Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1000-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-21
Bylos Nr.
e2S-1000-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00368-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
UAB „WIMS LT“, UAB „WINS LT“
Ieškovas
UAB „Pelorus LT“

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-1000-730/2015

Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-00368-2015-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 125.10.3.; 122.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „WIMS LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pelorus LT“ ieškinį atsakovei UAB „WINS LT“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 9050,30 Eur skolą, 60,70 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-03 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2015-03-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2015-04-01 gautas atsakovės UAB „WIMS LT“ prašymas dėl 2015-03-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo preliminaraus sprendimo prieštaravimams pateikti termino atnaujinimo. Prašymo pagrindu nurodė, kad atsakovei nebuvo žinoma apie bylos iškėlimą teisme, nes visi procesiniai dokumentai buvo patalpinti Elektroninių paslaugų portale (toliau – epp), tačiau apie juos atsakovei nebuvo pranešta, todėl ji negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybą bei pateikti savo pozicijos dėl pateikto ieškinio. Nurodė, kad apie bylą sužinojo tik 2015-03-30 atsitiktinai patikrinusi epp sistemą, nes epp sistema nepranešė atsakovei elektroniniu paštu apie procesinius dokumentus ir šią civilinę bylą. Taip pat jai nebuvo pranešta apie šių dokumentų priėmimą ir šią civilinę bylą kitais būdais – nei registruotąja paštu siunta, nei per pasiuntinių paslaugų teikėjus, nei per antstolius. Nurodo, kad atsakovė jokių pranešimų apie bylą negavo, todėl neturėjo realių galimybių pateikti prieštaravimams bei pasinaudoti jai įstatymo suteikta gynybos teise.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-04-07 nutartimi atsakovės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti netenkino. Nurodė, kad atsakovė, aktyvuodama savo Liteko vep posistemio paskyrą ir pirmą kartą prisijungdama prie Liteko vep posistemio susipažino su minėtomis taisyklėmis ir sutiko, kad visi procesiniai dokumentai būtų pateikiami jos paskyroje. Atsakovės Liteko vep posistemio paskyra buvo aktyvi, atsakovė sutiko gauti procesinius dokumentus jos Liteko vep paskyroje. Tai, kad atsakovė nesidomėjo apie tai, ar jos atžvilgiu yra užvesta bylų ir tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji negavo elektroniniu paštu pranešimo apie šią civilinę bylą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Visi procesiniai dokumentai pateikti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl atsakovei iki 2015-03-30 atsakovei nebuvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą.Teismas neįvertino termino praleidimą sąlygojusių aplinkybių, jog terminas prieštaravimams pateikti praleistas tik 7 dienas, atsakovė neturi jokios patirties naudojantis epp sistema, todėl nesuprato, jog prisijungdama prie epp sistemos išreiškė sutikimą gauti visus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas reglamentuojančias prieštaravimų dėl preliminarus teismo sprendimo priėmimo tvarką ir terminus, procesinių terminų atnaujinimą, todėl pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-03-03 Klaipėdos rajono apylinkės teisme priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovės UAB „WIMS LT“ 9050,30 Eur skola, 60,70 Eur delspinigių suma, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9111,00 Eur sumą nuo 2015-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 253,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Pelorus LT“ naudai. Preliminaraus sprendimo kopija, ieškinio kopija išsiųsta atsakovei per Liteko vep posistemį 2015-03-03. Atsakovė 2015-04-01 pateikė prašymą prieštaravimams dėl 2015-03-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo preliminaraus sprendimo pateikti termino atnaujinimo.

Nesutikdama su skundžiama nutartimi, atsakovė atskirajame skunde teigia, kad visi procesiniai dokumentai buvo patalpinti epp sistemoje, tačiau sistema nepranešė atsakovei elektroniniu paštu apie procesinių dokumentų gavimą ir iškeltą bylą. Kadangi jokiais kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais atsakovei nebuvo pranešta apie civilinę bylą, atsakovė neturėjo jokių realių galimybių pateikti prieštaravimus. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

Procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis reglamentuojančio CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kitiems asmenims teismas įteikia procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jei jie pageidavo juos gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 8 punktas numato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 8.1 įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 8.2 patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 8.3 patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Taisyklių 33 punktas taip pat numato, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovės atstovas M. K. paskutinį kartą buvo prisijungęs prie epp sistemos 2015-03-31. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, kada atsakovė prisijungė prie epp sistemos pirmą kartą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015-02-25, tai yra, praėjus vienai dienai po ieškinio teismui pateikimo, atsakovė jau buvo prisijungusi prie Liteko vep posistemio. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą prisijungdama prie elektroninių paslaugų portalo, atsakovė išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo vep paskyroje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog procesiniai dokumentai tinkamai ir nepažeidžiant proceso teisės normų 2015-03-03 išsiųsti atsakovei per Liteko vep posistemį ir laikytini tinkamai įteiktais 2015-03-04 (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrindo naudotis kitais įstatyme numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais neturėjo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino termino praleidimą sąlygojusių aplinkybių - terminas prieštaravimams pateikti praleistas tik 7 dienas, atsakovė neturi jokios patirties naudojantis epp sistema, todėl nesuprato, jog prisijungdama prie epp sistemos išreiškė sutikimą gauti visus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovei apie gautus dokumentus tapo žinoma tik atsitiktinai patikrinus epp sistemos paskyrą, todėl iki 2015-03-30 atsakovei nebuvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą ir dėl tos priežasties neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų nustatytu terminu.

Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. <...> Civiliniame procese asmenų lygybės teismui principas pasireiškia kaip procesinio lygiateisiškumo principas. <...> Lygiateisių proceso šalių ginčas, kai kiekviena iš bylos šalių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, išreiškia civilinio proceso esmę (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas). <...> Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pavyzdžiui, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t. <...> Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminarus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę terminą atnaujinti, jei atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 430 straipsnio 5 dalis).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtys asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

Pagal CPK 430 straipsnio nuostatas prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo yra specifinė jo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo forma. Jų nepateikus, preliminarus sprendimas įsiteisėja, jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas, tokiu būdu atsisakymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti suponuoja CPK 428 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytų pasekmių atsiradimą. Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas, todėl prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį.

Atsakovė prašymą atnaujinti praleistą terminą iš esmės motyvuoja tuo, jog terminas praleistas nežymiai (7 dienos), atsakovė neturi patirties naudojantis epp sistema.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog terminas prieštaravimams pateikti praleistas tik 7 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarus sprendimas priimamas tik įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus ir nepranešus apie bylos iškėlimo atsakovui, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, termino praleidimas 7 dienomis neduoda pagrindo spręsti, kad proceso dalyvis piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ar veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Kai terminas prieštaravimams pateikti yra praleistas nedaug ir dėl šalies nepakankamo apdairumo (nesuprato, jog prisijungimas prie vep posistemio reiškia sutikimą gauti visus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis), tai iš esmės sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – prieštarauti priimtam ieškiniui ir preliminariam teismo sprendimui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis, nes, priešingu atveju, įstatyme įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis) taptų formalia ir praktiškai nerealizuojama, ir neužtikrintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimo, tuo pačiu nebūtų sudaryta galimybė nustatyti tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas (CPK 78 straipsnis, 430 straipsnis) ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - praleistą terminą prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo atnaujinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui paduodama prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo kartu turėjo pateikti teismui ir prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog prieštaravimai nepateikti (CPK 78 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti jų priėmimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei UAB „VIMS LT“ praleistą terminą prieštaravimams dėl ieškovės UAB „Pelorus“ pareikšto ieškinio ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. preliminaraus sprendimo pateikti.

Teisėja Erinija Kazlauskienė