- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-209-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14386-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Suinteresuotas asmuo
- T. R.
- Pareiškėjas
- S. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., T. R., V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininkui V. P. (toliau – ir skolininkas) priklausančio turto tokias dalis: 1) ½ dalis piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kas šio pareiškimo rengimo dieną sudaro 4 165,67 Eur (½ dalis nuo 8 331,33 Eur); 2) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti jai iš skolininko bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstoliui A. N. (toliau – ir antstolis) yra pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-9456-545/2017 dėl 19 827,59 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (19 827,59 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 19 d.) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko išieškotojai. Vykdant vykdomąją bylą, buvo nustatyta, kad skolininkas asmeninio turto neturi, tačiau turi turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su savo sutuoktine T. R.. Skolininkui tenkanti turto dalis nenustatyta.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos prašymu dėl turto dalies nustatymo sutinka. Pažymėjo, kad papildomos informacijos, galinčios turėti įtakos bylos nagrinėjimui neturi.
3. Skolininkas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog skolos išieškojimas būtų nukreiptas į jam nustatytą turto dalį, t. y. į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kas pagal bendrą turto masę pilnutinai užtikrina priteistos sumos išieškojimą. Pažymėjo, kad prašo panaikinti areštą sutuoktinės T. R. vardu registruotam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir jos asmeninei sąskaitai, nes ji nėra išieškotojos skolininkė. Pažymėjo, kad areštavus jo ir sutuoktinės banko sąskaitas, šeima liko be jokių piniginių lėšų pragyvenimui, mokesčiams, todėl pinigus skolinasi iš pažįstamų. Pažymėjo, kad teismų praktika yra vienareikšmiškai pasisakiusi, kad išieškojimai gali būti atliekami tik skolininko, nurodyto vykdomajame rašte, atžvilgiu, o siekiant pagal tokį vykdomąjį dokumentą pripažinti prievolę solidariąja reikia teikti ieškinį bendra tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 110/2009). Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-186/2010, suvienodindamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo institutui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnis, 589 straipsnis), nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises ir pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Plenarinė sesija išaiškino, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmą pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka, išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje.
4. Suinteresuotas asmuo T. R. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino – nustatė, kad skolininkui priklauso sutuoktinės T. R.: 1) ½ dalis piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3) ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė valstybei lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų T. R. ir V. P. 214,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 107,25 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, jog suinteresuoti asmenys T. R. ir V. P. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnyje numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog turtas bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Sprendė, kad sutinka su skolininko parodytomis aplinkybėmis, jog jo sutuoktinė nėra solidari skolininkė, tačiau pažymėjo, kad skolininkas nepaneigė ir bylos medžiagoje nėra duomenų paneigiančių pirmiau nurodytą prezumpciją, dėl to pareiškėjos prašymas tenkintinas. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Vertino, kad skolininkas ir jo sutuoktinė galėjo vadovaudamiesi antstolio pasiūlymu nustatyti turto dalį bendroje nuosavybėje taikiai, tokiu atveju, išieškotojui nebūtų kilę pagrindo kreiptis į teismą su pareiškimu, todėl sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos valstybei iš skolininko ir jo sutuoktinės T. R..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Suinteresuotas asmuo T. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir nustatyti, kad skolininkui V. P., priklauso sutuoktinės T. R. 1/3 piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, paliekant jai 2/3 jos gaunamų piniginių lėšų.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo T. R. nurodė, kad jau ilgą laiką serga sunkia liga — (duomenys neskelbtini), nuolat yra gydoma ligoninėse, jos gaunamų pajamų didžioji dalis yra skirta medikamentams ir gydymui apmokėti. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje nutarta, kad ½ piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos sutuoktiniui V. P.. Pažymėjo, kad prievolė yra asmeninė sutuoktinio prievolė, o ji, kaip skolininkė neegzistuoja. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas asmeninės skolos padengimą perkėlė jai ir tokiu būdu yra pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, bei jos teisė į orų pragyvenimą. Pažymėjo, kad, vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę ir siekiant nustatyti skolininko dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 140/2003). Akcentavo, kad antstolis 2019 m. gruodžio 2 d. iš jos banko sąskaitos nurašė 6 000 Eur dydžio sumą, tačiau ginčijama nutartimi, skolininkui V. P. priklauso ½ jos piniginių lėšų, todėl antstolis galėjo nurašyti iš jos sąskaitos tik 4 975,94 Eur sumą, nes po antstolio piniginiu lėšų nurašymo sąskaitos likutis yra 3 951,87 Eur.
9. Pareiškėja atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad duomenys apie skolininko sutuoktinės sveikatos būklę pirmosios instancijos teismui galėjo būti pateikti iš karto, gavus procesinius dokumentus ir rengiant atsiliepimą, tačiau to nebuvo padaryta. Tai, kad 2019 m. gruodžio 6 d. epikrizė surašyta jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo laikyti tai naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi liga diagnozuota dar 2015 m. ir skolininko sutuoktinė turėjo visas galimybes gauti iš šeimos gydytojo medicininius išrašus bei pateikti juos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepilnamečių vaikų neturi, o siekį nustatyti nelygias dalis grindžia skolininko sutuoktinės sveikata, tačiau į bylą be 2019 m. gruodžio 6 d. epikrizės daugiau jokių duomenų, susijusių su būtinumu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nepateikiama. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, neva daug lėšų išleidžiama vaistams ir gydymui, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Į bylą pateiktoje 2019 m. gruodžio 6 d. epikrizėje nurodoma, kad pacientės būklė stabili, pacientė aktyvi, nedaug teigiama dinamika, palyginus su 2018 m. kovo 27 d. tyrimu. Epikrizėje nurodyti tyrimai ir medikamentinis gydymas kompensuotas Valstybinės ligonių kasos lėšomis, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad yra patiriamos kokios nors papildomas išlaidos gydymui. Akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis net kelis kartus kreipėsi į skolininką bei jo sutuoktinę, siūlydamas pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriame būtų nurodyta skolininkui tenkanti turto dalis. Tačiau skolininko sutuoktinė savo siūlymo neteikė nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymėjo, kad reikėtų nepamiršti ir pareiškėjos (skolos išieškotojos) interesų – iki šiol antstolis niekaip negali įvykdyti dar 2018 m. kovo 12 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-9456-545/2017, kadangi tiek skolininkas, tiek ir jo sutuoktinė įvairiais skundais vilkina išieškojimo procesą. Pareiškėjos finansinė padėtis sunki, ką patvirtina ir valstybės paskirta bei 100 proc. kompensuojama teisinė pagalba, Pareiškėja neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, ji yra garbaus amžiaus, todėl darbą susirasti sudėtinga, o pensijos dar negauna. Greitas ir efektyvus įsiteisėjusio teismo sprendimo įgyvendinimas, atsižvelgiant ir į skolininko skolos dydį, ne tik atitiktų pareiškėjos interesus, bet ir viešąjį interesą, kadangi užtikrintų įsiteisėjusių teismų sprendimų įvykdymo neišvengiamumo įgyvendinimo principą.
10. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/18/00982, pradėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. vykdomojo rašto Nr. 2-9456-545/2017 pagrindu, dėl 19 827,59 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (19 827,59 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojai S. Š..
15. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju antstolis 2018 m. gegužės 7 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui V. P. ir jo sutuoktinei T. R. priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui V. P. ir jo sutuoktinei T. R. priklausantį turtą – pastatą (gyvenamąjį namą), esantį (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 m. balandžio 3 d. raštu Reg. Nr. S1-21550, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, pasiūlė išieškotojai ir bendrosios nuosavybės dalyviams iki 2019 m. birželio 3 d. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo.
17. Taigi, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė duomenų, kad skolininkas turi turto, kuris yra asmeninė jo nuosavybė, ir į kurį antstolis pirmiausia turėjo nukreipti išieškojimą. Todėl spręstina, kad suinteresuotas asmuo T. R. atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas asmeninės jos sutuoktinio V. P. skolos padengimą perkėlė jai, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir jos teisę į orų pragyvenimą.
18. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo T. R. neprašo panaikinti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tačiau prašo ją pakeisti – nustatyti, kad skolininkui V. P. priklauso sutuoktinės T. R. 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, ryšium su tuo, kad jai piniginės lėšos yra reikalingos jos būtinam gydymui, t. y. ji prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).
20. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo T. R. kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 6 d. Stacionaro epikrizę, iš kurios matyti, kad jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
21. Tačiau kaip jau buvo nurodyta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, liga, kaip tokia, negali būti pagrindu nustatyti didesnį turto dalies dydį, nes svarbu nustatyti, ar yra realus nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo poreikis. Suinteresuotas asmuo, nors ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius sveikatos būklę, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnes, negu įprasta, išlaidas, susidarančias, pavyzdžiui, periodiškai perkant vaistus, gaunant mokamas gydymo paslaugas ar kt. Todėl spręstina, kad nenustatytas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
22. Taip pat suinteresuotas asmuo T. R. atskirajame skunde nurodo, kad antstolis 2019 m. gruodžio 2 d. iš jos banko sąskaitos nurašė didesnę pinigų sumą, nei buvo nustatyta ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra vertinamas ginčijamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, spręstina, kad antstolio veiksmai po jos priėmimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento plačiau nepasisako.
23. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
24. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl Lietuvos valstybei iš suinteresuoto asmens T. R. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 10 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32) PT-244, sudaro 136,50 Eur advokato užmokestis.
25. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, todėl suinteresuotam asmeniui T. R. grąžintinas sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Suinteresuoto asmens T. R. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti Lietuvos valstybei iš suinteresuoto asmens T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 6 d. per UAB „Maxima LT“ (mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. ZI26208). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi teismo nutartimi.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.