- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- AN2-182-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00099-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Pažeidėjas
- "Elektros tinklų statyba"
- Advokatai
- Tomas Jurgelionis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Tomo Jurgelionio atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021m. kovo 2 d. nutarimo Nr. NSA-1(16.11) apskundimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2021-03-02 nutarimu Nr. NSA-1(16.11) AB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta 100,50 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį.
2. 2021-04-23 Tauragės apylinkės teisme gautas AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato T. Jurgelionio prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2021-03-02 nutarimo ir priimti skundą nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama 2021-04-29 nutartimi Tauragės apylinkės teismas AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato T. Jurgelionio prašymo atnaujinti skundo dėl Institucijos 2021-03-02 nutarimo padavimo terminą netenkino. Teismas pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad 2021-01-21 AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 58 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu sumokėti per 30 kalendorinių dienų 29 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokolas 2021-01-21 registruota pašto siunta buvo išsiųstas pareiškėjai buveinės adresu (duomenys neskelbtini). AB Lietuvos paštas tinklalapio duomenimis, siunta įteikta gavėjui 2021-01-25. Be to, 2021-03-01 „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, generaliniam direktoriui E. A., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija išsiuntė priminimą, kad jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė administracinio nurodymo, Institucija 2021-03-02 rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, priėmė nutarimą Nr. NSA-1(16.11), kuriuo ši bendrovė buvo nubausta 100,50 Eur bauda pagal Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį. Nutarimo kopija išsiųsta 2021-03-04 AB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikta pareiškėjui 2021-03-11. Tai patvirtina AB Lietuvos paštas registro duomenys. Taigi paskutinė diena skundui paduoti dėl Institucijos 2021-03-02 nutarimo suėjo 2021-03-24. Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti pateikė 2021-04-12, t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas nurodė, kad Institucijos nutarimo apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių: negavo nutarimo, kadangi nuo 2021-03-04 iki 2021-03-27 pareiškėjo atstovas buvo komandiruotėje užsienyje, o kiti administracijos darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu. Be to, nurodė, kad dėl Lietuvoje įvesto karantino Lietuvos paštas nors ir tiekė pašto siuntų pristatymo paslaugą, tačiau registruotas siuntas įteikdavo jas įdėdamas į pašto dėžutę. Tikėjosi, kad nutarimas bus išsiųstas ne registruotu paštu, o elektroniniu paštu, būdamas komandiruotėje, telefonu domėjosi dėl bylos eigos. Nurodė, kad 2021-03-25 elektroniniu paštu gavo nutarimą ir skundo padavimo terminą skaičiuoja nuo šios dienos, todėl apskundimo termino nepraleido. Pažymėjo, kad yra ir kiti argumentai, sudarantys pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pavyzdžiui, nutarimą surašiusi Institucija pažeidė AB „(duomenys neskelbtini)“ teises, netenkino prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nesikreipė į pareiškėją dėl rašytinių paaiškinimų ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo veikoje yra pažeidimo sudėtis.
3.2. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Institucijos nutarimas AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas registruota pašto siunta 2021-03-04 bendrovės buveinės adresu. Pašto registro duomenimis, siunta gavėjui įteikta 2021-03-11. Todėl yra pagrindas teigti, kad skundžiamas nutarimas pareiškėjui įteiktas tinkamai, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi priimtas procesinis dokumentas buvo išsiųstas vienu iš galimų būdų – į asmens darbovietę ir vadovaujantis duomenimis, kad šiuo adresu ankstesnis procesinis dokumentas (administracinio nusižengimo protokolas) jau buvo įteiktas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Institucija procesinį sprendimą privalėjo siųsti ir kitais, pareiškėjui labiau priimtinais būdais, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Pareiškėjui Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu buvo nurodyta, kad neįvykdžius administracinio nurodymo per 30 kalendorinių dienų sumokėti 29 Eur baudą, pareiškėjo administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2021-03-02 10 val. Taigi pareiškėjui apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo žinoma. Pareiškėjo teiginiai, kad nutarimo negavo dėl Lietuvoje įvesto karantino, kad Lietuvos paštas, nors ir tiekė pašto siuntų pristatymo paslaugą, tačiau registruotas siuntas įteikdavo jas įdėdamas į pašto dėžutę, teismo vertinimu, nesudaro esminės priežasties atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi įstatymas įtvirtina, kad 20 kalendorinių dienų apskundimo terminas nustatytas ne nuo dokumento įteikimo dienos, bet nuo procesinio dokumento išsiuntimo dienos (ANK 623 straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių veiksmų (neveikimo) – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus. Teismo vertinimu, atnaujinus skundo padavimo terminą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš teisinės sistemos stabilumą.
II. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas T. Jurgelionis prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-04-29 nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.
4.1. Nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su skundu, kuriuo teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-03-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA- 1(16.11) ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną juridiniam asmeniui AB „(duomenys neskelbtini)“. AB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena, atliekama šiai bendrovei, buvo nesąžininga, nes Institucija, esant apelianto prašymui nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodė, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. AB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodė, kad Institucija nepagrįstai priėmė nutarimą dėl jos, nes nutarime nurodytus darbus vykdė visai kitas juridinis asmuo, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su skundu teismui pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių / pateisinamų priežasčių. Pažymėjo, kad tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Institucijos administracinės teisenos metu susirašinėjimas visą laiką vyko el. paštu, todėl apeliantas nesitikėjo, kad Institucija nutarimą išsiųs registruotu laišku, papildomai jo neišsiųsdama el. paštu, kaip tai buvo daroma su administracinio nusižengimo protokolu ir kitais procesiniais dokumentais / pranešimais byloje. Apeliantas papildomai pažymėjo, kad net ir siųstos registruotos siuntos, kuria buvo siunčiamas nutarimas, AB „(duomenys neskelbtini)“ de facto negavo, nes bendrovės atstovas – vadovas – buvo komandiruotėje užsienyje, o administracinis personalas dėl COVID-19 dirbo nuotoliniu būdu. Apeliantas pažymėjo, kad tik pasidomėjus apie bylos eigą, jis buvo informuotas, jog dėl jo yra priimtas nutarimas byloje, kuris po apelianto paklausimo buvo atsiųstas jam el. paštu.
4.2. Teismas apelianto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino, nurodydamas, kad tokiu būdu būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas apeliantui prieš teisinės sistemos stabilumą. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nuomone, toks teismo motyvas yra formalus, nesiderinantis su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintu principu, nes teismas, spręsdamas apelianto prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nevertino apelianto argumento, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, jog buvo pažeistos AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, ir dėl to, kad ši bendrovė nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pažeidimo
4.3. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisimai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. <...>“.
4.4. Kalbant apie konkrečius teisės į teisingą teismą turinio elementus, nagrinėjamai bylai aktuali Konvencijos garantija, susijusi su pagrįsto teismo sprendimo priėmimu. Teisė į pagrįstą teismo sprendimą, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, išreiškia bendresnio pobūdžio garantiją – tinkamą teisingumo įgyvendinimą (EŽTT 2007-07-09 sprendimas byloje Tatishvili prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 1509/02). Teisė į pagrįstą sprendimą užtikrina ir tai, kad bylos šalis būtų tinkamai išklausyta ir galėtų veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į aukštesnės instancijos teismą (EŽTT 2001-12-25 sprendimas byloje Hirvisaariprieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99).
Šalies argumentai
4.5. Teisė į teisingą teismą garantuojama ir Europos Sąjungos teisėje, kuri šioje byloje yra svarbi kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Pažymėtina, kad pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Ši nuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą. Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinės teisės, kurias garantuoja Konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus. Doktrinoje teigiama, kad būtent dėl šių nuostatų teisės į teisingą teismą pagal Chartijos 47 straipsnio 2 dalį turinys turėtų bent apimti tas garantijas, kurios numatytos Konvencijoje ir ją aiškinančioje EŽTT jurisprudencijoje (Steve Peers, ir kiti. The EU Charter of Fundamental Rights. A Commentary. Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2014). Kaip ir EŽTT praktikoje, ESTT savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad visi teismo sprendimai turi būti argumentuoti tam, jog asmuo žinotų, kodėl jis buvo pripažintas kaltu, ir galėtų tinkamai bei efektyviai pateikti apeliaciją dėl priimto sprendimo (ESTT 2006-12-14 sprendimas ASML Netherlands В Vprieš Semiconductor Industry Services GmbH (SEMIS), C-283/05, EU:C:2006:787).
4.6. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, inter alia (be kita ko), 1999-12-21, 2006-05-09, 2006-06-06, 2006-11-27, 2007-10-24, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimuose, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007-05-15, 2007-10-24, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).
4.7. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2007-10-24, 2008-01-21, 2008-02-20, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).
4.8. Ši Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir nuosekli EŽTT praktika taikoma ne tik teismams, bet ir institucijoms / pareigūnams, kurie turi įstatymų nustatyta tvarka jiems suteiktus valdingus įgaliojimus, kuriais išreiškia valdžią sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu, kaip, pvz., priima nutarimus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, vykdydamas teisingumą ir spręsdamas pareiškėjo skundą dėl pareigūno / institucijos surašyto nutarimo administracinių nusižengimų teisenoje, ex officio turi įvertinti, ar ginčijamas nutarimas yra teisingas, ar jis nėra formalus, t. y. įvertinti, ar tiek visas procesas, tiek ir nutarimas atitinka anksčiau nurodytą konstitucinę doktriną ir EŽTT teismų praktiką tiek, kiek tai susiję su teise į teisingą teismą.
4.9. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pažymi, kad jis savo skundą grindė keliais faktiniais ir juridiniais pagrindais, kurie patvirtina, kad tiek visas procesas, tiek ir priimtas nutarimas pažeidė teisės į teisingą teismą principą ir buvo iš esmės neteisingas. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmiausia buvo pažeistos esminės apelianto teisės, kai nutarimą priėmusi Institucija, gavusi apelianto el. paštu pateiktą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, imperatyviai el. paštu nurodė, kad bylą nagrinės rašytinio proceso tvarka, taip iš esmės pažeisdama apelianto teisę į viešą, tiesioginį bylos nagrinėjimą, rungimosi principo užtikrinimą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 616 straipsnio 3 dalį.
4.10. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat nurodė, kad priimtas nutarimas dėl yra iš esmės neteisėtas, nes šio juridinio asmens veikoje nėra pažeidimo sudėties dėl to, kad darbus, kurių pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, vykdė kitas juridinis asmuo – UAB „Tauragės energetika“, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
4.11. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nuomone, teismas, ad hoc priimdamas nutartį neatnaujinti skundo padavimo termino, priėmė nutartį, kuri yra tik formaliai teisinga, tačiau ji nėra teisinga taip, kaip šis principas suprantamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir EŽTT praktikoje. Esant tokiai teismo nutarčiai, teisės sistemoje paliekamas Institucijos priimtas nutarimas, kuris savo esme yra iš esmės neteisingas, nes administracinė atsakomybė yra pritaikyta asmeniui, kuris neatliko neteisėtų veiksmų. Be to, esant tokiai teismo nutarčiai, nėra įgyvendintas teisingumo ir teisinės atsakomybės principas asmeniui, kuris tokius neteisėtus veiksmus atliko.
4.12. Būtent tokia situacija, kai teisinėje sistemoje yra nutarimas, kuris prima facie yra neteisingas ir teismų neįvertintas Konstitucijos 109 straipsnio kontekste, sudaro pagrindą teigti, kad yra pažeidžiamas teisinės sistemos stabilumas ir asmens teisė nebūti nepagrįstai nubaustam.
4.13. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nuomone, teismas nepakankamai išsamiai įvertino bylos šalių bendravimo / susirašinėjimo praktiką, iš kurios matyti, kad iš esmės susirašinėjimas su Institucija visą laiką vyko tik elektroniniu paštu. Pareiškėjo nuomone, tai, kad Institucija bendravo ir siuntė korespondenciją būtent tokiu būdu, sudaro pagrindą teigti, kad apeliantas tikėjosi būtent tokios procesinių dokumentų siuntimo formos, todėl nesitikėjo, kad Institucija, prieš tai bendravusi el. paštu, juo siuntusiu tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek paklausimus dėl administracinio nurodymo įvykdymo, tiek pranešimus apie bylos nagrinėjimo eigą, tiek pranešimą apie tai, kad netenkina apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, dėl to byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nuspręs ginčijamą nutarimą išsiųsti tik registruotu laišku ir nesiųs jo elektroniniu paštu.
4.14. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pažymi, kad visą administracinės teisenos laiką, t. y. tiek informuojant apie administracinio nusižengimo procedūrų vykdymą, tiek ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, bendrovės atstovas su Institucija bendravo išskirtinai tik elektroniniais laiškais. Toks bendravimas buvo priimtinas bylos šalims tiek dėl tokio bendravimo operatyvumo, tiek dėl visame pasaulyje ir Lietuvoje įvesto karantino ir jo pagrindu esančių ribojimų. Teismui yra žinoma aplinkybė, kad karantino metu valstybiniam sektoriui buvo nurodyta organizuoti darbą nuotoliniu būdu, privačiam sektoriui buvo rekomenduojama darbą organizuoti nuotoliniu būdu. Apeliantas, dėl savo veiklos specifikos ir siekdamas užtikrinti prevencines priemones, savo paties ir darbuotojų darbą taip pat organizavo nuotoliniu būdu. Visa jo siunčiama dokumentacija buvo siunčiama elektroniniais laiškais, apelianto elektroninio pašto adresas yra nurodytas tiek ir jo interneto svetainės kontaktuose (duomenys neskelbtini), tiek ir jo siunčiamuose raštuose, kurie būdavo pateikti elektroniniu būdu. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos paštas, nors ir teikė pašto siuntų pristatymo paslaugą, tačiau dėl šalyje įvesto karantino, remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytomis universaliosios pašto paslaugos teikimo išskirtinėmis sąlygomis esant ekstremaliajai situacijai, karantino metu visas registruotas siuntas įteikdavo tiesiog įdėdamas į dėžutę, nes kontaktas su klientu tokiu atveju yra draudžiamas. Tokių priemonių Lietuvos paštas ėmėsi dėl savo darbuotojų ir kitų asmenų saugumo. Be to, pareiškėjas 2021-03-04 – 2021-03-27 buvo komandiruotėje Vokietijoje, kiti administracijos darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu, todėl de facto negavo Institucijos paprastu paštu siųsto nutarimo. Taigi šiuo atveju apeliantas faktiškai nutarimo net negavo siunčiant siuntą paštu, nes ji nebuvo įteikta į rankas.
4.15. AB „(duomenys neskelbtini)“ apie priimtą nutarimą buvo informuota ir de facto jį gavo tik po to, kai elektroniniu laišku pasiteiravo Institucijos apie bylos eigą, ir tik po to, kai Institucija el. paštu išsiuntė nutarimą.
4.16. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nuomone, šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad skundo padavimo terminas, skaičiuojamas nuo registruotos siuntos išsiuntimo dienos, formaliai praleistas dėl pateisinamų, svarbių priežasčių, nesant pagrindo tikėtis, kad nutarimas bus siunčiamas paprastu paštu, nesiunčiant jo elektroniniu paštu. Ta aplinkybė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, būdamas komandiruotėje užsienyje, telefonu domėjosi dėl bylos eigos, po to jam 2021-03-25 buvo atsiųstas nutarimas byloje, patvirtina, kad jis norėjo dalyvauti byloje, domėjosi byla, o gavęs nutarimą, pateikė skundą nustatytu terminu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Atskirasis skundas tenkintinas.
6. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Tame pačiame straipsnyje numatyta išlyga, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismo atnaujinti praleistą terminą. Pagal teismų praktiką, svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą procesinį sprendimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021-01-21 AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu sumokėti per 30 kalendorinių dienų 29 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokolas 2021-01-21 registruota pašto siunta buvo išsiųstas AB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir, AB Lietuvos pašto tinklalapio duomenimis, įteiktas gavėjui 2021-01-25. Be to, 2021-03-01 AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui – generaliniam direktoriui E. A. – elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Institucija išsiuntė priminimą, kad jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ per nustatytą terminą administracinio nurodymo neįvykdė, Institucija 2021-03-02 rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovui, priėmė nutarimą Nr. NSA-1(16.11), kuriuo AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nubausta pagal Statybos įstatymo 58 straipsnio 1 dalį 100,50 Eur bauda. Šio Institucijos nutarimo kopija 2021-03-04 buvo išsiųsta AB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau minėtu buveinės adresu ir, AB Lietuvos pašto registro duomenimis, 2021-03-11 „Siunta įteikta gavėjui“. Taigi paskutinė diena skundui paduoti dėl Institucijos 2021-03-02 nutarimo suėjo 2021-03-24, tuo tarpu pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti pateikė 2021-04-12, t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – Institucijos nutarimo negavo, kadangi nuo 2021-03-04 iki 2021-03-27 bendrovės atstovas buvo komandiruotėje užsienyje, o kiti administracijos darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu; dėl Lietuvoje įvesto karantino AB Lietuvos paštas nors ir tiekė pašto siuntų pristatymo paslaugą, tačiau registruotas siuntas įteikdavo jas įdėdamas į pašto dėžutę; tikėjosi, kad nutarimas bus išsiųstas ne registruotu paštu, o elektroniniu paštu; būdamas komandiruotėje, telefonu domėjosi bylos eiga ir 2021-03-25 elektroniniu paštu gavo nutarimą – teismas pažymėjo, kad Institucijos nutarimas AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas registruota pašto siunta 2021-03-04 bendrovės buveinės adresu ir, pašto registro duomenimis, siunta gavėjui įteikta 2021-03-11, todėl yra pagrindas teigti, kad skundžiamas nutarimas pareiškėjui įteiktas tinkamai, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Priimtas procesinis dokumentas buvo išsiųstas vienu iš galimų būdų – į asmens darbovietę ir vadovaujantis duomenimis, kad šiuo adresu ankstesnis procesinis dokumentas (administracinio nusižengimo protokolas) jau buvo įteiktas, todėl Institucija neprivalėjo procesinį sprendimą siųsti ir kitais pareiškėjui labiau priimtinais būdais, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Pareiškėjo teiginiai, kad nutarimo negavo dėl Lietuvoje įvesto karantino, kad Lietuvos paštas, nors ir tiekė pašto siuntų pristatymo paslaugą, tačiau registruotas siuntas įteikdavo jas įdėdamas į pašto dėžutę, teismo vertinimu, nesudaro esminės priežasties atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi įstatymas įtvirtina, kad 20 kalendorinių dienų apskundimo terminas nustatytas ne nuo dokumento įteikimo dienos, bet nuo procesinio dokumento išsiuntimo dienos (ANK 623 straipsnis). Atsižvelgdamas į visa tai teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių veiksmų (neveikimo) – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus.
8. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nesutikdamas su tokia Tauragės apylinkės teismo išvada, skunde nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino, kad iš esmės susirašinėjimas su Institucija visą laiką vyko tik el. paštu ir toks bendravimas buvo priimtinas bylos šalims tiek dėl tokio bendravimo operatyvumo, tiek dėl Lietuvoje įvesto karantino ir jo pagrindu esančių ribojimų, todėl nesitikėjo, kad Institucija, prieš tai bendravusi el. paštu, nuspręs ginčijamą nutarimą išsiųsti tik registruotu laišku. Be to, Lietuvos paštas, nors ir teikė pašto siuntų pristatymo paslaugą, tačiau dėl šalyje įvesto karantino, visas registruotas siuntas įteikdavo tiesiog įdėdamas į dėžutę. Be to, pareiškėjas 2021-03-04–2021-03-27 buvo komandiruotėje Vokietijoje, kiti administracijos darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu, todėl de facto negavo Institucijos paprastu paštu siųsto nutarimo. Taigi šiuo atveju apeliantas faktiškai nutarimo net negavo siunčiant siuntą paštu, nes ji nebuvo įteikta į rankas. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas formaliai įvertino bylos duomenis, pripažindamas nesvarbiomis pareiškėjo nurodytas priežastis dėl praleisto termino skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti.
9. Nors, kaip pažymėjo Tauragės apylinkės teismas, Institucijos 2021-03-02 nutarimo kopija 2021-03-04 buvo išsiųsta AB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir, kaip matyti iš AB Lietuvos pašto registro duomenų, 2021-03-11 „Siunta įteikta gavėjui“, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ši pašto siunta iš tikrųjų 2021-03-11 buvo įteikta gavėjui asmeniškai (byloje nėra patvirtinimo apie pašto siuntos įteikimą adresatui pasirašytinai), nors, kaip matyti iš AB Lietuvos pašto registro duomenų, buvo siunčiama „Su įteikimo pranešimu“. Atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbto karantino suvaržymus, nepaneigta, kad AB Lietuvos paštas galimai paliko adresatui korespondenciją pašto dėžutėje, o ne įteikė asmeniškai, nes tai patvirtinančių duomenų (gavėjo parašo, patvirtinančio pašto siuntos gavimo faktą) byloje nėra. Todėl lieka nepaneigti pareiškėjo skundo argumentai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ negavo Institucijos paprastu paštu siųsto nutarimo, nes pareiškėjo atstovas 2021-03-04–2021-03-27 buvo komandiruotėje Vokietijoje, o kiti administracijos darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu. Tai netiesiogiai patvirtina ir pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, būdamas komandiruotėje užsienyje, telefonu domėjosi bylos eiga ir po to (2021-03-25) el. paštu jam buvo atsiųstas Institucijos nutarimas, priešingu atveju, t. y. jei pareiškėjui būtų įteiktas Institucijos nutarimas 2021-03-11, kaip nurodyta AB Lietuvos pašto registre (nors, kaip minėta, jokių objektyvių duomenų, kad pašto siunta iš tikrųjų buvo įteikta tiesiogiai (pasirašytinai) pareiškėjui, nėra), jam nebūtų buvę jokio pagrindo ir toliau domėtis bylos eiga, o ne skųsti jo netenkinantį Institucijos nutarimą. Be to, įvertinus tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas su Institucija bendravo išskirtinai tik elektroniniais laiškais (tokiu būdu netiesiogiai išreikšdamas pageidavimą gauti iš Institucijos su bylos eiga susijusią informaciją ir procesinius dokumentus) ir toks bendravimas buvo priimtinas ne tik pareiškėjui, bet ir Institucijai (tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek paklausimus dėl administracinio nurodymo įvykdymo, tiek pranešimus apie bylos nagrinėjimo eigą ir pranešimą, kad netenkina pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka Institucija AB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė elektroniniu paštu), suprantama, kad ir Institucijos nutarimą AB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai tikėjosi gauti el. paštu, tačiau apie priimtą nutarimą buvo informuota ir jį gavo tik po to, kai el. laišku pasiteiravo Institucijos apie bylos eigą ir po to 2021-03-25 el. paštu gavo Institucijos nutarimą, dėl kurio 2021-04-12 pateikė teismui skundą.
10. Apygardos teismo vertinimu, bylos duomenimis nepaneigti pareiškėjo skundo argumentai, kad jis operatyviai domėjosi bylos eiga, AB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu siųsto Institucijos 2021-03-02 nutarimo negavo, o apie priimtą nutarimą sužinojo tik pasibaigus įstatymo nustatytam jo apskundimo terminui.
11. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, negalima pripažinti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota apie priimtą ginčijamą procesinį sprendimą. Atskirajame skunde nurodytas advokato argumentas, jog apie Institucijos 2021-03-02 nutarimo priėmimą AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sužinojo, kai, būdamas komandiruotėje Vokietijoje, el. laišku pasiteiravo Institucijos apie bylos eigą ir po to 2021-03-25 el. paštu gavo Institucijos nutarimą, lieka nepaneigtas.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, įstatymo garantuota asmens teisė kreiptis į teismą dėl savo interesų gynybos negali būti varžoma vien formaliais pagrindais. Nors, kaip minėta, AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas su Institucija iš esmės visą laiką bendravo el. laiškais ir toks bendravimas buvo priimtinas bylos šalims tiek dėl tokio bendravimo operatyvumo, tiek dėl Lietuvoje įvesto karantino ir jo pagrindu esančių ribojimų, tačiau Institucija 2021-03-02 nutarimą pasirinko bendrovei išsiųsti paštu bendrovės buveinės adresu, nors kitus dokumentus – tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek paklausimus dėl administracinio nurodymo įvykdymo, tiek pranešimus apie bylos nagrinėjimo eigą ir pranešimą, kad netenkina pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – Institucija AB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė elektroniniu paštu, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi visus procesinius dokumentus, iš jų ir ginčijamą Institucijos 2021-03-02 nutarimą taip pat gauti el. paštu, o ne paprastu laišku, kuris, tikėtina, dėl pašto darbo specifikos karantino laikotarpiu buvo paliktas pašto dėžutėje, o ne įteiktas AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pasirašytinai (tai patvirtinančių duomenų byloje nėra). Kaip matyti, pareiškėjui Institucijos el. paštu pasiteiravus apie bylos eigą ir po to 2021-03-25 el. paštu gavus Institucijos nutarimą, 2021-04-12 pareiškėjas pateikė teismui skundą. Todėl apygardos teismas negali sutikti su Tauragės apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl paties pareiškėjo subjektyvių veiksmų (neveikimo) – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus.
13. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis, kuria netenkintas AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2021-03-02 nutarimo Nr. NSA-1(16.11) apskundimo, naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti apylinkės teismui. Toks sprendimas priimamas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pareiškėjo skundo argumentus, kad veiklą, dėl kurios AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, galimai vykdė ne pareiškėjas, o kitas juridinis asmuo, ką turėtų patikrinti ir įvertinti skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėsiantis teismas, kad būtų pašalintos visos keliamos abejonės dėl galimai netinkamo administracinio nusižengimo subjekto nustatymo.
14. Vadovaudamasis ANK 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2021m. kovo 2 d. nutarimo Nr. NSA-1(16.11) paduoti ir perduoti šiam teismui spręsti administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Tomo Jurgelionio skundo dėl Institucijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.