- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-446/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Kazimieras Motieka
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1332-343/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Parabolė“ 2009 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybei, prašydamas priteisti iš atsakovo 39 468,78 Lt už pagal 2000 m. balandžio 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį Nr. 18 nuomotų patalpų pagerinimą ir 106 361,32 Lt už pagal 2000 m. birželio 19 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį Nr. 20 nuomotų patalpų pagerinimą. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. balandžio 10 d. šalių buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartis Nr. 18, pagal kurią ieškovas tapo 30,07 m² patalpų, esančių adresu Rasytės g. 10A, Kaunas, nuomininku. Ieškovo teigimu, sutartyje buvo numatyta nuostata, jog nuomotojo sutikimu nuomininkui atlikus patalpų pagerinimus nuomininko patirtos išlaidos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Ieškovas pažymėjo, kad gavus atsakovo raštišką leidimą, ieškovas atliko patalpų perplanavimą, kuris kainavo 39 468,78 Lt, po pertvarkymo patalpų plotas sumažėjo iki 29,62 m². Ieškovas nurodė, kad 2003 m. kovo 20 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. 18, kuria šalys sutarė, kad nuomotojas atnaujina nuomininkui nurodytų patalpų nuomos sutartį, ir nustatė nuomos terminą nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. balandžio 2 d., įtvirtinta nuostata, jog patalpų pagerinimai gali būti atliekami gavus nuomotojo sutikimą, bet tik su sąlyga, jog nuomininko patirtos išlaidos nebus kompensuojamos. Ieškovo teigimu, pasibaigus sutarties galiojimui, atsakovas atsisakė atlyginti ieškovo patirtas patalpų pagerinimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartis Nr. 20, pagal kurią ieškovas tapo 130,17 m² rūsio patalpų, esančių adresu Rasytės g. 10A, Kaunas, nuomininku. Ieškovas nurodė, jog sutartyje buvo numatyta nuostata, kad nuomotojo sutikimu nuomininkui atlikus patalpų pagerinimus nuomininko patirtos išlaidos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Ieškovas pažymėjo, kad gavus atsakovo raštišką leidimą ieškovas atliko patalpų perplanavimą, kuris kainavo 106 361,32 Lt, po pertvarkymo patalpų plotas sumažėjo iki 127,36 m². Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartyje Nr. 201-2-2049, kuria šalys sutarė tęsti nurodytų rūsio patalpų nuomos santykius iki 2010 m. rugsėjo 30 d., įtvirtinta nuostata, jog patalpų pagerinimai gali būti atliekami gavus nuomotojo sutikimą, bet tik su sąlyga, jog nuomininko patirtos išlaidos nebus kompensuojamos. Ieškovo teigimu, pasibaigus sutarties galiojimui, ieškovo patirtas patalpų pagerinimo išlaidas atsakovas atsisakė kompensuoti. Ieškovas nurodė, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-771 redakcija, kuria remiasi atsakovas, nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi pagal ją negali būti kompensuojamos išlaidos valstybei priklausančiam turtui pagerinti, o nuomojamos patalpos yra savivaldybės nuosavybė, be to, visi pagerinimai, kuriuos atliekant patirtas išlaidas prašoma kompensuoti, buvo atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Parabolė“ 16,60 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad tarp ieškovo UAB „Parabolė“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės buvo sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, kuriose buvo apspręstas klausimas kaip turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su patalpų remontu plačiąja prasme. Teismo teigimu, pateiktų į bylą sutarčių turinys patvirtina, kad šalys susitarė, jog tik šalių susitarimu gali būti atliekami patalpų remonto ar rekonstravimo darbai nuomininko lėšomis, kurios gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį. Teismas nurodė, kad nurodytos sutartys patvirtina, kad šalių pasirašytose sutartyse buvo įtvirtintos dispozityvios nuostatos, kad nuomininko panaudotos lėšos patalpų remontui ar rekonstrukcijai gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Teismo nuomone, tokia formuluotė nėra privalomas atsakovo įsipareigojimas, t.y. minėtą klausimą šalys sprendžia abipusiu susitarimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalims pratęsiant nuomos sutartis, jos susitarė, kad jokios išlaidos jokiu būdu nebus kompensuojamos, o ieškovas, tariantis dėl sutarčių pratęsimo, nereikalavo kaip nors susitarti dėl prašomų priteisti sumų. Teismo teigimu, svarbi ta aplinkybė, kad patalpų perplanavimas ieškovui buvo leistas tikslu patalpas pritaikyti jo veiklai, t. y. įsirengti ofisą ir kabelinės televizijos studiją, be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovo teisės ir pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 18 2006 m. kovo 31 d. buvo perduotos kitam juridiniam asmeniui. Teismo teigimu, ieškovas neturi teisės šios sutarties pagrindu reikšti jokių reikalavimų, kadangi pagal su CPK 5 straipsnį teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos turi kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Teismas konstatavo, kad teisę, atsirandančią iš minėtos sutarties, perdavus kitam juridiniam asmeniui ieškovas prarado teisę pagal tą pačią sutartį kreiptis juridinės gynybos, todėl ieškinys dėl 39 468,78 Lt priteisimo atmestinas, o abu ieškinio reikalavimai atmestini tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Teismas nurodė, kad 2000 m. balandžio 10 d. tarp ieškovo UAB Parabolė“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 18, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 30,07 m² patalpas, esančias adresu Rasytės g. 10A, Kaune. Teismas pažymėjo, kad šios sutarties 5.5 punktas numatė, jog šalių susitarimu remonto ar rekonstravimo darbai gali būti atliekami nuomininko lėšomis. Teismas nurodė, kad nuomininko lėšos, panaudotos šiems darbams atlikti gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį. Teismas pažymėjo, kad 2000 m. balandžio 10 d. buvo surašytas išnuomotų patalpų perdavimo ieškovui aktas, kuris patvirtina, kad patalpų perdavimo metu pastatų ir patalpų, vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų techninė būklė patenkinama. Teismas nurodė, kad 2003 m. kovo 20 d. sutartimi 2000 m. balandžio 10 d. nuomos sutartis Nr. 18 buvo atnaujinta ir 2003 m. kovo 20 d. sutarties 16 punktas nustatė, kad išlaidos turtui pagerinti nebus kompensuojamos. Teismas nurodė, kad Kauno miesto valdyba 1997 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 772 patvirtino „Leidimų patalpoms rekonstruoti išdavimo tvarką“ ir leidimo pavyzdį. Tokius leidimus išduoti teisė buvo suteikta Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyriui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas tokio leidimo nepateikė. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2000 m. gegužės 15 d. leidimas Nr. 18 patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė leido ieškovui tik perplanuoti nuomojamas negyvenamąsias patalpas, papildomai įpareigojant ieškovą priduodant patalpas atstatyti pertvarą tarp patalpų į ankstesnę padėtį. Teismo teigimu, į bylą pateiktas 2000 m. rugpjūčio 25 d. leidimas vykdyti statybos darbus patvirtina, kad leidimas buvo išduotas rekonstruoti patalpas, įrengiant ofiso patalpas. Teismas pažymėjo, kad leidimą išdavė ne Kauno miesto savivaldybė, bet Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno skyrius. Teismas taip pat pažymėjo, kad apie patalpų rekonstrukciją nekalbama nei viename iš ieškovo pateiktų įrodymų, priešingai – pats ieškovas nurodo, jog buvo atliktas patalpų perplanavimas. Teismas nurodė, kad suvestinis atliktų darbų aktas patvirtina, kad ieškovas suvedė savo duomenis apie tai, kiek kainavo patalpos perplanavimas, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent tokias išlaidas ieškovas patyrė, nes nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų patirtas išlaidas.
Teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui nebuvo išduotas leidimas dėl patalpų rekonstrukcijos, kad pagal sutartį išlaidos, skirtos patalpų remontui ar rekonstrukcijai, gali būti įskaitomos į nuomos mokestį, o to ieškovas neprašė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų turėtas išlaidas, konstatavo, kad ieškinio dalis dėl 39 468,78 Lt priteisimo atmestina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad svarbi ta aplinkybė, kad ieškovo teisės ir pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį Nr. 18 2006 m. kovo 31 d. buvo perduotos kitam juridiniam asmeniui, todėl ieškovas neturi teisės šios sutarties pagrindu reikšti jokių reikalavimų ir dėl to ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad pareikštas asmens, neturinčio teisės jį reikšti, t.y. ieškovas neįrodė, kad ieškovo kokios nors įstatymu ar sutartimi saugomos teisės ir teisėti interesai būtų saugomi.
Teismas nurodė, kad 2000 m. balandžio 19 d. ieškovas UAB „Parabolė“ ir atsakovas Kauno miesto savivaldybė sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 20, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 130,17 m² rūsio patalpas, esančias Rasytės g. 10A, Kaune, ir šios sutarties 5.5 punkte buvo numatyta, jog šalių susitarimu remonto ar rekonstravimo darbai gali būti atliekami nuomininko lėšomis. Teismas pažymėjo, kad sutartimi buvo susitarta, jog, atlikus paminėtus darbus, nuomininko patirtos išlaidos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Teismas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. šalys nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. 201-2-2049 sutarė tęsti nurodytų rūsio patalpų nuomos santykius iki 2010 m. rugsėjo 30 d. ir šia sutartimi šalys susitarė, kad patalpų pagerinimai gali būti atliekami gavus nuomotojo sutikimą, bet tik su sąlyga, jog nuomininko patirtos išlaidos nebus kompensuojamos.
Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto valdyba 1997 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 772 patvirtino „Leidimų patalpoms rekonstruoti išdavimo tvarką“ ir leidimo pavyzdį, tokius leidimus išduoti teisė buvo suteikta Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyriui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas tokio leidimo nepateikė. Teismas nurodė, kad 2000 m. liepos 25 d. ieškovas gavo iš atsakovo leidimą perplanuoti nuomojamas patalpas, pakeisti langus ir duris, įsirengti autonominį šildymą. Teismo teigimu, pateiktas 2001 m. balandžio 2 d. leidimas vykdyti statybos darbus patvirtina, kad leidimas buvo išduotas rekonstruoti patalpas, įrengiant kabelinės televizijos studiją. Teismas pažymėjo, kad leidimą išdavė ne Kauno miesto savivaldybė, bet Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno skyrius. Teismas nurodė, kad 2003 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Teismas pažymėjo, kad apie patalpų rekonstrukciją nekalbama nei viename iš ieškovo pateiktų įrodymų, išskyrus minėtą statybos leidimą – atvirkščiai, pats ieškovas nurodo, jog buvo atliktas patalpų perplanavimas. Teismas nurodė, kad pateiktas 2003 m. spalio 10 d. suvestinio atliktų darbų aktas patvirtina, kad ieškovas suvedė savo duomenis apie tai, kiek kainavo patalpos perplanavimas, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent tokias išlaidas ieškovas patyrė, nes nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų patirtas išlaidas.
Teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui nebuvo išduotas leidimas dėl patalpų rekonstrukcijos, kad pagal sutartį išlaidos, skirtos patalpų remontui ar rekonstrukcijai, gali būti įskaitomos į nuomos mokestį, o to ieškovas neprašė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų turėtas išlaidas, konstatavo, kad ieškinio dalis dėl 106 361,32 Lt priteisimo atmestina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad kitus ieškovo motyvus dėl ieškinio teismas pripažįsta teisiškai nereikšmingais, todėl juos atmeta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Parabolė“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Sprendžiant, ar ieškinys pagrįstas, teismas privalėjo vadovautis CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau nepagrįstai jomis nesivadovavo. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nuomininko turėtų išlaidų atlyginimo būdas pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį yra išskirtinis tiktai tais atvejais, kada šalys dėl tokio atsiskaitymo būdo nuomos sutartyse konkrečiai susitaria. Byloje įrodymų apie konkretų šalių susitarimą dėl tokio atsiskaitymo būdo nėra. Sutartyse nurodyta tiktai tiek, jog šalių susitarimu nuomininko išlaidos gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį, bet ne privalo būti įskaičiuotos. Atsakovas, pasinaudodamas tokia sutarčių 5.5 punktų formuluote, nuomininko išlaidų pagerinant patalpas į nuomos mokestį neįskaitė ir būtinų išlaidų rekonstruojant patalpas ieškovui neatlygino.
2. Teismas sprendime nepagrįstai teigė, kad ieškovas nepateikė leidimų pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 18, Nr. 20 išsinuomotų patalpų rekonstrukcijai. Tokie teismo sprendimo motyvai neatitinka byloje esančių įrodymų.
3. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina ieškovo turėtas nuomotų iš atsakovo patalpų pagerinimo išlaidas.
4. Teismas nesvarstė, netyrė ir objektyviai neįvertino visų ieškovo nurodytų aplinkybių dėl patalpų pagerinimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas, spręsdamas, ar ieškinys pagrįstas, nesivadovavo CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi priešingai, nei teigia apeliantas, teismas minėtą įstatymo nuostatą taikė. Atsakovo nuomone, teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad šalys susitarė dėl išlaidų už išnuomotų daiktų pagerinimą atlyginimo kokiu nors būdu, ir tai, kad šalims pratęsiant nuomos sutartis, jos susitarė, kad jokios išlaidos jokiu būdu nebus kompensuojamos, pagrįstai konstatavo, kad ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Byloje nustatyta, kad 2000 m. balandžio 10 d. tarp ieškovo UAB ,,Parabolė“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 18, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 30,07 m² patalpas, esančias adresu Rasytės g. 10A, Kaunas, ir sutartimi nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2000 m. balandžio 10 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. Šios sutarties 5.5. punktas nustatė, kad šalių susitarimu remonto ar rekonstravimo darbai gali būti atliekami nuomininko lėšomis ir kad nuomininko lėšos, panaudotos šiems darbams atlikti, gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį. 2000 m. balandžio 10 d. buvo surašytas išnuomotų patalpų perdavimo ieškovui aktas, kuris patvirtina, kad patalpų perdavimo metu pastatų ir patalpų vidaus santechninių bei inžinierinių tinklų techninė būklė patenkinama. Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyrius 2000 m. gegužės 15 d. leidimu Nr. 18 leido UAB ,,Parabolė“ savo lėšomis perplanuoti pagal 2000 m. balandžio 10 d. nuomos sutartį Nr. 18 nuomojamas patalpas ir įpareigojo priduodant patalpas atstatyti pertvarą į ankstesnę padėtį. 2001 m. kovo 1 d. patvirtintas rekonstruotų patalpų pastate 1B2, esančiame Rasytės g. 10A, Kaune, priėmimo naudoti aktas. Šalių 2003 m. kovo 20 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. 18 buvo atnaujinta 2000 m. balandžio 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 18. Šalių 2003 m. kovo 20 d. sutarties Nr. 18 4, 16 punktai nustatė, kad išlaidos turtui pagerinti nebus kompensuojamos. 2006 m. kovo 31 d. teisių ir pareigų pagal sutartis priėmimo-perdavimo aktu UAB ,,Parabolė“ perdavė, o UAB ,,Šilainių kabelinė televizija“ priėmė teises ir pareigas pagal UAB ,,Parabolė“ ir Kauno miesto savivaldybės 2003 m. kovo 20 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 18.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2000 m. balandžio 19 d. tarp ieškovo UAB ,,Parabolė“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 20, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 130,17 m² patalpas, esančias adresu Rasytės g. 10 A, Kaunas, ir sutartimi nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2000 m. birželio 19 d. iki 2003 m. liepos 1 d. Šios sutarties 5.5 punkte buvo nustatyta, jog šalių susitarimu remonto ar rekonstravimo darbai gali būti atliekami nuomininko lėšomis ir kad nuomininko tokios patirtos išlaidos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. 2000 m. birželio 19 d. negyvenamųjų namų ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktas patvirtina, kad minėtų išnuomotų ieškovui patalpų techninė būklė perdavimo metu patenkinama. Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyrius 2000 m. liepos 25 d. leidimu Nr. 24 leido UAB ,,Parabolė“ savo lėšomis perplanuoti pagal 2000 m. birželio 19 d. nuomos sutartį Nr. 20 nuomojamas patalpas, pritaikant jas administracinei veiklai, radijo ir televizijos programų kūrimui, pakeisti langus ir duris, įsirengti autonominį dujinį šildymą. 2003 m. gruodžio 10 d. patvirtintas rūsio patalpų rekonstravimo, įrengiant technikines patalpas pastate 1B2b, esančiame Rasytės g. 10A, Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Šalių 2003 m. rugsėjo 19 d. susitarimu nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 11 d. Šalys 2008 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. 201-2-2049 sutarė tęsti nurodytų patalpų nuomos santykius iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Šios sutarties 4, 19 punktai nustatė, kad pagerinus išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Dėl CK 6.501 straipsnio ir kitų teisės normų aiškinimo bei taikymo
CK 6.493 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomininkas, sužinojęs apie išsinuomoto daikto sužalojimus ar kitus rimtus trūkumus, kuriuos pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui.
CK 6.501 straipsnis reglamentuoja nuomojamo daikto pagerinimą. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 str. 1 d.). Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 str. 2 d.). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.).
CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenis. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama pirmiausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar ieškinys pagrįstas, nesivadovavo CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas taikė CK 6.501 straipsnio 1 dalies normą, reglamentuojančią, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuo atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kitą. Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, turėjo nustatyti, ar buvo išskirtinis atvejis, numatytas įstatymo ar sutarties nuostatų, nustatantis CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros nuomos sutarčių taisyklės išimtį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB ,,Parabolė“ sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (2000 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. 18 dėl 30,07 m² bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų Rasytės g. 10A, Kaune, nuomos ir 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 dėl 130,17 m² bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų Rasytės g. 10A, Kaune, nuomos) bei sutarčių 5.5 punkto dispozityvias nuostatas, numatančias, kad nuomininko panaudotos lėšos patalpų remontui ar rekonstrukcijai gali būti įskaitomos į nuomos mokestį, pagrįstai nustatė, kad minėtų sutarties Nr. 18 ir sutarties Nr. 20 nuostatos nenumato nuomotojui pareigos atlyginti ieškovui išlaidų už išnuomotų daiktų pagerinimą, t. y. šalys šį klausimą sprendžia abipusiu susitarimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad šalys susitarė dėl išlaidų už išnuomotų daiktų pagerinimą atlyginimo kokiu nors būdu, ir tai, kad šalims pratęsiant nuomos sutartis, jos susitarė, kad jokios išlaidos jokiu būdu nebus kompensuojamos, pagrįstai nustatė, kad ieškovo UAB ,,Parabolė“ ieškinys atmestinas ir netenkintinas.
Dėl ieškinio reikalavimo dėl 39 468,78 Lt priteisimo už nuomotų patalpų pagal 2000 m. balandžio 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 18 pagerinimą
Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: Kauno miesto valdybos 1997 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 772, kuriuo patvirtinta ,,Leidimų patalpoms rekonstruoti išdavimo tvarka“ ir leidimo pavyzdys; Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus 2000 m. gegužės 15 d. leidimą Nr. 18, kuriuo leista UAB ,,Parabolė“ savo lėšomis perplanuoti pagal 2000 m. balandžio 10 d. nuomos sutartį Nr. 18 nuomojamas 30,07 m² bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate Rasytės g. 10A, Kaune; Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. rugpjūčio 25 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 843-6-00, kuriame nustatyta, kad leidžiama rekonstruoti patalpas, įrengiant ofiso patalpas, netinkamai motyvavo dėl leidimo pagal 2000 m. balandžio 10 d. nuomos sutartį Nr. 18 nuomojamoms patalpoms rekonstruoti išdavimo, t. y. nusprendė, kad minėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad toks leidimas buvo išduotas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą, nes teismas teisingai bei tinkamai nustatė kitas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ieškovas, vadovaudamasis 2000 m. balandžio 10 d. sutarties Nr. 18 nuostatomis, CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 39 468,78 Lt už nuomotų patalpų pagerinimą, teisingai išaiškino šios sutarties nuostatas, reglamentuojančias nuomotinų patalpų pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2000 m. balandžio 10 d. sutarties Nr. 18 5.5 punkto dispozityvias nuostatas, numatančias, kad nuomininko panaudotos lėšos patalpų remontui ar rekonstrukcijai gali būti įskaitomos į nuomos mokestį, pagrįstai nustatė, kad šios sutarties nuostatos nenumato nuomotojui pareigos atlyginti ieškovui išlaidų už išnuomotų daiktų pagerinimą, t. y. šalys šį klausimą sprendžia abipusiu susitarimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad nėra jokio papildomo susitarimo, sudaryto tarp šalių, dėl atlyginimo už nuomotų patalpų pagerinimą ir tai yra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą dėl pagal 2000 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. 18 nuomotų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2000 m. balandžio 10 d. sutarties Nr. 18 pratęsimo tarp šalių teisinius santykius, pagrįstai nustatė, kad šalims pratęsiant sutartį, t. y. pasirašant 2003 m. kovo 20 d. sutartį Nr. 18 sutartį, jos susitarė, kad jokios išlaidos jokiu būdu nebus kompensuojamos, t. y. 2003 m. kovo 20 d. sutarties Nr. 18 4 punkto norma numatė, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus dėl ieškovo reorganizavimo, pagrįstai nustatė, kad ieškovo teisės ir pareigos pagal 2003 m. kovo 20 d. sutartį Nr. 18 ir šia sutartimi atnaujintą 2000 m. balandžio 10 d. nuomos sutartį Nr. 18 2006 m. kovo 31 d. teisų ir pareigų pagal sutartis priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos kitam juridiniam asmeniui, todėl ieškovas neturi teisės šios sutarties pagrindu reikšti jokių reikalavimų, nes pagal CPK 5 straipsnio normą, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos turi kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Šiuo atveju, teisę, kylančią iš minėtos sutarties, perdavęs kitam juridiniam asmeniui, ieškovas tuo pačiu prarado teisę pagal tą pačią sutartį kreiptis juridinės gynybos. Ieškovas neįrodė, kad kokios nors jos įstatymu ar sutartimi saugomos teisės ir teisėti interesai būtų saugomi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas turėtas išlaidas už nuomotų patalpų pagerinimą pagal 2000 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. 18 grindžia 2001 m. rugsėjo 25 d. suvestiniu atliktų darbų aktu, tačiau nepateikia apskaitos ir bankinių dokumentų, patvirtinančių ieškovo patirtų išlaidų dydžio realumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl 39 468,78 Lt priteisimo už nuomotų patalpų pagal 2000 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. 18 pagerinimą yra atmestinas, nes ieškovas nepateikė į bylą leistinų įrodymų, kurie pagrįstų tas išlaidas. Šis ieškinio reikalavimas teismo buvo pagrįstai atmestas tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė tokio ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pagal įstatymo nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ir sutarties turinį sprendžia, kad 2000 m. balandžio 10 d. sutartimi Nr. 18 šalys susitarė, kad nuomojamų pagal sutartį patalpų pagerinimo išlaidos gali būti įskaitomos tik į nuomos mokestį ir kitokiu būdu neatlyginamos. Tai patvirtina aplinkybės, kad Kauno miesto valdyba 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 74 nuomininką UAB ,,Parabolė“, nuomojantį patalpas pagal 2000 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. 18, remonto metu nuo 2000 m. balandžio 10 d. iki 2001 m. vasario 20 d. atleido nuo nuomos mokesčio, kad VĮ Valstybės turto fondas 2000 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 34-4221 dėl sutikimo perplanuoti patalpas pranešė UAB ,,Parabolė“, jog investuotų lėšų nekompensuos, kad UAB ,,Parabolė“ neprieštaravo 2000 m. balandžio 10 d. sutarties Nr. 18 atnaujinimui su sąlygų pakeitimu 2003 m. kovo 20 d. sutartimi Nr. 18 ir nereikalavo išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas UAB ,,Parabolė“ po nuomojamų pagal 2000 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. 18 patalpų perplanavimo (rekonstrukcijos) naudojosi šiomis patalpomis ir iš to gavo naudą. Ieškovas, nepateikdamas į bylą mokėjimo dokumentų dėl išlaidų nuomojamų patalpų perplanavimui (rekonstrukcijai), neįrodė tokių išlaidų dydžio. Minėtos perplanuotos (rekonstruotos) patalpos ieškovo buvo naudojamos bei eksploatuojamos, todėl tiek patalpos, tiek ir patalpų galimi pagerinimai galėjo netekti dalies vertės. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovas neįrodė nurodytų nuomotų patalpų pagerinimo vertės dydžio.
Dėl ieškinio reikalavimo dėl 106 361,32 Lt priteisimo už nuomotų patalpų pagal 2000 m. birželio 19 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 20 pagerinimą
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: Kauno miesto valdybos 1997 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 772, kuriuo patvirtinta ,,Leidimų patalpoms rekonstruoti išdavimo tvarka“ ir leidimo pavyzdys; Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus 2000 m. liepos 25 d. leidimą Nr. 24, kuriuo leista UAB ,,Parabolė“ savo lėšomis perplanuoti pagal 2000 m. birželio 19 d. nuomos sutartį Nr. 20 nuomojamas 130,17 m² bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate Rasytės g. 10A, Kaune; Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. balandžio 2 d. leidimą vykdyti statybos darbus nr. 284-04-02, kuriame nustatyta, kad leidžiama rekonstruoti rūsio patalpas, įrengti kabelinės televizijos studiją, netinkamai motyvavo dėl leidimo pagal 2000 m. birželio 19 d. nuomos sutartį Nr. 20 nuomojamoms patalpoms rekonstruoti išdavimo, t. y. nusprendė, kad minėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad toks leidimas buvo išduotas, nėra pagrindas naikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą, nes teismas teisingai bei tinkamai nustatė kitas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimus atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ieškovas, vadovaudamasis 2000 m. birželio 19 d. sutarties Nr. 20 nuostatomis, CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 106 361,32 Lt už nuomotų patalpų pagerinimą, teisingai išaiškino šios sutarties nuostatas, reglamentuojančias nuomotinų patalpų pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2000 m. birželio 19 d. sutarties Nr. 20 5.5 punkto dispozityvias nuostatas, numatančias, kad nuomininko panaudotos lėšos patalpų remontui ar rekonstrukcijai gali būti įskaitomos į nuomos mokestį, pagrįstai nustatė, kad šios sutarties nuostatos nenumato nuomotojui pareigos atlyginti ieškovui išlaidų už išnuomotų daiktų pagerinimą, t. y. šalys šį klausimą sprendžia abipusius susitarimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad nėra jokio papildomo susitarimo, sudaryto tarp šalių, dėl atlyginimo už nuomotų patalpų pagerinimą, ir tai yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą pagal 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 nuomotų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuomotų patalpų pagal 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 pratęsimo tarp šalių teisinius santykius, pagrįstai nustatė, kad šalims pratęsiant minėtų patalpų nuomą, t. y. pasirašant 2008 m. rugsėjo 30 d. sutartį Nr. 201-2-2049, jos susitarė, kad patalpų pagerinimo išlaidos nebus kompensuojamos, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. sutarties Nr. 201-2-2049 4 punkto norma nustatė, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Ieškovas su nuomos sutarties sąlygomis susipažino (UAB ,,Parabolė“ 2008 m. liepos 8 d. raštas Nr. 4-40).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus į bylą UAB ,,Parabolė“ 2008 m. liepos 8 d. raštą Nr. 4-40, kuriuo UAB ,,Parabolė“ prašė atnaujinti 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 dėl sutarties termino baigimosi, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. T-419 ,,Dėl nuomos sutarties su uždarąja akcine bendrove ,,Parabolė“ atnaujinimo“, kuriuo nuspręsta atnaujinti 2 metams, bet ne ilgiau kaip iki privatizavimo 127,36 m² negyvenamųjų patalpų, esančių Rasytės g. 10A, Kaune, 2000 m. birželio 19 d. nuomos sutartį Nr. 20, ir kitus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nuo 2000 m. birželio 19 d. sutarties Nr. 20 pasirašymo momento iki kreipimosi į atsakovą dėl sutarties 2000 m. birželio 19 d. Nr. 20 atnaujinimo momento neprašė atlyginti išlaidų už patalpų, išnuomotų pagal 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20, pagerinimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas turėtas išlaidas už nuomotų patalpų pagerinimą pagal 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 grindžia 2003 m. spalio 10 d. suvestiniu atliktų darbų aktu, tačiau nepateikia apskaitos ir bankinių dokumentų, patvirtinančių ieškovo patirtų išlaidų dydžio realumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl 106 631,32 Lt priteisimo už nuomotų patalpų pagal 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 pagerinimą yra atmestinas, nes ieškovas į bylą nepateikė leistinų įrodymų, kurie pagrįstų tas išlaidas, t. y. atmestinas tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė jo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pagal įstatymo nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ir sutarties turinį sprendžia, kad 2000 m. birželio 19 d. sutartimi Nr. 20 šalys susitarė, kad nuomojamų pagal sutartį patalpų pagerinimo išlaidos gali būti įskaitomos tik į nuomos mokestį ir kitokiu būdu neatlyginamos. Tai patvirtina aplinkybės, kad VĮ Valstybės turto fondas 2000 m. liepos 28 d. raštu Nr. 34-3908 dėl sutikimo demontuoti šilumos tinklą bei patalpų privatizavimo pranešė UAB ,,Parabolė“, jog investuotų lėšų nekompensuos, kad UAB ,,Parabolė“ 2008 m. liepos 8 d. raštu Nr. 4-40 prašė atnaujinti 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 dėl sutarties termino baigimosi, neprieštaravo minėtų patalpų nuomai pagal kitas 2008 m. rugsėjo 30 d. sutartimi Nr. 201-2-2049 nustatytas sąlygas ir nereikalavo išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas UAB ,,Parabolė“ po nuomojamų pagal 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 patalpų perplanavimo (rekonstrukcijos) naudojosi šiomis patalpomis ir iš to gavo naudą. Ieškovas, nepateikdamas į bylą mokėjimo dokumentų dėl išlaidų nuomojamų patalpų perplanavimui (rekonstrukcijai), neįrodė tokių išlaidų dydžio. Minėtos perplanuotos (rekonstruotos) patalpos ieškovo buvo naudojamos bei eksploatuojamos, todėl tiek patalpos, tiek ir patalpų galimi pagerinimai galėjo netekti dalies vertės. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovas neįrodė nurodytų nuomotų patalpų pagerinimo vertės dydžio.
Dėl pateiktų į bylą įrodymų
Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neginčijo ieškovo turėtų išlaidų, o teismas netyrė, objektyviai neįvertino šios aplinkybės, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas į bylą pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinio reikalavimus pagal 2000 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. 18 ir 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20 grindžia 2001 m. rugsėjo 25 d. ir 2003 m. spalio 10 d. suvestiniais atliktų darbų aktais, nurodė, kad pastarieji dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas patyrė reikalaujamas atlyginti išlaidas, nes šie dokumentai nėra apskaitos dokumentai ir bankiniai dokumentai, galintys patvirtinti patirtų išlaidų dydžio realumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktus dokumentus dėl patirtų išlaidų už nuomotų patalpų pagerinimą pagal 2000 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. 18 ir 2000 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 20, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė patirtų išlaidų dydžio realumo, nes nepateikė į bylą reikiamų apskaitos dokumentų ir bankinių dokumentų, konkrečių mokėjimo dokumentų. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas turėtas išlaidas įrodyti konkrečiais mokėjimo dokumentais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidos ir išsinuomoto daikto pagerinimo vertė konkrečiam daikto nuomos momentui yra skirtingi dalykai. Nuomojamo daikto ir tokio daikto pagerinimo vertės dėl naudojimosi ir eksploatacijos gali mažėti.
Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais sprendžia, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą 2,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Parabolė“ į valstybės biudžetą 2,90 Lt (du litus devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.