Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvo J. A. vardu buvo atidaryta taupomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tuometiniame Lietuvos taupomajame banke. Tėvas J. A. mirė (duomenys neskelbtini). J. A. mirė būdamas našliu. Jo sutuoktinė, o pareiškėjo mama P. A. mirė dar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis J. A. ir P. A. vaikas. Po velionio J. A. niekas iš paveldėtojų į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas faktiškai valdė tėvo paliktą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Be sąskaitos taupomajame banke velionis paliko ir trobesius, kuriuos pasistatė, tačiau teisinės registracijos nebuvo atlikęs. Šiuose trobesiuose po tėvo mirties pareiškėjas toliau gyveno, juos remontavo, prižiūrėjo, augino vaikus. Kreipėsi į teismą dėl šių trobesių įteisinimo įgyjamosios senaties būdu, ką teismas jo pareiškimą 2024 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-7284-674/2024, tenkino. Tokiais veiksmais pareiškėjas valdė paliktą palikimą, ir palikimą priėmė faktiniu valdymu. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra J. A. ir P. A. sūnus. J. A. mirė (duomenys neskelbtini). J. A. santuoką buvo sudaręs su P. A. (duomenys neskelbtini). P. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo vardu buvo atidaryta taupomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tuometiniame Lietuvos taupomajame banke. (duomenys neskelbtini) notarų biuro pranešime nurodyta, kad į notarų biurą dėl mirusio J. A., turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. 2024 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7284-674/2024 tenkino A. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, sprendime nurodyta, kad po tėvo mirties pareiškėjas valdo ir prižiūri velionio tėvo nekilnojamuosius daiktus (sprendimo 8 p., 9 p., 10 p.).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, po jo tėvo mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. A. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti.

Pareiškime pateikti pareiškėjo parodymai patvirtina, kad A. A. po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. tvarkė likusį turtą, taip pat prižiūrėjo ir likusį nekilnojamąjį turtą, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7284-674/2024 tenkino A. A. pareiškimą, nustatė faktą, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į A. A. pastatus. Minėtu sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl taupomosios sąskaitos, tačiau jame konstatuota, kad po tėvo mirties pareiškėjas valdo ir prižiūri velionio tėvo nekilnojamuosius daiktus (sprendimo 8 p., 9 p., 10 p.). Byloje nėra duomenų, kad po J. A. mirties paliktą turtą (taupomąją sąskaitą) būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.

Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, kuriuo nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), kasacinio teismo praktika, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023), faktas, kad pareiškėjas po tėvo mirties valdo ir prižiūri velionio tėvo nekilnojamuosius daiktus laikomas nustatytu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas A. A. po tėvo J. A. mirties, pradėjęs valdyti velionio tėvo nekilnojamuosius daiktus, priėmė visą palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė jo sūnus A. A..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti turtą, palikimą priėmė jo sūnus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.