Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. J. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1187-(7.5.) ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. vasario 12 d. atsakymą Nr. 8SD - 864-(14.8.94), bei įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai R. J. D. į likusią 1,3198 ha žemės dalį, valdytą K. K. iki 1940 m., Naujasodžio ir Ž. Amalių kaimuose bei Amalių dvare, Pažaislio valsčiuje (iš nurodyto ploto paliekant iki 12 arų naujam žemės sklypui pagal įrašytą eilę Kauno mieste ir pareiškėjai tenkančią dalį 0,0757 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-935).Paaiškino, jog atsakovas skundžiamais sprendimais nepagrįstai atsisako atkurti nuosavybės teisę ekvivalentine natūra pagal jos 1995 m liepos 7 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra ir ekvivalentine natūra. Pareiškėja siekė nuosavybės teises atkurti natūra bei ekvivalentine natūra, t. y. lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Nuosavybės teisės į dalį žemės buvo atkuriamos natūra. Pareiškėja įgijo teisę, kad jai nuosavybės teisės į likusią žemę būtų atkurtos prašyme pasirinktu ir kitu būdu – ekvivalentine natūra. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja iki 2003 m. kovo 1 d. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje (ekvivalentine natūra) neišreiškė. Skundžiami sprendimai prieštarauja teisės normoms ir teismų praktikai. Pareiškėjos nuosavybės teisės į likusią žemę gali būti atkuriamos lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje, kadangi toks būdas savo esme atitinka pretendentės pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ekvivalentine natūra. Taip pat teigė, kad būdas ekvivalentinė natūra savo esme atitinka nuosavybės teisių atkūrimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja pirminiame prašyme prašė atkurti nuosavybės teises natūra bei ekvivalentine natūra, vėliau 2000 m. pateikė prašymą, prašydama atkurti nuosavybes teises natūra ir už negrąžinama žemę kompensuoti. Prašymuose išreikšta valia iki 2003 m. kovo 1 d. pakeista nebuvo. Pareiškėjai į dalį žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra. Pareiškėjai nuosavybės teisės natūra vis dar atkuriamos. Galiojančiame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) nebenumatytas turto grąžinimas ekvivalentine natūra. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo numatytais terminais piliečiai privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo, o tie kurie nebuvo pareiškę valios dėl atkūrimo būdo, ją pareikšti. Jeigu numatytais terminais minėti piliečiai nepatikslino savo pareikštos (nepareiškė) valios, pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį institucija, priimanti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įgijo teisę šiems piliečiams atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra pretendentė į K. K. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdytą 7,93 ha žemės dalį, buvusią Naujasodžio ir Ž. Amalių kaimuose bei Amalių dvare, Pažaislio valsčiuje. Pareiškėja 1995 m. liepos 7 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė valia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra ir ekvivalentine natūra. Pareiškėja 2000 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pageidaudama, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, gražinant laisvą (neužstatytą) K. K. valdytą žemę, o už likusią negrąžintą žemę būtų kompensuojama. Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 9470 grąžinta natūra 0,0327 ha ploto dalis 0,1599 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, ir 0,0880 ha ploto dalis 0,4305 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 9816 buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn naudojamo 0,0459 ha ploto dalis 0,2804 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, NŽT 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-239 grąžinta natūra 0,0463 ha ploto dalis 0,2162 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. NŽT 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-233 grąžinta natūra 0,0166 ha ploto dalis 0,0777 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. NŽT 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-160 grąžinta natūra 0,0025 ha ploto dalis 0,0397 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. NŽT 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-159 grąžinta natūra 0,0174 ha ploto dalis 0,2765 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. NŽT 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-158 grąžinta natūra 0,0168 ha ploto dalis 0,2667 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Pareiškėjai liko neatkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. valdytos 1,3198 ha žemės dalį. Pareiškėja 2016 m. sausio 21 d. pateikė prašymą NŽT Kauno skyriui dėl informacijos suteikimo apie galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę ekvivalentine natūra kaimo vietovėje. Skundžiamu NŽT Kauno skyriaus atsakymu pareiškėja buvo informuota, kad nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teise pareiškėjai lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje, kadangi iki nustatyto termino pareiškėja neišreiškė valios dėl tokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir būdas ekvivalentinė natūra, nurodytas pareiškėjos pirminiame prašyme, nėra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje. NŽT skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjos skundo ir nepanaikino NŽT Kauno skyriaus atsakymo.Pareiškėja 1995 m. liepos 7 d. prašyme buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises natūra ir ekvivalentine natūra. Teismas sprendė, kad anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas – tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) savo esme atitinka Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu sklypu. Todėl nebuvo galima sutikti su atsakovo argumentais, jog pretendentės prašyme nurodytas vienas iš atlyginimo būdų – ekvivalentine natūra, nenumatytas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme. Teismas pažymėjo, jog institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, įvertino pretendentės valią, nurodytą pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir į dalį žemės atkūrė nuosavybės teises natūra. Į bylą pateikti atsakovo administraciniai aktai patvirtino, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra natūra vis dar tęsiama. Atsakovas pateikė NŽT 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 8S-429-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. J. D.“, kurio pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į K. K. nuosavybės teise valdytą žemę buvusioje vietoje, t. y. grąžinta natūra 0,0267 ha žemės ploto dalį 0,0757 ha žemės sklype, esančiame prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugpjūčio 22 d. įsakymais Nr. A-2401 „Dėl žemės sklypo V-10-146 C dalies prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ ir Nr. A-2407 „Dėl 1809 kv. m žemės sklypo V-10-146 C dalies prie A, prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ patvirtino laisvos žemės planus nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti.Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovas tęsia nuosavybės teisių atkūrimą pagal pareiškėjos valią ir nuosavybės teises jai siekia atkurti pirmiausia jos pageidaujamu prioritetiniu būdu – natūra. Tai, kad pareiškėja visų pirma siekė nuosavybės teise atkurti natūra patvirtino ir jos 2000 m. gruodžio 7 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodė, kad pageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, gražinant laisvą (neužstatytą) K. K. valdytą žemę, o už likusią negrąžintą žemę būtų kompensuojama. Prašymo turinyje nurodyta pareiškėjos valia patvirtina, kad pareiškėja tik už negrąžintiną natūra žemę prašė kompensacijos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju, procedūra dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai natūra į išlikusį nekilnojamąjį nėra realizuota. Nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko K. K. natūrinę žemę buvusioje vietoje, Naujasodžio ir Ž. Amalių kaimuose bei Amalių dvare, Pažaislio valsčiuje, tęsiąsi.Teismas pažymėjo, kad Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme numatyta piliečių teisė pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo būdą bei atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą. Institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėja 2000 m. gruodžio 7 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašė kompensuoti už negrąžinamą žemę, tačiau konkretaus atlyginimo (kompensavimo būdo) numatyto Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nepasirinko. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. vasario 1d.) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Taip pat pilietis iki 2005 m. gruodžio 31 d. galėjo pakeisti pareikštą valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo lygiaverčiu miško plotu. Galiojančioje Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas, pagal apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėja 2000 m. gruodžio 7 d. patikslinusi savo pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašė kompensuoti už negrąžinamą žemę natūra, tačiau konkretaus būdo, numatyto Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje, nenurodė. Todėl nesant galimybės pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra, turėtų būti vadovaujamasi jos pirminiame prašyme dėl nuosavybės atkūrimo nurodytu konkrečiu alternatyviniu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – ekvivalentine natūra, reiškiančiu atlyginimą kitoje vietoje (ne buvusioje žemės vietoje) lygiaverčiu, kitu žemės sklypu. Tačiau toks pareiškėjos pasirinktas atlyginimo būdas galėtų būti įgyvendintinas tik tada, kad bus įvertinta, jog nėra galimybių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į išlikusi nekilnojamąjį turtą natūrą. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja neišreiškė valios, kad atsisako natūrą gražintino nekilnojamojo turto nei viename iš savo prašymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjos skundas negali būti tenkintinas. Atsakovas priimtas skundžiamus aktus teisės aktų ir pareiškėjos teisių nepažeidė. Atsakovas nuoseklia įgyvendino pareiškėjos prašymuose išreikštą pareiškėjos valią atkurti nuosavybės teise prioritetiniu būdu natūra. Pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkuriamos natūra ir nuosavybės atkūrimo procesas tęsiamas jos anksčiau pasirinktu prioritetiniu būdu natūra. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjos pasirinktas kitas alternatyvus nuosavybės teisių atkūrimo būdas – „ekvivalentine natūra“, galimas įgyvendinti tik nustačius, jog nėra realios galimybės atkurti nuosavybės teisių pareiškėjai į jai tenkančią žemės dalį natūra ar pareiškėjai atsisakius tęsti nuosavybės teisių atkūrimą natūra, prašant įgyvendinti jos pirminiame prašyme nurodytą kitą alternatyvų nuosavybės teisių atkūrimo būdą „ekvivalentine natūra“, atitinkantį galiojančio Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytą atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu būdą. Taigi, naikinti skundžiamų aktų ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo.

III.

Pareiškėja R. J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nuosavybės teisės negali būti atkuriamos ekvivalentine natūra, kol jos atžvilgiu yra vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūros. Atkreipia dėmesį, kad nei Atstatymo įstatymas, nei Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas nenumatė ir nenumato draudimo iš karto įgyvendinti abu piliečio pasirinktus alternatyvius nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus. Pažymi, jog nuosavybės teisių atkūrimas iš karto keliais būdais yra įprasta nuosavybės teises atkuriančios institucijos praktika. Be to atsakovas atsisakė atkūrinėti ekvivalentine natūra ne tuo pagrindu, kad alternatyviai negalima šių būdų įgyvendinti, o visai dėl kitų priežasčių. Todėl šis teismo, o ne atsakovo nurodytas pagrindas yra nepagristas ir atmestinas.Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog visa žemė pareiškėjai galės būti gražinta natūra. Priešingai – akivaizdu, kad nėra ir nebus galimybių tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos tik į nedidelę dalį jai priklausančio atkurti ploto, teigia, kad atkūrimas natūra pareiškėjos atveju dar truktų neapibrėžtai ilgą, neprotingą laiko tarpą. Atkreipia dėmesį į tai, kad kol kas yra laisvos (neužstatytos) žemės kaimo vietovėse, todėl būtų galimybių nuosavybės teises pareiškėjai atkurti ekvivalentine natūra. Tačiau tikėtina, kad ateityje tokių galimybių nebeliks. Teigia, kad pareiškėjai neturi kilti neigiamų teisinių padarinių dėl to, kad institucija nepateisinamai ilgai vykdo nuosavybės teisiu atkūrimą natūra.Teigia, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja skundu prašė nuosavybės teisių į likusią negrąžintą žemę atkūrimo klausimą spręsti iš naujo, o tokio reikalavimo tenkinimas nekeistų atsakovo galimybių nuosavybės teises atkūrinėti abejais pareiškėjos pasirinktais būdais – natūra ir ekvivalentine natūra. Todėl teismo sprendimo motyvai, kad dar nėra išnaudotos atkūrimo natūra galimybės ir kad pareiškėja dar nėra atsisakiusi atkūrimo natūra, neturi jokios įtakos skundo reikalavimų teisėtumui ir pagrįstumui.Sprendimu buvo palikti galioti skundžiami aktai su neteisėtomis išvadomis, kad pareiškėjai apskritai nuosavybės teisės negali būti atkuriamos ekvivalentine natūra (lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose), kas prieštarauja paties teismo išvadoms. Teismui pripažinus skundžiamų aktų motyvus kaip neatitinkančius teisės ir faktiškai nepagrįstus, šie aktai turėjo būti panaikinti, nes priimant juos buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.Mano, kad teismas tinkamai įvertino ir pasisakė, kad kol nebus pilnai įvykdytos nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūros, nebus aiškus likusios žemės plotas, kurios atkurti natūrine žeme nebėra jokios galimybės ir tik baigus nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą ir nustačius, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra gali būti sprendžiamas klausimas apie kompensavimą už likusią, neatkurtą žemę. Priešingu atveju būtų pažeista pačios pareiškėjos 2000 m. gruodžio 7 d. patikslintame prašyme išreikšta valia, kurioje pareiškėja aiškiai išdėstė pageidavimą, kad nuosavybės teisės jai būtų atkuriamos natūra ir tik atkūrus visą natūrinę žemę, už likusios žemės plotus, nuosavybės teisės būtų atkuriamos kompensacija.Nurodo, kad realiai pareiškėja teismui pateikto pareiškimo bei ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dieną, nurodyto likusio 1,3198 ha ploto jau neturėjo ir tiksliai nustatyti, į kokios apimties žemės plotą nebus galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, šiai dienai nėra galimybės, todėl teismui tenkinus pareiškėjos prašymą, galimai būtų atkuriamas plotas į žymiai didesnę žemės dalį nei jai realiai priklauso.Atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisės atkuriamos iš karto keliais būdais, kaip nurodo pareiškėja apeliaciniame skunde tik tokiu atveju, kai yra žinomas plotas, į kurį prioritetinis nuosavybės teisių atkūrimo būdas natūra nėra galimas t. y., kai nustatoma, kad daugiau laisvos neužstatytos žemės buvusioje savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytame žemės plote, nėra.Nurodo, kad pareiškėja skundo reikalavime dėl įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl likusios negrąžintos žemės nurodė likusios negrąžintos žemės kiekį, t. y. nurodė, kad negrąžintos pareiškėjai priklausančios žemės yra 1,3198 ha, kai tokio kiekio likusios neatkurtos žemės teismo sprendimo priėmimo dieną pareiškėja jau neturėjo, todėl toks įpareigojimas yra akivaizdžiai prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų, kuriais atsisakoma pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjos pageidaujamu būdu – ekvivalentine natūra.Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- Įstatymas) bei jį lydinti LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.Iki 2012m. lapkričio 22d. galiojusi Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.Nuo 2012m. lapkričio 22d. įsigaliojo nauja Įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimai (2012 m. lapkričio 8 d. Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878), kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Taigi tiek Įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimti, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.Nagrinėjamoje byloje būtent ir kilo ginčas dėl pareiškėjos išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Todėl šio ginčo sprendimui tinkamai išspręsti būtina chronologiškai įvertinti visus pareiškėjos prašymus, kuriuose ji nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą.Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pareiškėja pateikė 1995m. liepos 7 d., kuriame nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę natūra bei ekvivalentine natūra (NTA byla t. 1 d. 1 b.l. 35). 2000m. lapkričio 14 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, o už žemę į kurią atkūrimas natūra negalimas – gauti kompensaciją (NTA byla t. 1 d. 1 b.l. 110).2000m. gruodžio 7 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, o už žemę, buvusią Pažaislio valšč. Žemutinių Amaliukų km bei Naujasodžio km, gauti kompensaciją (NTA byla t. 1 d. 1 b.l.113).2012m. kovo 20 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog už atkurtiną žemę pageidauja gauti kompensaciją pinigais (NTA byla t. 2 b.l. 551).2012m. gegužės 21 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog atsisako savo prieš tai pateikto prašymo gauti kompensaciją pinigais ir prašo žemę grąžinti natūra (NTA byla t. 2 b.l. 552).2016m. sausio 21 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame prašė suteikti informaciją dėl galimybės perkelti neatkurtą žemė į kitą Lietuvos vietovę (e-byla b.l. 37, NTA byla t. 2 b.l. 782).Duomenų apie jokius kitokius pareiškėjos prašymus, kuriuose būtų nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdas ar kaip nors keičiama pareiškėjos valia, nagrinėjamoje byloje nėra.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pirminio pareiškėjos prašymo turinį, tiek visų po to sekusių pareiškėjos prašymų turinį bei šiuose prašymuose išreikštą pareiškėjos valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, konstatuoja, jog pareiškėja per visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nuosekliai yra deklaravusi tik vieną jai priimtiną nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą, t.y. nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Tuo tarpu aiškiai bei vienareikšmiškai valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į žemę, į kurią atkūrimas natūra negalimas, pareiškėja nėra išreiškusi.Sutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog ji pirminiame savo prašyme nurodė kaip priimtiną nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra. Tačiau vėlesniuose savo prašymuose pareiškėja savo valią pakeitė – 2000m. lapkričio 14 d. ir gruodžio 7 d. prašymuose nurodė norinti gauti kompensaciją, nenurodant kokios rūšies kompensaciją nori gauti, 2012m. kovo 20d. prašyme nurodė norinti gauti kompensaciją pinigais, o 2012m. gegužės 21 d. prašyme atsisakė savo prašymo gauti kompensaciją pinigais ir nurodė norinti susigrąžinti žemę natūra.Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimo Nr. 1057 3 punkte įtvirtinta norma, kad „jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo...“, t.y. atsižvelgiant į paskutinį pareiškėjos atsakovui pateiktą prašymą (2012m. gegužės 21 d.), konstatuotina, kad iki Įstatymo 21 straipsnyje numatytų terminų pabaigos, per kuriuos piliečiai galėjo keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pareiškėja iš viso nepasirinko nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdo, kuriuo ji pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, į kurią nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas.Vertinant byloje pateiktą pareiškėjos 2016m. sausio 21 d. prašymą, kuriame pareiškėja prašė informuoti apie galimybę perkelti žemę į kitą Lietuvos vietove (e-byla b.l. 37), kolegija pažymi, kad šiame prašyme pareiškėja taip pat nėra suformulavusi savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdo. Kita vertus šis prašymas pateiktas jau pasibaigus visiems Įstatymo 21 straipsnyje numatytiems terminams, per kuriuos piliečiai turėjo teisę vienokiu ar kitokiu būdu keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo už valstybės išperkame žemę būdo, kas reiškia, jog šis prašymas, net jei jame būtų tinkamai nurodytas pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdas, teisinės reikšmes neturi.Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad ji siekė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ne tik natūra, tačiau ir lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje.Tokius pareiškėjos teiginius paneigia dar ir ta aplinkybė, kad pagal Tvarkos 105 punkto nuostatas asmuo, kuris pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos (anksčiau apskričių viršininkų administracijų) interneto tinklapyje skelbiamoje informacijoje apie laisvos žemės fondo žemę turi pasirinkti žemės sklypą, kuris gali būti projektuojamas neatlygintinam perdavimui, ir apie pasirinkimą informuoti žemėtvarkos skyrių (anksčiau apskrities viršininko administracija), kuris surašo išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėm ir ją persiunčia į kitą kadastro vietovę.Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja realizuodama savo neva pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atkūrimą lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra) – būtų ėmusis kokių nors veiksmų siekiant realizuoti šį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t.y. byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasirinkusi kokį nors žemės sklypą iš laisvos žemės fondo žemės ir apie savo pasirinkimą būtų informavusi žemėtvarkos skyriaus viršininką (anksčiau apskrities viršininko administraciją).Taigi, nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai įrodyta, jog pareiškėja per visą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikotarpį nėra tinkamai realizavusi savo teisės pasirinkti jai priimtiną nuosavybės teisių atkūrimo (kompensavimo) būdą už valstybės išperkamą žemę. Atsakovo institucija apie šią aplinkybę, t.y. būtinybę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą, pareiškėją ne vieną kartą informavo 2007m. vasario 28 d. raštas Nr. S1-1771(1.10), 2012m. sausio 27 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-261, 2014m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-7078 (NTA byla t. 1 d. 2 b.l. 245, NTA byla t. 2 b.l. 550, 514, 734-733.Esant išdėstytoms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2014m. rugsėjo 25 d. Įstatymo redakcija Nr.XII-1150, paskelbta TAR 2014-10-08) numatyta situacija, kai šio įstatymo nustatytais terminais pareiškėja nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, kai jos prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių. Todėl vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis pareiškėjai nuosavybės teisės gali būti atkuriamos atlyginant pinigais. Konstatuotina, kad atsakovo institucija savo 2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 1SS-1187-(7.5.) ir 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. 8SD - 864-(14.8.94) teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į žemę kitu nei Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytu būdu. Pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai nėra.Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė. Ir nors pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundą rėmėsi kitais motyvais, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį bei šioje nutartyje išdėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. Sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.