikėdamiesi dirbti toliau, bet dauguma (duomenys neskelbtini) veiklos patalpų buvo keičiama paskirtis, nes nuomotojai nesitikėjo, kad iš šios veiklos atstovų galės surinkti nuomos mokesčius, todėl patalpų paieška buvo labai komplikuota. Įmonė, kaip ir nebuvo nemoki, bet skolos nedidėjo, veiklos nevykdė, bet tikėjosi atnaujinti darbus, atiduoti skolą, todėl neskubėjo skelbti bankroto. Jis nelabai domėjosi pasekmėmis. Jam ir dabar neaiški data, kada įmonė buvo paskelbta nemokia ir kada buvo iškeltas priverstinis bankrotas. Iš šio projekto nieko neuždirbo, jokio turto neįsigijo, dabar visi įmonės dokumentai yra perduoti bankroto administratoriams ir jis nesutinka su jam bandomomis paskirti nuobaudomis. Šiuo metu jo pajamos yra nulinės, Užimtumo tarnyba jam turėtų pravesti. Jo finansinė padėtis šiuo metu yra komplikuota, prašo neskirti nuobaudos arba skirti minimalią. Pageidauja, kad nuobauda būtų išdėstyta dalimis, nes šiai dienai gali mokėti po 100 – 200 eurų.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. yra R. P.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 6 d. duomenimis, mokestinę nepriemoką sudarė 10 542,63 Eur, iš jų 10 446,78 Eur už gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) (mokėjimo terminas nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d.) ir 95,85 Eur GPM delspinigių. VMI, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2021 m. lapkričio 8 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) taip pat buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. sausio 6 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimą VMI naudai 2 vykdomosiose bylose dėl 10 540,66 Eur (2 – 4 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2997-562/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 6 d. (4 – 5 b. l.).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (12 b. l.).

Bendrovės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktame paskutiniame balanse už 2019 metus viso turto vertė nurodyta 8 862 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 4 915 Eur (13 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 6 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ biudžetui skolinga 2098,94 Eur, apdraustųjų asmenų Įmonėje nėra (14 b. l.).

Pareiškime pažymima, kad vadovaujant R. P. buvo surašytas 2021 m. lapkričio 8 d. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, po ko 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. sausio 20 d. buvo pakartotinai VMI priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, o 2022 m. sausio 28 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, po ko, 2022 m. balandžio 7 d. vėl buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir galiausiai, 2022 m. gegužės 9 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, R. P. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis. Bendrovės vadovas neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių mokėtojo registre tvarkomų duomenų išrašo kopija, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų balanso istorija, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašas, VĮ „Regitros“ išrašas, išrašas iš duomenų bazės apie mokesčio mokėtojo aktualius duomenis, Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2997-562/2022 kopija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Be to, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „nemokumo procesas“ vartojama tuomet, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Tuo tarpu terminas juridinio asmens bankroto procesas (toliau – ir bankroto procesas) apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis).

Be to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens vadovo veiksmai, inicijuojant įmonės nemokumo procesą, numatyti JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse, iš kurių nuostatų nustatyta, jog pirmiausia tokio juridinio asmens vadovas turi pateikti pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2997-562/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 6 d.

Teisme R. P. paaiškino, kad Įmonei bankroto bylos kelti neskubėjo, tikėjosi atnaujinti Įmonės darbus ir atiduoti skolą. Dėl buvusios pandemijos verslas sekėsi sunkiai, pirmojo karantino laikotarpiu pasinaudojo mokesčių lengvata ir sudarė sutartį, išdėstė skolos atidavimą VMI tam tikram laikotarpiui, bet, kaip nauja Įmonė, negavo patalpų nuomos subsidijos antro karantino metu. Ieškojo naujų patalpų savo veiklai tikėdamiesi dirbti toliau, bet patalpų paieška buvo labai komplikuota. Nors Įmonė, kaip ir nebuvo nemoki, bet skolos nedidėjo, veiklos nevykdė, tikėjosi, kad Įmonė atnaujins darbus, tačiau taip neįvyko, jis pats nelabai domėjosi pasekmėmis.

Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P., nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikia finansinės atskaitomybės įstatymų nustatyta tvarka, be to, turi mokestinę nepriemoką VMI, kurios nepavyko sumokėti, o Įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi VMI. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato (turėjo suprasti), jog jo vadovaujama Bendrovė yra nemoki, ir privalėjo imtis JANĮ numatytų veiksmų inicijuoti įmonės nemokumo procesą, tarp jų ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu, bylos duomenimis, netgi gavęs VMI pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo R. P. nesiėmė visiškai jokių veiksmų.

Teismas pažymi, kad Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2020 metus, todėl nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Be to, Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, Sodros duomenimis, Bendrovėje dirbančių asmenų nėra ir valstybės biudžetui Bendrovė skolinga 2098,94 Eur. Bendrovės vadovui R. P. vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 8 d., kuomet buvo priimtas VMI nurodytas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), turėjo būti žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį, tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu R. P. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusižengimą padarė tyčia.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), tyčia neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pažeisdamas Įmonės kreditoriaus VMI interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nieko nedarė, kad įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, kaip nurodė teismui, tikėjosi, kad po karantino Įmonė atnaujins veiklą ir grąžins skolas. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir paties R. P. asmenybę – darbingo amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį vaiką, teismo posėdžio metu prašė neskirti nuobaudos arba paskirti minimalią ir išdėstyti ją dalimi po 100 – 200 eurų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme nustatyta nebuvo.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. P. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų baudos dydį, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tačiau išdėstant baudos mokėjimą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti R. P. paskirtos baudos mokėjimą 14 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 100 Eur įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-108-992/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė