- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-1370-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14855-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- L. E., G. E.
- Pareiškėjas
- V. E.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2990-775/2015 pagal pareiškėjo V. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. E., G. E. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, notaras M. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas V. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po senelio V. E. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. P. V. E. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. E. senelis V. E., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Testamento mirusysis nepaliko, turėjo du vaikus – V. E. ir L. E.. Pareiškėjo tėvas ir mirusiojo sūnus V. E. mirė (duomenys neskelbtini), jis taip pat turėjo sūnų G. E. iš kitos santuokos. Nuo 2013-07-05 pareiškėjui su seneliu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jie kartu šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas 2014-01-25 apdraudė dalį turto – tapybos studiją. Po senelio mirties pareiškėjas su teta L. E. šiuo turtu rūpinosi kaip savo, pareiškėjas pasiėmė kai kuriuos mirusiojo asmeninius daiktus (keletą meškerių, gesintuvą, kelis įrankius, antikvarinę kėdutę), savo lėšomis suremontavo ir pradėjo eksploatuoti seneliui priklausiusį 1987 m. laidos automobilį Mazda 323, šiuo automobiliu vežiodavo senelį, nes jis pats negalėjo vairuoti, automobiliu pareiškėjui buvo leista naudotis ir savo reikmėms, po senelio mirties ir toliau pareiškėjas prižiūrėjo automobilį, pats keitė tepalus 2014 m. gegužės mėn. Į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, nes palikimą buvo priėmęs faktiškai – už mokesčius leido draugui naudotis garažu, tapybos studija. Pareiškėjas neprieštaravo, kad jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje gyventų jo teta L. E., dėl to jam buvo leista nevaržomai naudotis kitu visu pastatu – tapybos studija su garažu. Gyvenamajame name pareiškėjas niekada negyveno, mokesčių už komunalines paslaugas, suteiktas gyvenamajam namui, nemokėjo, tačiau mokėjo mokesčius už tapybos studiją. Po senelio mirties gyvenamajame name liko gyventi pareiškėjo teta. Žodiniu susitarimu pareiškėjo tėvas ir senelis susitarė, kad tapybos studiją atskirs nuo garažo, garažas priklausė seneliui, tapybos studija pareiškėjas leido naudotis savo draugui, garaže senelis laikė savo daiktus ir leido pareiškėjo draugui laikyti ten mašiną. 2014 m. sausio mėn. pareiškėjo teta pareikalavo, kad iš garažo būtų išvaryta mašina, tačiau pareiškėjas nekreipė dėmesio, nes pats senelis priekaištų jam neturėjo. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje paaiškėjo, kad L. E. ir G. E. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E. po senelio V. E., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, priteisė iš suinteresuoto asmens L. E. pareiškėjui V. E. 521,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš suinteresuoto asmens L. E. valstybei 12,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. E., kuris buvo pareiškėjo V. E. senelis, pareiškėjo tėvas V. E. miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat turi brolį G. E., suinteresuotas asmuo L. E. yra mirusiojo dukra. Mirusiajam pareiškėjo seneliui priklausė automobilis Mazda 323, taip pat gyvenamasis namas, tapybos studija bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2013-08-23 pareiškėjui priklauso 5/100 dalys minėto gyvenamojo namo, 84/100 dalys tapybos studijos ir 5/100 dalys kiemo statinių. Šiuo adresu mirusysis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, pareiškėjo V. E. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). 2014-01-25 pareiškėjas V. E. apdraudė tapybos studiją. 2014-01-09 V.E. V. E. ir nuomininkui pateikė reikalavimą iš jam priklausančio garažo išvežti automobilį. Po V. E. mirties jo palikimą priėmė L. E.. Į Kauno m. 24-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo buvo pakviestas ir pareiškėjo brolis G. E.. Teismas nustatė, kad tiek gyvenamasis namas, tiek tapybos studija pareiškėjui ir mirusiajam V. E. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau pareiškėjas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno. Posėdžio metu jis patvirtino, kad žodžiu buvo susitarta, jog gyvenamuoju namu naudosis V. E. ir L. E., o kitu pastatu – tapybos studija – pareiškėjas. Tapybos studijoje dar buvo atskira patalpa – garažas, kuria naudojosi pareiškėjo senelis. Iki mirties už garažą mokesčių dalį mokėjo pats senelis, o po jo mirties už visą pastatą mokesčius moka pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtino į bylą pateikti mokėjimo kvitai, posėdžio metu apžiūrėtos mokesčių knygelės. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. S., kuris nuomojasi minėtą tapybos studiją ir naudojasi garažu. Kaip patvirtino liudytojas, po senelio mirties pareiškėjas kartu su liudytoju tvarkė senelio garažą, dalį daiktų pasiėmė pareiškėjas, kitus – išmetė. Po senelio mirties garažu nuomininkui leido naudotis V. E.. L. E. patvirtino, jog mokesčių už tapybos studiją bei garažą ji nemokėjo, mokėjo mokesčius tik už gyvenamąjį namą, pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai bei susitarimai dėl įsiskolinimų komunalinių paslaugų teikėjams patvirtino tokias aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, jog iki mirties vežiodavo senelį jo automobiliu Mazda 323, po senelio mirties perėmė šį automobilį ir naudojasi juo kaip savo, 2014 m. gegužės mėn. keitė tepalus. Kad šiuo automobiliu naudojasi pareiškėjas patvirtino tiek suinteresuotas asmuo G. E., tiek liudytojas V. S., šios aplinkybės neneigė ir suinteresuotas asmuo L. E., ji patvirtino, kad pretenzijų dėl šio automobilio ar garažo naudojimosi po tėvo V. E. mirties pareiškėjui nereiškė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pareiškėjas išreiškė savo valią valdyti palikėjo dalį turto kaip savo, per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą po senelio V. E. mirties, pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuoto asmens L. E. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas pareiškėjo interesams, kad byla buvo nagrinėjama ne viename teismo posėdyje, šalys derino taikos sutarties sąlygas, pareiškimo tenkinimui prieštaravo suinteresuotas asmuo L. E., kiti suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuoto asmens L. E., tačiau vadovaudamasis Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-86 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p. išlaidas sumažino iki 521,32 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu (b. l. 134–138) suinteresuotas asmuo L. E., atstovaujama advokato S. J., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 5.50 straipsnyje ir 5.51 straipsnyje, kadangi byloje nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad pareiškėjas V. E. per tris mėnesius (skaičiuojant nuo 2014-03-14) nuo palikėjo mirties būtų pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą sutinkamai su CK 5.51 straipsnio nuostatomis. Teismas savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjo aktyvūs veiksmai, išreiškiantys jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą pasireiškė tuo, kad 1) pareiškėjas po palikėjo mirties mokėjo mokesčius už palikėjui ir pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; 2) po palikėjo mirties pareiškėjas leido naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (garažu - tapybos studija) trečiajam asmeniui V. S.; 3) po palikėjo mirties pareiškėjas perėmė palikėjui priklausiusį automobilį Mazda 323, ir panašiai. Nurodyti teismo motyvai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, dėl ko buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos CK 5.50 ir 5.51 straipsnių nuostatos. Pareiškėjas dar iki palikėjo mirties tapo palikėjo bendraturčiu, t. y. įgijo 84/100 dalis nekilnojamojo turto - tapybos studijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šį turtą paveldėjo iš savo tėvo dar 2013-08-23, paveldėdamas 84/100 dalis, likusios 16/100 dalys priklausė palikėjui V. E. iki jo mirties. Todėl pareiškėjas šiuo turtu turėjo rūpintis tiek palikėjui esant gyvam, tiek ir po jo mirties, kadangi buvo ir yra bendraturtis, o minėtas turtas nėra atidalintas, nėra nustatyta atskira jo naudojimosi tvarka. Teismas nepagrįstai nustatė, kad už minėtą turtą mokėdamas mokesčius po palikėjo mirties, pareiškėjas jį pradėjo valdyti kaip savo ir elgtis kaip šio turto savininkas. Pareiškėjas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik mokėti komunalinius ir kitus mokesčius už visą pastatą, kadangi pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjui priklausė dar iki palikėjo mirties, todėl ir prievolė išlaikyti turtą, juo rūpintis, atsirado iki palikėjo mirties. Teismas pareiškėjo elgesį nepagrįstai įvertino kaip jo valią naudotis turtu kaip savo dėl to, kad jis po palikėjo mirties leido V. S. naudotis garažu (garažas yra neatidalinta tapybos studijos dalis, t. y. tas pats bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas). Byloje nebuvo duomenų, kad garažas priklausė išimtinai būtent palikėjui (buvo atidalintas iš bendrosios nuosavybės ir pan.), todėl esant situacijai, kad tapybos studija - garažas pareiškėjui ir palikėjui priklausė bendrosios nuosavybės teise, nebuvo pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas pradėjo naudotis garažu kaip savo po palikėjo mirties, kadangi dar iki palikėjo mirties minėtas garažas ar mažiausiai 84/100 jo dalys priklausė būtent pačiam pareiškėjui. Taip pat, byloje buvo nustatyta, kad šiomis patalpomis V. S. leido naudotis ne pareiškėjas, o palikėjas iki savo mirties, o tai įrodo, kad V. S. po palikėjo mirties toliau tęsė naudojimąsi minėtu turtu be pareiškėjo valios. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nepagrįstai nustatė, kad po palikėjo mirties pareiškėjas, leisdamas naudotis tapybos studija - garažu V. S., pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savo, t. y. juo naudojosi, valdė ir disponavo, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat buvo nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas po palikėjo mirties pradėjo naudotis kitu palikėjo turtu - automobiliu Mazda 323, kadangi pareiškėjas juo naudojosi dar iki palikėjo mirties. Šią aplinkybę patvirtino pats pareiškėjas, taip pat nurodė kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, kad būtų palikėjo automobilį prižiūrėjęs po jo mirties, o tik deklaratyviai nurodė, kad keitė šio automobilio tepalus 2014 m. gegužės mėnesį. Iš byloje esančių įrodymų negalima patvirtinti šių pareiškėjo teiginių, taip pat nustatyti, kad tepalai keisti būtent palikėjo automobiliui, todėl pareiškėjas neįrodė savo teiginių, kad pradėjo faktiškai naudotis palikėjo automobiliu kaip savo. Visos nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas būtent tęsė naudojimąsi turtu ir vykdė palikėjo turto priežiūrą, pradėtą iki palikėjo mirties. Šioje byloje buvo įrodyta tik tai, kad pareiškėjas naudojosi turtu ir jį galimai prižiūrėjo dar iki palikėjo mirties, tačiau to nepakanka nustatant įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe.
Teismas, priteisdamas iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas, net ir nesant kitiems suinteresuotiems asmenims, būtų kreipęsis į teismą dėl to paties dalyko, dėl šios priežasties būtų patyręs tas pačias išlaidas dėl pareiškimo parengimo, įrodymų surinkimo ir panašiai. Byla buvo atidėta būtent dėl paties pareiškėjo prašymo iškviesti į bylą liudytojus, o ne dėl to, kad apeliantė prieštaravo pareiškėjo prašymui. Visa tai lemia, kad suinteresuotų asmenų pozicija (sutikimas ar prieštaravimas pareiškimui) negalėjo įtakoti pareiškėjo ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, susijusių su bylos nagrinėjimu, kadangi jos būtų patirtos ir nesant suinteresuotiems asmenims ar esant jų sutikimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. E. (b. l. 142–144) prašo suinteresuoto asmens L. E. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad žinojo įstatymo nuostatą, kad palikimą galima priimti dviem būdais, t. y. jį faktiškai pradedant valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas visiškai nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, jog jo „prievolė išlaikyti turtą, juo rūpintis, atsirado iki palikėjo mirties“, todėl po senelio mirties pareiškėjas neturėjo „kito pasirinkimo, kaip tik mokėti komunalinius ir kitus mokesčius už visą pastatą“. CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas proporcingai savo daliai bendrame turte. Todėl, nesiekdamas įgyti nuosavybės teisės į seneliui priklausiusią turto dalį, pareiškėjas neturėjo pareigos mokėti mokesčių už visą pastatą. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo ir senelio sutarimu pareiškėjas naudojosi tapybos studija, o senelis - gyvenamuoju namu ir tapybos studijos pastate esančiu garažu. Iki senelio mirties už garažą mokesčius mokėjo pats senelis, o po jo mirties už visą pastatą mokesčius moka pareiškėjas. Apeliantė teismo posėdyje patvirtino, kad po senelio mirties už jam priklausiusį garažą mokesčių nemokėjo, garažu nesinaudojo ir nereiškė pretenzijų dėl to, kad juo naudojasi pareiškėjas. L. V. S. teisme patvirtino, kad po senelio mirties pareiškėjui padėjo sutvarkyti senelio garažą ir pareiškėjas jam leido naudotis garažu, kaip savo turtu. Kad tarp pareiškėjo ir senelio buvo susitarimas dėl naudojimosi tapybos studijos pastatu tvarkos, patvirtina ir L. E. su atsiliepimu į pareiškimą pateiktas senelio reikalavimas atlaisvinti jam priklausantį garažą (b. l. 59). Teismas teisingai nustatė, kad iki senelio mirties pareiškėjas tik vežiodavo senelį jo automobiliu, o po mirties automobilį perėmė ir valdo kaip savo. Šias aplinkybes patvirtino ne tik suinteresuotas asmuo G. E., liudytojas V. S., bet ir pati L. E.. Bylos nagrinėjimo metu apeliantės atstovas teikė teismui net du prašymus atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad suinteresuotas asmuo L. E. žada kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu, jog sutinka, kad pareiškėjas priimtų palikimą ir be kreipimosi į teismą. Tuo ji pripažino, jog pareiškėjo teismui pateikto pareiškimo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai iš suinteresuoto asmens L. E. priteisė pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. L. E. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas pareiškėjo interesams, tai patvirtina jos atsiliepimas į pareiškimą, paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, apeliacinis skundas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje keliamas juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo klausimas.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po senelio V. E. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškimą tenkino, laikė jį įrodytu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis.
Apeliantės teigimu, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas būtent tęsė naudojimąsi turtu ir vykdė palikėjo turto priežiūrą, pradėtą iki palikėjo mirties. Byloje buvo įrodyta tik tai, kad pareiškėjas naudojosi turtu ir jį galimai prižiūrėjo dar iki palikėjo mirties, tačiau to nepakanka nustatant įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 5.50 straipsnyje ir 5.51 straipsnyje.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nesutiktina su apeliante, kad pareiškėjas tik tęsė naudojimąsi turtu ir vykdė palikėjo turto priežiūrą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad žodžiu buvo susitarta, jog gyvenamuoju namu naudosis V. E. ir L. E., o kitu pastatu – tapybos studija – pareiškėjas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tapybos studijoje esančia atskira patalpa – garažu naudojosi pareiškėjo senelis. Iki mirties už garažą mokesčių dalį mokėjo pats senelis, o po jo mirties už visą pastatą mokesčius moka pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtino į bylą pateikti mokėjimo kvitai, posėdžio metu apžiūrėtos mokesčių knygelės. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. S., kuris nuomojasi tapybos studiją ir naudojasi garažu. L. V. S. patvirtino, kad po senelio mirties pareiškėjui padėjo sutvarkyti senelio garažą ir pareiškėjas jam leido naudotis garažu, kaip savo turtu. Kad tarp pareiškėjo ir senelio buvo susitarimas dėl naudojimosi tapybos studijos pastatu tvarkos, patvirtina ir L. E. su atsiliepimu į pareiškimą pateiktas senelio reikalavimas atlaisvinti jam priklausantį garažą (b. l. 59). L. E. patvirtino, jog mokesčių už tapybos studiją bei garažą ji nemokėjo, mokėjo mokesčius tik už gyvenamąjį namą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi palikimu, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčių, dalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Teismas taip pat nustatė, kad iki senelio mirties pareiškėjas tik vežiodavo senelį jo automobiliu, o po mirties automobilį perėmė pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtino ne tik suinteresuotas asmuo G. E., liudytojas V. S., bet ir pati L. E.. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus ( CPK 185 straipsnis) bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pareiškėjas išreiškė savo valią valdyti palikėjo dalį turto kaip savo, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą po senelio V. E. mirties, pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos (prie kurių pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš suinteresuoto asmens L. E. priteisė pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi L. E. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas pareiškėjo interesams (suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė jo pareiškimą atmesti, dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą). Apylinkės teismas pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstai sumažino iki 521,32 Eurų, nes jos viršijo Teisingumo ministro įsakymu Nr. R-86 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, nustatytus maksimalius dydžius.
Atmetus suinteresuoto asmens L. E. apeliacinį skundą, iš suinteresuoto asmens L. E. pareiškėjui V. E. priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos pareiškėjo nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 145). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) 7., 8.11. punktus, už atsiliepimą į apeliacinį skundą numatytas maksimalus dydis 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 928,85 Eur (1,3 x 714,50 Eur). Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą (450 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau atsižvelgus į šios konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas byloje (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir iš suinteresuoto asmens L. E. pareiškėjui V. E. priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. E. pareiškėjui V. E. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.