- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 2-1332-343/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Parabolė“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės UAB „Parabolė“ atstovams S. Z., N. A., adv. K.Motiekai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Parabolė” ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (t.1, b.l. 3-7) ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 39468,78 Lt už pagal 2000 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį Nr. 18 nuomotų patalpų pagerinimą ir 106361,32 Lt už pagal 2000 m. birželio 19 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį Nr. 20 nuomotų patalpų pagerinimą CK 6.501str. 1d., LR 1998 05 12 įstatymo Nr. VIII-729, LR 2006 07 18 įstatymo Nr. X-771 pagrindu. Ieškovė nurodo, kad 2000 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartis Nr. 18, pagal kurią ieškovė tapo 30,07 m² patalpų, esančių adresu Rasytės g. 10A, Kaunas, nuomininke. Sutartyje buvo numatyta nuostata, jog nuomotojo sutikimu nuomininkui atlikus patalpų pagerinimus, nuomininko patirtos išlaidos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Gavusi atsakovės raštišką leidimą, ieškovė atliko patalpų perplanavimą, kuris kainavo 39468,78 Lt, po pertvarkymo patalpų plotas sumažėjo iki 29,62 m². 2003 m. kovo 20 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. 18, kuria šalys sutarė tęsti nurodytų patalpų nuomos santykius iki 2008 m. balandžio 2 d., įtvirtinta nuostata, jog patalpų pagerinimai gali būti atliekami gavus nuomotojo sutikimą, bet tik su sąlyga, jog nuomininko patirtos išlaidos nebus kompensuojamos. Pasibaigus sutarties galiojimui, atsakovė atsisakė atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. 2000 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartis Nr. 20, pagal kurią ieškovė tapo 130,17 m² rūsio patalpų, esančių adresu Rasytės g. 10A, Kaunas, nuomininke. Sutartyje buvo numatyta nuostata, jog nuomotojo sutikimu nuomininkui atlikus patalpų pagerinimus, nuomininko patirtos išlaidos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Gavusi atsakovės raštišką leidimą, ieškovė atliko patalpų perplanavimą, kuris kainavo 106361,32 Lt, po pertvarkymo patalpų plotas sumažėjo iki 127,36 m². 2008 m. rugsėjo 30 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartyje Nr. 201-2-2049, kuria šalys sutarė tęsti nurodytų rūsio patalpų nuomos santykius iki 2010 m. rugsėjo 30 d., įtvirtinta nuostata, jog patalpų pagerinimai gali būti atliekami gavus nuomotojo sutikimą, bet tik su sąlyga, jog nuomininko patirtos išlaidos nebus kompensuojamos. Ir šios sutarties pagrindu ieškovės patirtas išlaidas atsakovė atsisako kompensuoti. Ieškovė taip pat nurodo, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. 5 d. 2006 m. liepos 18 d. redakcija, kuria remiasi atsakovė, nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi pagal ją negali būti kompensuojamos išlaidos valstybei priklausančiam turtui pagerinti, o nuomojamos patalpos yra savivaldybės nuosavybė, be to, visi pagerinimai, kuriuos atliekant patirtas išlaidas prašoma kompensuoti, buvo atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Dublike (b.l. 118-119) ieškovė papildomai nurodė, kad, sudarant pradines turto nuomos sutartis, galioję teisės aktai numatė su nuomotojo sutikimu pagerinimus atlikusio nuomininko teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo. Toks bendras apibrėžimas vertintinas kaip imperatyvus, suteikiantis teisę šalims susitarti tik dėl atlyginimo būdo. Būtent vienas iš galimų išlaidų atlyginimo būdų - įskaitymas į nuomos mokestį - ir nurodytas sutartyse. Tačiau jis niekaip neįtakoja bendrosios nuomotojo pareigos kompensuoti nuomininko patirtas išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodytas aplinkybes patvirtino. Papildomai nurodė, jog leidimas perplanuoti patalpas buvo. Pati savivaldybė prižiūrėjo kaip buvo atliekami darbai. Ieškinys yra reiškiamas CK 6.501str. 1d. pagrindu. Ieškinį įrodo sekantys įrodymai: leidimas (t.1, b.l. 12,111,112), turto apžiūros aktas (t.1, b.l. 49-50), pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t.1, b.l. 51-54), leidimas (t.1, b.l. 12,20). Savivaldybė buvo paskyrusi žmogų, kuris turėjo kontroliuoti išlaidas. Remontas buvo baigtas 2003 metais. Be to, po rekonstrukcijos visi dokumentai buvo pateikti savivaldybei. 30,07 kv.m. patalpos buvo priduotos 2004 ar 2005 metais, o kitos – 2009 05 mėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 71-76) atsakovė prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad pradinių sutarčių pasirašymo metu galiojo teisinis reglamentavimas, pagal kurį nuomininkas, nuomotojo sutikimu pagerinęs išnuomotą daiktą, teisę į patirtų išlaidų atlyginimą turi tik tuo atveju, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šalių pasirašytose sutartyse buvo įtvirtintos dispozityvios nuostatos, kad nuomininko pagerinimams panaudotos lėšos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Tokios formuluotės negali būti vertinamos kaip privalomas atsakovės įsipareigojimas. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nei šalims tariantis dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, nei sudarant pradines sutartis pakeičiančius sandorius ieškovė neišreiškė reikalavimo atlyginti patirtas išlaidas. Be to, ieškovės teisės ir pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį Nr. 18 2006 m. kovo 31 d. buvo perduotos kitam juridiniam asmeniui, todėl ieškovė neturi teisės šios sutarties pagrindu reikšti jokių reikalavimų. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių apskaitos dokumentų, patvirtinančių ieškovės patirtų išlaidų dydžio realumą.
Triplike atsakovė nurodė nesutinkanti su dublike ieškovės išdėstytu argumentu, jog teisės aktai ginčo santykį reglamentavo imperatyviai, kadangi nuomotojo pareiga atlyginti su pagerinimais susijusias išlaidas galėjo būti modifikuojama šalių susitarimu. Būtent šia galimybe šalys ir pasinaudojo sudarydamos nuomos sutartis.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad palaiko argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi savivaldybė sutikimo atlikti rekonstrukciją nebuvo davusi. Dėl sutarties Nr. 18, tai buvo patalpų priėmimo – perdavimo aktas, kad patalpos patenkinamos būklės. Pagal sutarties Nr. 20 p.4 nuomotojui už išnuomotą turtą neatlyginama. Buhalteriniai apskaitos dokumentai, kuriuos pateikė ieškovė nepagrindžia ieškinio reikalavimo. Nėra pateikta nei vieno mokėjimo dokumento. Be to, net ir pateiktos sąskaitos faktūros pagal pirmą sutartį yra tik 3 600 Lt sumai, o pagal antrą – 18 683 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškinys grindžiamas CK 6.501str. 1d. nuostatomis. Ši teisės norma nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Teismas, nagrinėdamas šią bylą turi nustatyti ar buvo išskirtinis atvejis. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių ieškovės UAB „Parabolė“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės buvo sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, kuriose buvo apspręstas klausimas kaip gi turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su patalpų remontu plačiąja prasme. Iš pateiktų į bylą sutarčių akivaizdžiai matyti, kad šalys susitarė, jog tik šalių susitarimu gali būti atliekami patalpų remonto ar rekonstravimo darbai nuomininko lėšomis, kurios gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį. Iš nurodytų susitarimų matyti, kad šalių pasirašytose sutartyse buvo įtvirtintos dispozityvios nuostatos, kad nuomininko panaudotos lėšos patalpų remontui ar rekonstrukcijai gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Tokia formuluotė nėra privalomas atsakovės įsipareigojimas. T.y. paminėtą klausimą šalys sprendžia abipusiu susitarimu. Be to, šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalims pratęsiant nuomos sutartis, jos susitarė, kad jokios išlaidos jokiu būdu nebus kompensuojamos, o ieškovė, tariantis dėl sutarčių pratęsimo, nereikalavo kaip nors susitarti dėl prašomų priteisti sumų. Svarbi ir ta aplinkybė, kad patalpų perplanavimas ieškovei buvo leistas tikslu patalpas pritaikyti jos veiklai, t.y. įsirengti ofisą ir kabelinės televizijos studiją. Svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovės teisės ir pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį Nr. 18 2006 m. kovo 31 d. buvo perduotos kitam juridiniam asmeniui (t.1, b.l. 103). Todėl ieškovė neturi teisės šios sutarties pagrindu reikšti jokių reikalavimų, kadangi sutinkamai su CPK 5str. teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos turi kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Teisę, kylančią iš paminėtos sutarties, perdavusi kitam juridiniam asmeniui ieškovė, tuo pačiu prarado teisę pagal tą pačią sutartį kreiptis juridinės gynybos, todėl ieškinys dėl 39 468,78 Lt priteisimo vien tuo pagrindu atmestinas, o abu ieškinio reikalavimai atmestini tuo pagrindu, kad ieškovė jų neįrodė.
Teismas sprendžia, kad be nurodytų motyvų pasisakyta dėl ieškinio ir kitais aspektais.
Dėl nuomos sutarčių dėl 30,07 kv.m. nuomos.
2000 m. balandžio 10 d. tarp ieškovės UAB Parabolė“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartis Nr. 18, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 30,07 m² patalpas, esančias adresu Rasytės g. 10A, Kaunas. Šios Sutarties p. 5.5 numatė, kad šalių susitarimu remonto ar rekonstravimo darbai gali būti atliekami nuomininko lėšomis. Nuomininko lėšos, panaudotos šiems darbams atlikti gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį (t.1, b.l. 85). 2000 04 10 buvo surašytas išnuomotų patalpų perdavimo ieškovei aktas, iš kurio seka, kad patalpų perdavimo metu pastatų ir patalpų, vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų techninė būklė patenkinama (t.1, b.l.86). 2003 03 20 2000 04 10 nuomos sutartis Nr. 18 buvo atnaujinta (t.1, b.l. 87-88). Sutarties p.16 nustatė, kad išlaidos turtui pagerinti nebus kompensuojamos.
Ieškovė, vadovaudamasi šia sutartimi CK 6.501str. 1d. pagrindu prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 39 468,78 Lt už išsinuomotų patalpų perplanavimą ir ieškinyje nurodo, kad tokių lėšų investavimą patvirtina suvestinis atliktų darbų aktas, leidimas.
Kauno miesto valdyba 1997 10 21 sprendimu Nr. 772 patvirtino „Leidimų patalpoms rekonstruoti išdavimo tvarką“ ir leidimo pavyzdį (t.1, b.l. 81-83). Tokius leidimus išduoti teisė buvo suteikta Kauno miesto savivaldybės pastatų priežiūros ir nuomos skyriui. Ieškovė tokio leidimo nepateikė. Iš į bylą pateikto 2000 05 15 leidimo Nr. 18 seka, kad Kauno miesto savivaldybė leido ieškovei tik perplanuoti nuomojamas negyvenamąsias patalpas, papildomai įpareigojant ieškovę priduodant patalpas atstatyti pertvarą tarp patalpų į ankstesnę padėtį (t.1, b.l. 12). Iš į bylą pateikto 2000 08 25 Leidimo vykdyti statybos darbus seka, kad leidimas buvo išduotas rekonstruoti patalpas, įrengiant ofiso patalpas (t.1, b.l. 111). Leidimą išdavė ne Kauno miesto savivaldybė, bet Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno skyrius. Pažymėtina, kad apie patalpų rekonstrukciją nekalbama nei viename iš ieškovės pateiktų įrodymų. Atvirkščiai, pati ieškovė nurodo, jog buvo atliktas patalpų perplanavimas. Iš suvestinio atliktų darbų akto (t.1, b.l. 13-14) matyti tai, kad ieškovė suvedė savo duomenis apie tai, kiek jai kainavo patalpos perplanavimas, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent tokias išlaidas ieškovė ir patyrė, nes nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų patirtas išlaidas.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei nebuvo išduotas leidimas dėl patalpų rekonstrukcijos, kad pagal sutartį išlaidos, skirtos patalpų remontui ar rekonstrukcijai gali būti įskaitomos į nuomos mokestį, o to ieškovė neprašo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų turėtas išlaidas, sprendžia, kad ieškinio dalis dėl 39 468,78 Lt atmestina.
Svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovės teisės ir pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį Nr. 18 2006 m. kovo 31 d. buvo perduotos kitam juridiniam asmeniui (t.1, b.l. 103). Todėl ieškovė, be kita ko, neturi teisės šios sutarties pagrindu reikšti jokių reikalavimų. Ir todėl ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad pareikštas asmens, neturinčio teisės jį reikšti CPK 5str., t.y. ieškovė neįrodė, kad kokios nors jos įstatymu ar sutartimi saugomos teisės ir teisėti interesai būtų saugomi.
Dėl nuomos sutarčių dėl 130,17 kv.m. nuomos.
2000 m. balandžio 19 d. tarp ieškovės UAB „Parabolė“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartis Nr. 20, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 130,17 m² rūsio patalpų, esančių adresu Rasytės g. 10A. Šios Sutarties p.5.5 buvo numatyta, jog šalių susitarimu remonto ar rekonstravimo darbai gali būti atliekami nuomininko lėšomis. Sutartimi buvo susitarta, kad, atlikus paminėtus darbus, nuomininko patirtos išlaidos gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. 2008 m. rugsėjo 30 d. šalys nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. 201-2-2049 sutarė tęsti nurodytų rūsio patalpų nuomos santykius iki 2010 m. rugsėjo 30 d. . Šia Sutartimi šalys susitarė, kad patalpų pagerinimai gali būti atliekami gavus nuomotojo sutikimą, bet tik su sąlyga, jog nuomininko patirtos išlaidos nebus kompensuojamos.
Kauno miesto valdyba 1997 10 21 sprendimu Nr. 772 patvirtino „Leidimų patalpoms rekonstruoti išdavimo tvarką“ ir leidimo pavyzdį (t.1, b.l. 81-83). Tokius leidimus išduoti teisė buvo suteikta Kauno miesto savivaldybės pastatų priežiūros ir nuomos skyriui. Ieškovė tokio leidimo nepateikė.
2000 07 25 ieškovė gavo iš atsakovės leidimą perplanuoti nuomojamas patalpas, pakeisti langus ir duris, įsirengti autonominį šildymą (t.1, b.l. 20).
Iš pateikto 2001 04 02 Leidimo vykdyti statybos darbus seka, kad leidimas buvo išduotas rekonstruoti patalpas, įrengiant kabelinės televizijos studiją (t.1, b.l. 112). Leidimą išdavė ne Kauno miesto savivaldybė, bet Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno skyrius. 2003 12 09 buvo surašytas patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t.1, b.l. 51-54). Pažymėtina, kad apie patalpų rekonstrukciją nekalbama nei viename iš ieškovės pateiktų įrodymų, išskyrus paminėtą statybos leidimą. Atvirkščiai, pati ieškovė nurodo, jog buvo atliktas patalpų perplanavimas. Iš pateikto 2003 10 10 suvestinio atliktų darbų akto (t.1, b.l. 21-23) matyti tai, kad ieškovė suvedė savo duomenis apie tai, kiek jai kainavo patalpos perplanavimas, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent tokias išlaidas ieškovė ir patyrė, nes nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų patirtas išlaidas.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei nebuvo išduotas leidimas dėl patalpų rekonstrukcijos, kad pagal sutartį išlaidos, skirtos patalpų remontui ar rekonstrukcijai gali būti įskaitomos į nuomos mokestį, o to ieškovė neprašo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų turėtas išlaidas, sprendžia, kad ieškinio dalis dėl 106 361,32 Lt atmestina.
Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistinos pašto išlaidos, kurias šioje byloje sudaro 16,60 Lt CPK 96str. pagrindu.
Kitus ieškovės motyvus dėl ieškinio teismas pripažįsta teisiškai nereikšmingais, todėl juos atmeta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Parabolė“ (įmonės kodas 132203771, buveinė Rasytės g. 10A/ Jotvingių g. 17, Kaune; A/s Nr. (duomenys neskelbtini)) 16,60 Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.