Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos R. J. D. atstovei advokatei Neringai Žukauskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Aušrai Juškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo būdo. Pareiškėja iš esmės siekia, kad jai nuosavybės teisės į tenkančią ir neatkurtą likusią 1,3198 ha žemės dalį, buvusią (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą pareiškėjos senelio K. K. iki 1940 m., būtų atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu kaimo vietovėje (ekvivalentine natūra). Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį, ginčas kilo būtent dėl šios teisės realizavimo būdo.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėja yra pretendentė į K. K. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdytą 7,93 ha žemės dalį, buvusią (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 1995 m. liepos 7 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė valia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra ir ekvivalentine natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos I t. b.l. 35). Pareiškėja 2000 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pageidaudama, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, gražinant laisvą (neužstatytą) K. K. valdytą žemę, o už likusią negrąžintą žemę būtų kompensuojama (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos I t. b.l. 113). Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 9470 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei R. J. D." grąžinta natūra 0,0327 ha ploto dalis 0,1599 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 0,0880 ha ploto dalis 0,4305 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 9816 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei R. J. D." buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn naudojamo 0,0459 ha ploto dalis 0,2804 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei R. J. D." grąžinta natūra 0,0463 ha ploto dalis 0,2162 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-233 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei R. J. D." grąžinta natūra 0,0166 ha ploto dalis 0,0777 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-160 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. J. D.'" grąžinta natūra 0,0025 ha ploto dalis 0,0397 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-159 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. J. D." grąžinta natūra 0,0174 ha ploto dalis 0,2765 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-158 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. J. D." grąžinta natūra 0,0168 ha ploto dalis 0,2667 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai liko neatkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. valdytos 1,3198 ha žemės dalį. Pareiškėja 2016 m. sausio 21 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl informacijos suteikimo apie galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę ekvivalentine natūra kaimo vietovėje (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos II t. b.l. 782). Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus atsakymu pareiškėja buvo informuota, kad nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teise pareiškėjai lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje, kadangi iki nustatyto termino pareiškėja neišreiškė valios dėl tokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir būdas ekvivalentinė natūra, nurodytas pareiškėjos pirminiame prašyme, nėra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Kauno skyriaus atsakymo ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo ir nepanaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus atsakymo.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja 1995 m. liepos 7 d. prašyme buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises natūra ir ekvivalentine natūra. Pretendentų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau - Atstatymo įstatymas) 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai. Vienas iš visų nurodytų būdų, kurį pasirinko pretendentė, buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo įstatymą pakeitusio 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999 m. birželio 2 d.) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojęs Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalima grąžinti buvusioje vietoje. Minėtas Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu sklypu. Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog pretendentės prašyme nurodytas vienas iš atlyginimo būdu - ekvivalentine natūra, nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas vienas iš atlyginimo būdų - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu būdas, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą. Lietuvių klabos žodynas žodį „ekvivalentas“ apibudina kaip žodį atitinkantį žodžių reikšmes - lygiavertis, lygiareikšmis, tolygus daiktas. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia atlyginimą kitoje vietoje (ne buvusioje žemės vietoje) lygiaverčiu, kitu žemės sklypu.

Pažymėtina, jog institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, įvertino pretendentės valią, nurodytą pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir į dalį žemės atkūrė nuosavybės teises natūra. Į bylą pateikti atsakovės administraciniai aktai patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra natūra vis dar tęsiama. Atsakovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 27 sprendimą Nr. 8S-429-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. J. D.", kurio pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į Kazio Kmieliausko nuosavybės teise valdytą žemę buvusioje vietoje, t.y. grąžinta natūra 0,0267 ha žemės ploto dalį 0,0757 ha žemės sklype, esančiame prie (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugpjūčio 22 d. įsakymais Nr. A-2401 „Dėl žemės sklypo V-10-146 C dalies prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ ir Nr. A-2407 „Dėl 1809 kv.m žemės sklypo V-10-146 C dalies prie A, prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino laisvos žemės planus nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti (b.l. 2-6).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tęsia nuosavybės teisių atkūrimą pagal pareiškėjos valią ir nuosavybės teises jai siekia atkurti pirmiausia jos pageidaujamu prioritetiniu būdu – natūra. Tai, kad pareiškėja visų pirma siekė nuosavybės teise atkurti natūra patvirtina ir jos 2000 m. gruodžio 7 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiame prašyme ji nurodė, kad pageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, gražinant laisvą (neužstatytą) K. K. valdytą žemę, o už likusią negrąžintą žemę būtų kompensuojama. Prašymo turinyje nurodyta pareiškėjos valia patvirtina, kad pareiškėja tik už negražintina natūra žemę prašė kompensacijos. Tai reiškia, kad pareiškėja, siekė iš esmės nuosavybės teisų atkūrimo natūrine žeme ir tik nesant galimybės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, sutiko, jog už negrąžintą žemę būtų kompensuojama kitu būdu.

Atkūrimo įstatymo 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą natūra, numato sąlygą, kad nekilnojamasis turtas grąžinamas natūra, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šio įstatymo 12, 13, 14, 15 straipsnius priskirtas valstybės išperkamam. Institucijos, dalyvaujančios nuosavybės teisių atkūrime, numatyta pareiga įvertinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 - 15 straipsnius, priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, institucija privalo nustatyti aplinkybes, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybės išperkamam. Žemės išpirkimą iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis. Jame vartojama sąvoka „išpirkimas“ faktiškai reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiems savininkams negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį žemės iš buvusių savininkų išperkama taikant to paties įstatymo 16 straipsnyje numatytus būdus. Buvę savininkai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti šiuo įstatymu numatytą kompensavimo būdą, o kilus nesutarimų dėl jo ar atlyginimo teisingumo jie gali savo interesus ginti teisme. Atkūrimo įstatymas nustato, kad nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, valstybė už išperkamą nekilnojamąjį turtą piliečiams atlygina laikydamasi lygiavertiškumo principo Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatytais atlyginimo būdais. Nagrinėjamo ginčo atveju, procedūra dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai natūra į išlikusį nekilnojamąjį nėra realizuota. Nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko K. K. natūrinę žemę buvusioje vietoje, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tęsiąsi.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatyme numatyta piliečių teisę pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo būdą bei atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą. Institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau - Atkūrimo tvarka) 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Pareiškėja 2000 m. gruodžio 7 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašė kompensuoti už negrąžinamą žemę, tačiau konkretaus atlyginimo (kompensavimo būdo) numatyto Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nepasirinko. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. vasario 1d.) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Taip pat pilietis iki 2005 m. gruodžio 31 d. galėjo pakeisti pareikštą valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo lygiaverčiu miško plotu. Galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas, pagal apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A525-19/2010).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2000 m. gruodžio 7 d. patikslinusi savo pirmini prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašė kompensuoti už negrąžinamą žemę natūra, tačiau konkretaus būdo, numatyto Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nenurodė. Todėl nesant galimybės pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra, turėtų būti vadovaujamasi jos pirminiame prašyme dėl nuosavybės atkūrimo nurodytu konkrečiu alternatyviniu nuosavybės teisių atkūrimo būdu - ekvivalentine natūra, reiškiančiu atlyginimą kitoje vietoje (ne buvusioje žemės vietoje) lygiaverčiu, kitu žemės sklypu. Tačiau toks pareiškėjos pasirinktas atlyginimo būdas galėtų būti įgyvendintinas tik tada, kad bus įvertinta, jog nėra galimybių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į išlikusi nekilnojamąjį turtą natūrą. Nagrinėjamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja neišreiškė valios, kad atsisako natūrą gražintino nekilnojamojo turto nei viename iš savo prašymų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjos skundas negali būti tenkintinas. Atsakovas priimtas skundžiamus aktus teisės aktų ir pareiškėjos teisių nepažeidė. Atsakovas nuoseklia įgyvendino pareiškėjos prašymuose išreikštą pareiškėjos valią atkurti nuosavybės teise prioritetiniu būdu natūra. Pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkuriamos natūra ir nuosavybės atkūrimo procesas tęsiamas jos anksčiau pasirinktu prioritetiniu būdu natūra. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjos pasirinktas kitas alternatyvus nuosavybės teisių atkūrimo būdas – „ekvivalentine natūra“, galimas įgyvendinti tik nustačius, jog nėra realios galimybės atkurti nuosavybės teisių pareiškėjai į jai tenkančią žemės dalį natūra ar pareiškėjai atsisakius tęsti nuosavybės teisių atkūrimą natūra, prašant įgyvendinti jos pirminiame prašyme nurodytą kitą alternatyvų nuosavybės teisių atkūrimo būdą „ekvivalentine natūra“, atitinkantį galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytą atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu būdą.

Taigi, naikinti skundžiamų aktų ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.