Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2022 m. kovo 4 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš VMI pareiškimo nustatyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė, kurios įsiskolinimas valstybės biudžetui, 2023 m. liepos 18 d. duomenimis, buvo 216 125,57 Eur. 2021 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-4443 VMI su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 713 567,05 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, 2023 m. vasario 8 d. mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta.

Siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atlikta bendrovės UAB „Paysera LT“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašo analizė, kurio metu nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Bendrovės atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu atlikti mokėjimai ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams: 2023 m. kovo 1 d. pervesta 47 330 Eur suma kreditoriui KU „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. kovo 3 d. pervesta 670 Eur suma kreditoriui UaB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. kovo 8 d. pervesta 500 Eur suma kreditoriui MB „(duomenys neskelbtini)“ ir 659,16 Eur suma kreditoriui SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, 2023 m. kovo 13 d. pervesta 880 Eur suma kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. liepos 1 d. perverta 9 000 Eur suma kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. liepos 3 d. pervesta 600 Eur suma kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. liepos 3 d. pervesta 600 Eur suma kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 500 Eur kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. birželio 3 d. pervesta 300 Eur suma kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 936 Eur suma kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. birželio 6 d. pervesta 3 000 Eur suma kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur suma kreditoriui MB „(duomenys neskelbtini)“ ir 18 000 Eur suma kreditoriui KU „(duomenys neskelbtini)“.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2023 m. rugsėjo 13 d. gautas D. Č. atsiliepimas į pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriuo prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti mažesnę nei įstatyme numatyta nuobauda. Atsiliepime nurodoma, jog VMI pateiktos aplinkybės, jog bendrovė teikė prioritetą kitiems kreditoriams, t. y. neatsiskaitinėjo su VMI ir atsiskaitinėjo su trečiaisiais asmenimis, nėra visiškai tikslios, kadangi bendrovė tuo pat metu vykdė tarp jos ir VMI sudarytą mokestinės paskolos sutartį, padengė net 472 291,14 Eur skolą VMI. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad bendrovė absoliučiai nevykdė savo įsipareigojimų VMI ir teikė prioritetą kitiems kreditoriams; jie buvo vykdomi, kartu vykdant savo įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, kadangi įmonė vykdė veiklą, buvo gyvybinga ir siekė užtikrinti veiklos tęstinumą, todėl atsiskaitymas ir su kitais kreditoriais buvo neišvengiamas. Bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo, nes turėjo sumokėti sąskaitas už elektrą, nes jų neapmokėjus nors mėnesį laiko būtų buvusi atjungta elektra, o statybos be elektros veikti negali; su MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo, nes ši įmonė tvarko bendrovės buhalterinę apskaitą, o nesumokėjus nebūtų teikiamas ataskaitos VMI, Sodrai, nebūtų tvarkoma buhalterija; su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo už paskolą, kurią reikėjo mokėti privalomai, kitaip būtų nutraukta sutartis ir paimtas turtas, įkeistas už negrąžintą paskolos dalį; su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakinėjo, nes šie tuo metu buvo pagrindinis bendrovės statybų darbų rangovas. Kaip matyti, bendrovė atsiskaitinėjo su VMI (sumokėta beveik 0,5 mln. Eur skolos per išdėstytą laikotarpį) ir išimtinai tik su tais kreditoriais, kurių paslaugos bendrovei buvo būtinos ir neišvengiamos. Svarbu ir tai, jog kitiems kreditoriams mokamos sumos buvo labai nedidelės ir neženklios, palyginus su 0,5 mln. Eur suma, sumokėta VMI pagal mokestinės paskolos sutartį.

Atsiliepime taip pat nurodoma, jog bendrovė įsteigta 2010 m., nuo 2018 m. jos pagrindinė veikla –investavimas į nekilnojamąjį turtą ir jo plėtrą pajūrio (Klaipėdos) regione. Didžiausia bendrovės plėtra prasidėjo 2018 m., įsigijus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kuriame bendrovė vykdė nekilnojamojo turto plėtros projektą „(duomenys neskelbtini)“. Sėkmingą bendrovės veiklą patvirtina tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ pastatyti ir parduoti per 200 pastatytų gyvenamųjų namų. 2021 – 2022 m. bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė pasaulinė COVID-19 pandemija, dėl jos paskelbtas karantinas bei dėl pandemijos sumažėjusi paklausa (atsargesnis pirkėjų elgesys). Suvaldžius finansines rizikas, bendrovė atgaivino veiklą, tačiau 2022 m. prasidėjo karas Ukrainoje, todėl prasidėjo statybinių medžiagų trūkumas ir medžiagų kainų augimas, tai išaugino statomų namų savikainą ir lėmė parduodamų namų kainų augimą bei atitinkamai sumažėjusią paklausą. Dėl pradėto karo taip pat pasijuto pirkėjų perkamosios galios mažėjimas. Tai lėmė, jog bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su VMI. Tačiau iškilus šiems laikiniems finansiniams sunkumams, jis, kaip bendrovės direktorius, ėmėsi priemonių, kad ne tik išsaugotų bendrovę, bei ir užtikrintų kreditorių interesus. Dėl to buvo priimtas sprendimas inicijuoti bendrovės restruktūrizavimo bylą: 2023 m. gegužės 30 d. D. Č. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokumo administratore paskirti UAB „V. V.“, patvirtinti 350 Eur per mėnesį atlyginimą administratorei, nustatyti, kad bendrovė turi teisę naudoti 11 040 Eur per mėnesį didžiausią sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti. 2023 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-589-513/2023 prašymas tenkintas, teismas bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą konstatavęs, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, bet yra gyvybinga ir turi galimybių šiuos sunkumus įveikti. Šioje situacijoje svarbu įvertinti, kad su kitais kreditoriais (paraleliai kaip ir su VMI) buvo atsiskaitinėjama ne siekiant tyčia ir sąmoningai išvengti atsiskaitymo su VMI, bet siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir kreditorių (įskaitant VMI) interesus. Kitu atveju, įmonės veikla būtų absoliučiai sustojusi, bendrovei būtų skelbiamas bankrotas, kas reikštų, kad turtas būtų parduotas už mažesnę kainą (varžytinėse) ir VMI nebūtų atgavusi visos savo reikalavimo sumos. Tuo tarpu restruktūrizavimo procese planuojama, kad skolos bus padengtos visiškai.

Atsiliepime ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas motyvuojamas tuo, jog D. Č. nė karto nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl tokio pažeidimo, todėl nėra sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Jis organizavo ir vykdė bendrovės veiklą taip, kad net ir susidūrus su pasaulinio masto krizėmis (COVID-19, karas Ukrainoje, nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis), bendrovės veikla buvo išsaugota. Siekis užtikrinti visų kreditorių interesus nėra tik deklaratyvus teiginys, kadangi jis, kaip bendrovės vadovas, ėmėsi aktyvių veiksmų – inicijavo restruktūrizavimo procesą bendrovei, siekdamas išsaugoti įmonės veiklą ir net 100 procentų atsiskaityti su kreditoriais.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad buvo atliekami bendrovės atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nei turėtų būti pagal įstatymo nustatytą eiliškumą, teigtina, kad bendrovės vadovas D. Č. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

CK 6.9301 straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau bendrovė nesilaikydama CK 6.9301 nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises.

Pažymėtina, kad bendrovės direktorius D. Č. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. Č. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinktais įrodymais: VMI pareiškimas, banko sąskaitos išrašų kopijos, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, VMI prie FM informacinės sistemos išrašas.

Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad D. Č. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Aplinkybės, kurias administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė atsiliepime į pareiškimą, rodo jo kaip įmonės vadovo siekimą suderinti įmonės veiklos tęsimą su teisės aktų reikalavimų vykdymu; jos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nepaneigia, tačiau į jas turi būti atsižvelgta, tinkamai individualizuojant D. Č. skirtiną nuobaudą.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teismas skirdamas D. Č. administracinę nuobaudą atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuodugnius rašytinius paaiškinimus, kaip susidarė tokia situacija ir ko buvo siekiama, prisiimant atsakomybę už teisės aktų nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nesilaikymą. Iš jo pateiktų dokumentų: 2023 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos nutarties dėl bendrovės restruktūrizavimo, 2021 m. vasario 8 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-4871, 2023 m. balandžio 27 d. bendrovės restruktūrizavimo plano projekto su priedais nustatyta, kad įmonė yra realiai veikianti, kaip rangovė yra prisiėmusi įsipareigojimų, kurių vykdymas, susijęs ir su eiliškumą pažeidžiančiais mokėjimais tiekėjams, buvo reikalingas siekiant tęsti įmonės veiklą, užuot ją stabdžius ir bendrovei būtų keliamas bankrotas. Bendrovei stabdant veiklą, būtų irgi didėjusi įmonės skola, todėl sutiktina, kad įmonė, siekdama subalansuoti savo išlaidas ir pajamas bei tęsti veiklą, to padaryti negalėjo. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad įmonės direktorius D. Č. pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ne dėl savanaudiškų ar kitų neigiamų paskatų, o siekdamas, kad įmonė tęstų veiklą (dėjo maksimalias pastangas įmonės veiklai išsaugoti), pagal išgales mokėjo mokesčius VMI prie FM, sumokėjo 472 291,14 Eur, taigi jo veiksmai nebuvo piktavališki, o padiktuoti susidariusių ekonomiškai sudėtingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę nuobaudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti D. Č. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Informuoti D. Č., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-145-729/2023, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.