- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-294-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38650-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- A. O.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-13 nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir A. O. paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas A. O. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-11 16.01 val. iki 2018-08-12 12.40 val.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės 541,58 Eur žalos tenkintas. Priteista iš A. O. 541,58 Eur turtinei žalai atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. O. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2018-08-11 apie 15.52 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju D. N. metu, susigrūmė su pastaruoju ant grindų, po ko tyčia sudavė nukentėjusiajam D. N. du smūgius peiliu į nugaros sritį, padarydamas šiam durtinę-pjautinę žaizdą dešinio peties srityje su plačia aplinkine poodine kraujosruva dešinio peties, žasto bei dešinės krūtinės ląstos pusės viršutinės dalies priekinio paviršiaus srityje, durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos dešinės pusės nugariniame paviršiuje, lydimą oro ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, odos nubrozdinimą dešiniame žaste, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. N. sveikatą. Tokie A. O. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
2. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistasis A. O. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-13 nuosprendį pakeisti ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3.1. Pažymi, kad apeliaciniu skundu neginčijama kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau ginčijami bausmės skyrimo pagrindai, lengvinančių aplinkybių nepripažinimas, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys bei, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.
3.2. Nurodo, kad jis nukentėjusįjį sužalojo gindamas savo draugą, prieš kurį pastarasis naudojo fizinę prievartą – trenkė į nosį, tempė iš lovos, garsiai keikėsi, tokiu būdu keldamas konfliktinę situaciją. Taigi nuteistasis tik gynė savo draugą bei bandė nuraminti nukentėjusįjį, kuris savo veiksmais išprovokavo A. O. panaudoti smurtą jo atžvilgiu. Nuteistojo teigimu, jis naudodamas smurtą neturėjo jokių savanaudiškų paskatų, o peilio panaudojimas iš esmės turėtų būti laikomas kaip būtinojo reikalingumo viršijimo šiurkštus pažeidimas. Taigi, nuteistojo A. O. manymu, yra jo veiksmus lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.
3.3. Pažymi, kad iš pateiktų kartu su apeliaciniu skundu rašytinių įrodymų matyti, jis savo noru atlygino ir/ar pašalino padarytą žalą. Todėl, apelianto manymu, apylinkės teismas, nepripažinęs nuteistojo atsakomybe lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja J. M. parodė, kad nukentėjusysis jai pasakojo, kad kažkurią dieną, jis paskambino A. ir pasiūlė sumokėti šiam 800 Eur. Liudytojas D. D. taip pat pažymėjo, kad D. prašė 800 Eur, bet, ar A. sutiko mokėti šitą sumą, nežino. Ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad jis grįžęs iš ligoninės paskambino A. ir pasiūlė už praleistas dienas sumokėti 800 Eur dydžio kompensaciją, A. pasakė, kad turės omenyje, tačiau šiuo metu neturi tokios sumos.
3.4. Skunde nurodo ir tai, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nepagrįstai pažymėjo, kad jis nedirba, nes šiuo metu jis yra įsidarbinęs UAB „S(duomenys neskelbtini)“. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, taip pat atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, iš kurių nei vienam negali būti suteikiama viršenybė. Nuteistojo nuomone, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, apelianto amžių ir asmenybę, buvo pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, kadangi paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. O. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. O. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje
6. Nuteistasis A. O. apylinkės teismo nuosprendžio įrodymų vertinimo aspektu neskundžia, sutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio išsprendimo, tačiau mano, kad apylinkės teismas, paskirdamas bausmę, nepagrįstai nenustatė esant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).
8. Skirdamas bausmę apylinkės teismas A. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
9. A. O. prašo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
10. Pažymėtina, jog pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-05-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-511/2016).
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. N. dėl patirtų sužalojimų ir už dienas, praleistas ligoninėje, jam padarytą žalą įvertino 800 Eur suma (t. 1, b. l. 124). Teisiamojo posėdžio metu A. O. patvirtino, jog jam yra žinoma, kad D. N. padarytą žalą vertina 800 Eur suma, sutinka žalą atlyginti, tačiau nurodė, kad tai galės padaryti tik iš gaunamos pašalpos arba po to, kai įsidarbins (t. 3, b. l. 7). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 541,58 Eur sumai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (t. 3, b. l. 11-12). A. O. su civiliniu ieškiniu sutiko, tačiau nurodė, kad iš karto visos sumos atlyginti negalės (t. 3, b. l. 7). Nuteistasis su apeliaciniu skundu pateikė pažymą, patvirtinančią, kad jis nuo 2019-03-04 dirba UAB „S(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 47). Vis dėlto tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. O., nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki apeliacinio skundo pateikimo apygardos teismui, nukentėjusiajam ar civiliniam ieškovui būtų atlyginęs bent dalį žalos, byloje nėra. Tokie duomenys nebuvo pateikti ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Atvirkščiai, nuteistasis nurodė, jog žalos atlyginimui jis neturi pakankamai piniginių lėšų, bet labai stengiasi, įsidarbino, tačiau padaryta žala nėra pradėta atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tam, jog būtų pripažinta esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-05-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-511/2016). Taigi, vien nuteistojo noras padarytą žalą atlyginti nepadengiant nei dalies žalos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
12. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo elgesys, todėl prašo pripažinti esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006-03-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006).
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio dieną konflikte dalyvavę asmenys vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Nuteistajam A. O. nustatytas 3.18 promilių (sunkus) neblaivumo laipsnis (t. 2, b. l. 58). D. D. nustatytas 2.32 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 150). Nukentėjusysis D. N. įvykio metu taip pat vartojo alkoholį ir buvo neblaivus. Nukentėjusysis D. N. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad pirmiausiai konfliktas kilo tarp jo ir D. D.. D. N., pamatęs pastarąjį gulintį šalia jo sugyventinės, užpyko, bandė jį iš lovos ištempti (t. 1, b. l. 124-125). Liudytojas D. D. negalėjo nurodyti tiklsių jo sužalojimo aplinkybių (t. 1, b. l. 136-139) Bylos nagrinėjimo teisme metu A. O. nurodė, kad jis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo, nes norėjo apsaugoti draugą (D. D.), nutraukti pastarojo smurtinius veiksmus, nes D. D. iš nosies bėgo kraujas, dėl to su nukentėjusiuoju susigrūmė. A. O. patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo grumtynės kurį laiką vyko ant kambario grindų, tačiau nei jis, nei nukentėjusysis vienas kitam jokių smūgių rankomis nesudavė, peilį jis pasiėmė ir D. N. sudavė 2 smūgius peiliu spontaniškai (t. 3, b. l. 5-8). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad visi konflikte dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, adekvačiai nesuvokė vienas kito veiksmų pavojingumo, painiojosi nurodydami įvykio aplinkybes, D. N. A. O. atžvilgiu jokių smūgių nesudavė ar kitaip jo nesužalojo, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog, nagrinėjamu atveju, D. N. veiksmai pateisina A. O. smurtinius veiksmus.
15. A. O. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) kito žmogaus sveikatai. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. O. nusikalto esant išnykusiam teistumui (t. 1, b. l. 135-139), būdamas ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 112-134). Jis nevedęs, nusikaltimo padarymo metu nedirbo (UAB „S(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik nuo 2019-03-04, t. y. jau po pirmosios instancijos nuosprendžio paskelbimo (t. 1, b. l. 47). Aptartos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesių taisyklių asmenį. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis įstatymas už sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymą numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra sąlygų, kurių pagrindu A. O. atžvilgiu būtų galima paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatytą, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, BK 62 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nebūtų pasiekti, paskyrus jam bausmę, nesusijusią su fiziniu izoliavimu nuo visuomenės. Apylinkės teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, A. O. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Be to, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažino 1/3 dalimi. Todėl nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. O. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, esant aptartiems duomenims, negali būti laikomos pagrindu jam skirti švelnesnę bausmę, kuri yra teisinga ir proporcinga jo nusikalstamiems veiksmas.
17. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.