Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-791-777/2016

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-012890-2014-8)

2016 m. gegužės 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. M. M., A. A. M. ir B. M. įgalioto asmens B. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. P. (K. P.), N. P., P. P. (P. P.) ir A. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. M. M., A. A. M., B. M. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo antstolis Svajūnas Degimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VM9-1559, kuria V. M. M. ir A. A. M. perleido butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), B. M., negaliojančia LR CK 6.66 straipsnio pagrindu; taikyti restituciją ir grąžinti V. M. M. ir A. A. M. nuosavybės teisę į butą; priteisti solidariai iš atsakovų V. M. M. ir B. M. ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3428-889/2012 priteisė solidariai iš B. M. ir V. M. M. solidariesiems ieškovams K. P. ir N. P. 34 528 Lt sumą ir 5 procentų procesines palūkanas, ieškovams K. P., N. P., P. P. ir A. P. kiekvienam po 8 632 Lt baudos ir 5 procentų procesines palūkanas bei 5 702 Lt bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-03 išdavė vykdomuosius raštus dėl anksčiau nurodytų sumų išieškojimo. Vykdomieji raštai buvo pateikti vykdyti antstoliams Vidai Daugirdienei ir Svajūnui Degimui. Ieškovai nurodė, kad jiems atsitiktinai tapo žinoma, jog atsakovė V. M. M. turi butą. Ieškovams buvo nesuprantama, kodėl išieškojimas nėra nukreipiamas į šį atsakovės galbūt turimą butą. Ieškovai kreipėsi į savo atstovus prašydami pasidomėti šios informacijos pagrįstumu. Patikrinus VĮ Registro centro duomenis, paaiškėjo, kad atsakovė V. M. M. 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutartimi butą perleido atsakovui B. M.. Ieškovai nurodė, kad sužinoję faktą, jog atsakovė V. M. M. 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutartimi butą perleido, kreipėsi į antstolio S. Degimo kontorą dėl informacijos pateikimo apie atsakovės butą, jo pardavimą, tačiau atsakymo negavo. Ieškovai nurodo, kad jiems nėra žinoma, kodėl antstolis neapribojo atsakovės teisių disponuoti šiuo turtu ir taip galbūt sudarė sąlygas atsakovei perleisti turtą, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į šį turtą.Ieškovai nurodė, kad yra visos teismų praktikos reikalaujamos sąlygos taikyti actio Pauliana ir pripažinti 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia 2013-06-14 buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų. Taikė restituciją, įpareigojo atsakovą B. M. grąžinti pagal 2013-06-14 buto pirkimo–pardavimo sutartį jam perduotą nekilnojamąjį turtą V. M. M. ir A. A. M., o atsakovus V. M. M. ir A. A. M. grąžinti pagal 2013-06-14 buto pirkimo–pardavimo sutartį jiems perduotus 3 472,44 Eur (12 000 Lt) atsakovui B. M..Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti actio Pauliana ir pripažinti 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų argumentai, jog ieškovai praleido ieškinio senatį, yra nepagrįsti. Buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2013-06-14. Tačiau VĮ Registro centre įregistruota 2013-07-01, todėl tik nuo 2013-07-01 ieškovai turėjo realią galimybę sužinoti apie atsakovų sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį. Iš byloje pateikto VĮ Registro centro duomenų išrašo nustatyta, kad ieškovai apie buto pirkimo–pardavimo sutartį sužinojo 2014-08-13. Teismas nurodė ir tai, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovai buvo kreipęsi į antstolį dėl skolos išieškojimo iš atsakovės V. M. M.. Ieškovai atliko visus būtinuosius veiksmus, reikalingus skolai išieškoti, pateikė teismo išduotą vykdomąjį raštą antstoliui, neturėjo pareigos papildomai rinkti duomenų apie atsakovei V. M. M. priklausantį turtą. Nurodė, kad ieškovai procesinius veiksmus dėl skolos išieškojimo atliko nedelsdami. 2015-05-23 įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovai 2015-05-29 pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2015-05-30 gavę vykdomuosius raštus, 2015-06-04 juos pateikė vykdyti antstoliui. Teismas konstatavo, kad ieškovai domėjosi civilinės bylos eiga, tinkamai naudojosi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis bei ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami išieškoti jiems priteistą skolą. Atsakovai apie 2013-06-14 buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ieškovams nepranešė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės V. M. M. prievolės ieškovams dydį, išieškotos sumos dydį, tai, kad išieškojimas vykdomas nuo 2013 metų, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovė V. M. M. neturi kito turto, į kurį nukreipus išieškojimą būtų galima patenkinti ieškovų reikalavimus, konstatavo, kad sudarytu sandoriu sumažėjo atsakovės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis. Tokiu būdu sumažinta galimybė ieškovams patenkinti savo reikalavimą, todėl ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovų teisės bei teisėti interesai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai sudarydami 2013-06-14 buto pirkimo–pardavimo sutartį buvo nesąžiningi. Nurodė, kad atsakovai V. M. M. ir A. A. M. žinojo, jog ieškovai teismo 2012-11-08 sprendimo pagrindu turi reikalavimo teisę į atsakovę V. M. M., todėl turėjo elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai. Nurodė ir tai, kad nors atsakovai žinojo apie teismo 2012-11-08 sprendimą, tačiau buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu apie tai nepranešė notarei. Atsakovai V. M. M. ir A. A. M. ginčijamą sutartį sudarė su jų anūku B. M. – artimu giminaičiu. Nurodė, kad byla, kurios pagrindu ieškovai įgijo reikalavimo teisę į atsakovę V. M. M., buvo susijusi ne su vienu atsakovo B. M. artimu giminaičiu, o buvo susijusi ir su seneliais, teta, nagrinėjama daugiau nei vienerius metus. B. M. nurodė, kad su seneliais bendrauja, jų santykiai geri. Todėl teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog B. M. apie vykusį teisminį ginčą turėjo žinoti. Teismas nurodė, kad 2013-06-14 buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, VĮ Registrų centro duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė buvo 20 400 Lt. Tačiau butas B. M. parduotas už mažesnę 12 000 Lt kainą. Atsakovai nurodė, kad buto pardavimo kaina atitiko realią rinkos kainą, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs Gyventojų registro tarnybos pažymas, nustatė, kad po buto pardavimo (2014-10-10) atsakovės V. M. M. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o atsakovo B. M. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu B. M. pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad bute B. M. pradėjo gyventi nuo 2015 metų birželio, iki tol jis gyveno su mama. Bute gyveno jo draugas ir močiutė. Teismas konstatavo, kad 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu butas nuosavybės teise perėjo atsakovui B. M., tačiau ir po sutarties sudarymo jį toliau valdė ir naudojosi atsakovė V. M. M.. Teismas, įvertinęs atsakovo B. M. paaiškinimus, kad butą įsigijo iš turimų santaupų ir iš draugų pasiskolintų pinigų, taip pat įvertinęs B. M. paaiškinimus, kad 2011–2012 m. jis pradėjo studijuoti iš naujo, tačiau mokslų tęsti nepavyko, nes nepakako pinigų, negalėjo studijų suderinti su darbu, studijuodamas gyveno kartu su mama, kuri jį išlaikė, nurodė, jog yra pagrindas abejoti, ar 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas B. M. turėjo pakankamai pinigų butui įsigyti. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė V. M. M. piniginių lėšų, gautų pardavus butą, ieškovų reikalavimams patenkinti neskyrė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad butas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams V. M. M. ir A. A. M.. Butas nėra padalintas, sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos. Todėl nors ieškovai reikalavimo teisę turi tik į atsakovę V. M. M., tačiau A. A. M. yra laikytinas tinkamu atsakovu nagrinėjamoje byloje.Apeliantai skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai skunde nurodė, kad ieškinys paduotas 2015-05-26 – suėjus vienerių metų terminui. Teismas nenustatė datos, kada ieškovams atsitiktinai tapo žinoma apie 2013-06-14 buto pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieškovų atstovas jiems atstovauja nuo 2012 metų. Teismas neįvertino to fakto, kad advokatas buvo aktyvus ir kompetentingas išieškant skolą. Ieškovai pažeidė pareigą tinkamai ir laiku sužinoti apie ginčijamą sutartį. Ieškovai neįrodė, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.Apeliantai skunde nurodė, kad kreditoriaus teisių nepažeidė. Byloje nėra duomenų apie atsakovės V. M. M. nemokumą. Byloje nėra duomenų, ar pardavus turtą už 12 000 Lt ji nebeturi pusės už turtą gautos sumos. Nėra pagrindo teigti, kad sumažėjo atsakovės turtas. Pateikti duomenys iš „Sodros“ patvirtina, kad atsakovė gauna nuolatines pajamas (pensiją), jos didėja, iš šių pajamų atsiskaitoma su kreditoriaus.Apeliantai skunde nurodė, kad B. M. buvo sąžiningas. Ieškovai neįrodė, kad B. M. žinojo apie galbūt pažeidžiamas kreditorių teises. LR CK 6.67 str. yra nustatytas baigtinis nesąžiningumo kriterijų sąrašas: nepagrįstai maža sandorio kaina; jei „skolininkui trečiasis asmuo neatsiskaitė“; jei turtas perleistas neatlygintinai. Byloje nė viena šio straipsnio sąlyga nenustatyta. Atsakovai nurodė, jog tas faktas, kad turtą įgijo giminaitis, neleidžia teigti, kad sandoris yra nesąžiningas Nurodė ir tai, kad atsakovė V. M. M. bute negyveno, tik deklaravo gyvenamąją vietą, kad galėtų lankytis pas gydytojus Klaipėdoje. Nurodė, kad teismas be pagrindo abejoja tuo, ar 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas B. M. turėjo pakankamai pinigų butui įsigyti. Byloje yra pateiktas bankinis pavedimas, kuriame nurodyta, kad B. M. sumokėjo 12 000 Lt. Šis dokumentas nenuginčytas.Apeliantai skunde nurodė, kad A. A. M. negali būti atsakovas, nes yra bendraturtis, o ne bendraskolis. Nurodė ir tai, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. M. M. ir A. A. M. nuosavybė. Nurodė, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Skolininkė yra tik V. M. M., dėl to sandoris gali būti pripažintinas negaliojančiu tik dėl ½ buto dalies.Apeliantai skunde nurodė, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias LR CPK 177 ir 185 str. nuostatas. Teismas neargumentuotai atsisakė priimti atsakovų pateiktus dokumentus, atsisakė tenkinti atsakovų atstovių prašymą įpareigoti atvykti liudyti trečiąjį asmenį antstolį S. Degimą, kviesti ir apklausti atsakovų atstovių prašomus liudytojus. Todėl teismas neatskleidė bylos esmės, teismo priimtas sprendimas yra šališkas, neobjektyvus. Apribota atsakovų teisė į nešališką teismą ir gynybą.Apeliantai skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepatikrino informacijos apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus juridinius faktus apie butą. Todėl su apeliaciniu skundu atsirado būtinybė teikti VĮ Registrų centro išrašą, patvirtinantį, kad butas iki šios bylos iškėlimo nebuvo ir nėra areštuotas. Areštas negali būti taikomas, kol yra neaiški skolininkės dalis. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai atsiliepime nurodė, kad senaties termino ieškiniui paduoti nepraleido.Ieškovai atsiliepime nurodė, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovų kaip kreditorių teises, ginčijamu sandoriu buvo sumažinta atsakovės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, apimtis.Ieškovai atsiliepime nurodė, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su atsakovų V. M. M. ir A. A. M. nesąžiningumu. Todėl ieškovai atsiliepime pasisako tik dėl skunde nurodyto B. M. nesąžiningumo. Ginčijamas sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių. Pirmosios instancijos teismas pagal LR CK 6.67 str. pagrįstai rėmėsi prezumpcija, kad B. M. yra nesąžiningas. Paneigti šią prezumpciją turėjo atsakovai, tačiau to nepadarė.Ieškovai atsiliepime nurodė, kad abu sutuoktiniai V. M. M. ir A. A. M. kartu sudarė ginčijamą sandorį. Perleidžiamas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo padalytas. Turtas buvo parduodamas kaip vientisas objektas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino visą ginčijamą sandorį (o ne ½ jo dalį), nes nėra žinoma, į kokią dalį bus nukreiptas išieškojimas.Ieškovai atsiliepime nurodė, kad atsakovų minimas UAB „Returta“ išrašas nebuvo priimtas ir liudytoja nebuvo iškviesta todėl, kad ieškovų atstovas teismo posėdžio metu pripažino tas aplinkybes, kurias, atsakovų teigimu, šie įrodymai patvirtintų.Ieškovai atsiliepime nurodė, kad už apeliantą B. M. apeliacinį skundą pasirašė jo įgaliotinė B. M., kuri neturi tam teisės. Todėl B. M. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.LR CPK 314 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai prie apeliacinio skundo pridėjo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija 2016-03-02. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepatikrino informacijos apie buto juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre. Butas iki nagrinėjamos bylos iškėlimo nebuvo areštuotas. Todėl apeliantams iškilo būtinybė minėtą išrašą teikti apeliaciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad apeliantai turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jo neteikė, taip pat įvertinęs tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymų dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nevertina.Apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą, nustatyta, kad V. M. M., A. A. M. ir B. M. apeliacinį skundą pasirašė V. M. M., A. A. M. ir B. M. įgaliotas asmuo B. M.. Apeliacinį skundą padavė asmuo, galintis būti apeliacijos subjektu – B. M., tačiau skundą pasirašė netinkamas atstovas – B. M., kuri pagal įstatymą neturi teisės be advokato atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 56 str. 3 d., 60 str. 4 d.). Ši aplinkybė paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią 2015-10-20 teisinių paslaugų sutartį, sudarytą tarp užsakovu B. M., A. A. M. ir V. M. M. ir paslaugų teikėjos B. M., taip pat įvertinęs 2015-12-11 įgaliojimą, duotą B. M. B. M., t. y. B. M. turint teisę sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu dėl B. M. atstovavimo visose jo civilinėse bylos, suteikiant atstovui visas dalyvaujančių šiose bylose asmenų teises, suteikiant teisę atlikti B. M. vardu visus procesinius veiksmus, tarp jų ir apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, be to, įvertinęs, kad B. M. ir B. M. sieja giminystės ryšys, konstatuoja, kad šis pažeidimas yra formalus. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja visų trijų apeliantų apeliacinį skundą.Apeliantai skunde nurodė, kad ieškinys paduotas 2015-05-26 – suėjus vienerių metų terminui. Teismas nenustatė datos, kada ieškovams atsitiktinai tapo žinoma apie 2013-06-14 buto pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieškovų atstovas jiems atstovauja nuo 2012 metų. Teismas neįvertino to fakto, kad advokatas buvo aktyvus ir kompetentingas išieškant skolą. Ieškovai pažeidė pareigą tinkamai ir laiku sužinoti apie ginčijamą sutartį. Ieškovai neįrodė, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Ieškinys teismui pateiktas 2014-10-30 (o ne 2015-05-26). Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsitiktinai jiems tapo žinoma, jog atsakovė V. M. M. turi butą (o ne apie ginčijamą sutartį). Atsiliepime ieškovai nurodė, kad vykdymo procese nebuvo atstovaujami advokato. Tokių duomenų nėra ir byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovų argumentai, jog ieškovai praleido ieškinio senatį, yra nepagrįsti, ir jų neatkartoja.Apeliantai skunde nurodė, kad kreditoriaus teisių nepažeidė. Byloje nėra duomenų apie atsakovės V. M. M. nemokumą. Byloje nėra duomenų, ar pardavus turtą už 12 000 Lt ji nebeturi pusės už turtą gautos sumos. Nėra pagrindo teigti, kad sumažėjo atsakovės turtas. Pateikti duomenys iš „Sodros“ patvirtina, kad atsakovė gauna nuolatines pajamas (pensiją), jos didėja, iš šių pajamų atsiskaitoma su kreditoriais. Su šiais apeliantų argumentais sutikti negalima. Dėl ginčijamos buto pirkimo–pardavimo sutarties sumažėjo atsakovės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis. Tokiu būdu sumažinta galimybė ieškovams patenkinti savo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į skolos dydį, išieškotos skolos dydį, išieškojimo trukmę, atsakovės turtinę padėtį, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių – ieškovų teises bei teisėtus interesus.Apeliantai skunde nurodė, kad B. M. buvo sąžiningas. Ieškovai neįrodė, kad B. M. žinojo apie galimai pažeidžiamas kreditorių teises. Nurodė ir tai, kad atsakovė V. M. M. bute negyveno, tik deklaravo gyvenamąją vietą, kad galėtų lankytis pas gydytojus Klaipėdoje Nurodė, kad teismas be pagrindo abejoja tuo, ar 2013-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas B. M. turėjo pakankamai pinigų butui įsigyti. Byloje yra pateiktas bankinis pavedimas, kuriame nurodyta, kad B. M. sumokėjo 12 000 Lt. Šis dokumentas nenuginčytas. Su šiais apeliantų argumentais sutikti negalima. Ginčijama buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp artimų giminaičių. Todėl yra pagrindas teigti, kad apeliantai sudarę buto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus, buvo nesąžiningos. Paneigti šią prezumpciją turėjo atsakovai, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tiek B. M., tiek ir kitų apeliantų nesąžiningumą.Apeliantai skunde nurodė, kad A. A. M. negali būti atsakovu, nes yra bendraturtis, o ne bendraskolis. Nurodė ir tai, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. M. M. ir A. A. M. nuosavybė. Nurodė, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Skolininkė yra tik V. M. M., dėl to sandoris gali būti pripažintinas negaliojančiu tik dėl ½ buto dalies. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad butas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams V. M. M. ir A. A. M.. Butas nėra padalytas, sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos. Abu sutuoktiniai V. M. M. ir A. A. M. kartu sudarė ginčijamą sandorį. Turtas buvo parduodamas kaip vientisas objektas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino visą ginčijamą sandorį (o ne ½ jo dalį), nes nėra žinoma, į kokią dalį bus nukreiptas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad nors ieškovai turi reikalavimo teisę į atsakovę, A. A. M. yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.Iš bylos medžiagos nustatyta kad atsakovų minimas UAB „Returta“ išrašas nebuvo priimtas ir liudytoja nebuvo iškviesta todėl, kad ieškovų atstovas teismo posėdžio metu pripažino tas aplinkybes, kurias, atsakovų teigimu, šie įrodymai patvirtintų. Trečiasis asmuo antstolis Svajūnas Degimas į bylos nagrinėjimą įtrauktas, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms (LR CPK 47 str.). Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl antstolio dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu (apklausimo), nes jo veikimas ar neveikimas yra svarbus nagrinėjamai bylai, nėra pakankamos jį tenkinti, kadangi apeliantai nenurodė, kokias konkrečiai svarbias bylai aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti antstolis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas K. P. advokatui už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 500 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 166,66 Eur, priteistinos iš atsakovų (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų V. M. M., A. A. M. ir B. M. ieškovui K. P. (K. P.) po 166,66 euro turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.