- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-158-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02221-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Indėlių investicijų draudimas“, valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Šiaulių bankas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ir atsakovės valstybės įmonės „Indėlių investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1286-614/2019 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl draudimo išmokos išmokėjimo, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Šiaulių bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti indėliu už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas 371 073,04 Eur ir išmokėti draudimo išmoką.
2. Nurodė, kad jis ir atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) bankas Snoras 2011 m. kovo 21 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį Nr. 20110321/V100. Pagal sutartį ieškovas pasirašė 26 385 atsakovės paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra kaina 26 385 Lt. Ieškovas akcijas pasirašė realizavęs savo, kaip atsakovės akcininko, pasirašymo teises 1 etapo metu. Akcijos turėjo būti apmokėtos per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo pinigus pervedant į sutartyje nurodytą sąskaitą. Vykdydamas sutartį ieškovas sumokėjo 26 385 Lt iš savo asmeninės sąskaitos. 2011 m. balandžio 19 d., vykstant trečiajam atsakovės akcijų platinimo etapui, ieškovas pateikė atsakovei paraišką įsigyti paprastųjų vardinių akcijų, pagal kurią nurodė, kad pageidauja įsigyti 2 525 000 akcijų neišplatintų pirmojo ir antrojo etapo metu ir 2011 m. balandžio 22 d. pervedė į paraiškoje nurodytą sąskaitą 2 525 000 Lt. Tačiau ieškovui buvo paskirtos tik 1 254 856 akcijos. Atsižvelgiant į akcijų kiekį, ieškovas su atsakove 2011 m. balandžio 27 d. pasirašė akcijų pasirašymo sutartį Nr. 20110427/V53, pagal šią sutartį ieškovas pasirašė 1 254 856 atsakovės paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra kaina 1 254 856 Lt. 2011 m. balandžio 28 d. ieškovui į asmeninę jo sąskaitą buvo grąžinta 1 270 144 Lt, nurodant, kad grąžintas perviršis už akcijas. 2011 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas atsakovės veiklos apribojimas ir paskirtas banko laikinasis administratorius, Vyriausybė nusprendė paimti atsakovės akcijas visuomenės poreikiams. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Ieškovas atliko eilę veiksmų savo lėšoms, sudarančioms 1 281 240, 99 Lt (26 385 Lt + 1 254 856 Lt), sumokėtoms už pasirašytas, bet neįsigaliojusias akcijas, susigrąžinti, tačiau jos nebuvo grąžintos, įskaitant 2016 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi į atsakovę valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas Snoras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, jog ji nėra tinkama atsakovė byloje. Ieškovas neginčija akcijų įsigijimo sandorių. Ieškovo 371 073,04 Eur reikalavimas, kylantis iš akcijų įsigijimo sandorių, teismo patvirtintas atsakovės bankroto byloje. Kitų reikalavimų atsakovei ieškovas nereiškia, tik siekia pripažinimo fakto, kad ieškovą ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ sieja teisiniai santykiai dėl indėlio draudimo išmokos. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi teisę nuspręsti, ar pripažinti ieškovo reikalavimą ir išmokėti draudimo išmoką ar ne.
5. Atsakovė „VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 3K-3-666-706/2015, kurioje kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl išaiškinimų
6. Nurodė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra pažeidusi draudimo išmokų mokėjimo tvarkos. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir mokama vadovaujantis draudėjo (banko) draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nedisponuoja duomenimis apie indėlininkus ir investuotojus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas iki kredito įstaigų draudžiamųjų įvykių, duomenimis pradeda disponuoti tik po draudžiamojo įvykio ir tik draudėjui perdavus šiuos duomenis. Atsakovė nėra pateikusi duomenų apie ieškovą ir jam tariamai priklausančias indėlio draudimo išmokas. Ieškovas negali būti pripažintas indėlininku Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) prasme, kadangi taikyti draudimo apsaugą banko akcijas pirkusiems asmenims nėra teisinio pagrindo, lėšoms, sumokėtoms už akcijas neatitinkant IĮIDĮ įtvirtintos indėlio apibrėžties. Be to maksimalus indėlių draudimo išmokos dydis vienam indėlininkui – 100 000 Eur, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti 371 073,04 Eur išmoką prieštarauja įstatymui. Taip pat nėra pagrindo išmokėti draudimo išmoką ieškovui ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką, kadangi tai neatitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemos bei IĮIDĮ nuostatų.
7. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-666-706/2014.
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666-706/2014 ir kitose bylose pateiktus prašymus, ESTT 2018 m. kovo 22 d. sujungtose bylose C-688/15 ir C-109/16 priėmė prejudicinį sprendimą.
Šalies argumentai
10. Ieškovas L. P. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė 1) pripažinti jo sumokėtas pinigines lėšas pagal nurodytas akcijų pasirašymo sutartis indėliu; 2) išmokėti už šias lėšas ieškovui 100 000 Eur indėlių draudimo išmoką; 3) priteisti 5 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d., kurios sudaro 24 150,68 Eur; 4) priteisti 5 procentų procesines palūkanas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Ieškovas pakartojo pirminiame ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat nurodė, jog remiantis IĮIDĮ, draudimo išmoka jam turėjo būti išmokėta per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos, draudimo įmonės tarnyba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą iki 10 darbo dienų. Atsakovės bankrotas gali būti laikomas išskirtine aplinkybe, todėl ieškovas mano, kad draudimo išmoka jam turėjo būti išmokėta per 30 darbo dienų, t. y. iki 2012 m. sausio 6 d. Kadangi šiuo terminu ieškovui draudimo išmoka nebuvo išmokėta, ieškovas prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už prievolės neįvykdymą nuo 2012 m. sausio 6 d. iki bylos iki 2016 m. lapkričio 4 d., o taip pat 5 procentų procesines palūkanas.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. priėmė nutartį civilinėje bylioje Nr. 3K-3-666-706/2014.
13. Išnykus nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo pagrindui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
14. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė bylą dalyje dėl sumokėtų lėšų pripažinimo indėliu ir indėlių draudimo išmokos priteisimo nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtu, dalyje dėl reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo – taikyti ieškinio senaties terminą ir reikalavimą atmesti, o dalyje dėl reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo – reikalavimą atmesti.
15. Nurodė, kad ginčo dėl draudimo išmokos išmokėjimo tarp ieškovo ir atsakovės nėra, ieškovui tereikia kreiptis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir išreikšti savo valią dėl sistemos pasirinkimo, nurodyti banko sąskaitos, į kurią pageidauja gauti draudimo išmoką, rekvizitus ir draudimo išmoka ieškovui bus išmokėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-687/2018, kurioje teismas pripažino ieškovų, kurie sumokėjo lėšas pagal atsakovės akcijų pasirašymo sutartis, tačiau netapo akcijų savininkais, teisę į indėlio išmoką. Kasacinis teismas kreipėsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kadangi įstatymų leidėjas aiškiai nereglamentavo, kuriai apsaugos sistemai (indėlių garantijų ar investuotojų) priskirtini tokie skoliniai reikalavimai. ESTT 2018 m. kovo 22 d. priėmė prejudicinį sprendimą sujungtose bylose C-688/15 ir C-109/16, kuriame išaiškino, kad, pirma, asmenys su banku sudarę akcijų ir obligacijų įsigijimo sutartis, pagal kurias lėšos, skirtos šiems vertybiniams popieriams įsigyti, buvo pervestos į banko vardu atidarytas sąskaitas, tačiau dėl jo nemokumo netapę akcijų ar obligacijų savininkais, turi reikalavimo teisę į indėlininkų ar investuotojų draudimo kompensaciją; antra, buvę banko klientai tokioje situacijoje patys turi pasirinkti, kokios rūšies teisinės apsaugos ir kompensacijos reikalauti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Atsižvelgiant į tai, ESTT suformulavo taisyklę, kad atsakovės neįsigaliojusių obligacijų ir akcijų turėtojams gali būti taikoma tiek indėlininkų, tiek investuotojų apsauga ir tik patys asmenys gali pasirinkti, kokios rūšies kompensacijos reikalauti. Svarbu pažymėti, kad tokią išvadą ESTT suformavo nepaisant to, kad nagrinėtose byloje C-688/15 ir C-109/16 ieškovai savo ieškiniuose buvo prašę taikyti jiems indėlių draudimo apsaugą. Tai reiškia, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmoka draudimo išmokas visiems į ją besikreipusiems atsakovės akcijų turėtojams, kurie kreipiasi į įmonę ir išreiškia savo valią dėl draudimo sistemos pasirinkimo ir nurodo banko sąskaitos rekvizitus. Ieškovas reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pateikė 2018 m. kovo 30 d., t. y. praleidęs sutrumpintą 5 m. ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties eigos terminas atsirado ieškovui sužinojus ar turėjus sužinoti apie pažeistą teisę. Ieškovas 2011 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su paklausimu, vadinasi jis žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovės bankrotą, o taip pat apie savo teisių pažeidimą. Reikalauti išmokėti kompensacines palūkanas, pareikšdamas ieškinį, ieškovas galėjo 5 m. po draudžiamojo įvykio, t. y. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovui procesines palūkanas, kadangi atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino ir nėra pažeidusi išmokų mokėjimo tvarkos ar atlikusi kokių nors neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu.
16. Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
17. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
18. Ieškovas L. P. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nepalaiko ieškinio reikalavimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kadangi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškinį pripažino ir draudimo išmoką ieškovui išmokėjo. Likusioje dalyje – dėl materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo – ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė.
19. Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovė prašė ieškinį dalyje dėl palūkanų atmesti, taikyti senatį, palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu paliko ieškovo L. P. ieškinį atsakovėms BAB bankui Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nenagrinėtą dalyje dėl 371 073,04 Eur lėšų, sumokėtų už pasirašytas akcijas, pripažinimo indėliu ir dėl 100 000 Eur draudimo išmokos išmokėjimo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. P. naudai; priteisė iš atsakovės BAB banko Snoras bankroto administravimui skirtų lėšų 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. P. naudai; grąžino ieškovui L. P. 1 816,48 Eur žyminio mokesčio.
21. Teismas sprendė, kad nors ieškovas ir nurodė, kad dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo ieškinio jis neatsiima ir neatsisako, savo turiniu toks procesinis pareiškimas, kai ieškovo ieškinio reikalavimas šioje dalyje patenkintas, o ieškovas reikalavimo nepalaiko, faktiškai prilygsta ieškinio reikalavimo atsiėmimui. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. spalio 11 d. atsiliepimu prašė palikti ieškinį nenagrinėtą. Tad ieškovui nepalaikant ieškinio dalyje dėl piniginių lėšų pripažinimo indėliu ir draudimo išmokos išmokėjimo bei bylos nagrinėjimo eigoje išnykus ginčo objektui, ieškinį šioje dalyje teismas paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
22. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad 2016 m. spalio 24 d. procesiniame dokumente ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai įgyvendino teisę pasirinkti taikomą draudimo sistemą, ieškinyje prašydamas ir visos bylos nagrinėjimo metu laikydamasi pozicijos, jog jo pagal akcijų pasirašymo sutartis atsakovei perduotos piniginės lėšos yra indėliai bei prašydamas ginčui spręsti taikyti ne tik IĮIDĮ bet ir tiesiogiai remtis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19EB dėl indėlių garantijų sistemų. Teismas sprendė, kad tokiu būdu ieškovas išreiškė valią pasinaudoti teise į kompensaciją pagal indėlių garantijų sistemą. Dėl to teismas nepagrįstu pripažino atsakovės argumentą dėl ieškovo jam taikytinos kompensacijų sistemos nepasirinkimo ar būtinumo dar kartą ją pasirinkti.
Žemesnės instancijos teismas
23. Tačiau teismas iš esmės sutiko su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ argumentais, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pažeidė piniginės prievolės vykdymo terminą, neišmokėdamas draudimo išmokos iš karto draudžiamojo įvykio dieną ar per 30 darbo dienų.
24. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamai bylai aktualios redakcijos indėlių draudimo sistemą nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo išmoką akcijų turėtojams nagrinėjamomis aplinkybėmis. Taigi nacionalinės teisės aktuose nebuvo nustatyta akcijas pasirašiusių asmenų teisės gauti draudimo išmoką, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-213-687/2018, konstatavo, kad tokia teisė kyla iš Europos Sąjungos reguliavimo.
25. Byloje nustatyta, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nebuvo gavusi iš atsakovės duomenų apie ieškovą bei jam priklausančią draudimo išmoką, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus minėtą civilinę bylą, atsižvelgdama į analizuotą nutartį bei į ESTT prejudicinį sprendimą sujungtose bylose Nr. C 688/15 ir C 109/16, 2018 m. rugpjūčio 29 d. pateikė informaciją apie mokėtinas išmokas visiems atsakovės neišleistų obligacijų ir neregistruotų akcijų turėtojams. Ieškovui draudimo išmoka buvo išmokėta 2018 m. spalio 18 d. Teismas sutiko su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ argumentais, kad draudimo išmoka už atsakovės neregistruotas akcijas išmokėta, kasaciniam teismui išaiškinus ir nustačius, kad būtent šie konkretūs šio emitento neregistruoti vertybiniai popieriai (akcijos) nagrinėjamu atveju iš esmės prilygo paprastam indėliui. Tačiau VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai išaiškinti imperatyviosios ir privalomos vykdyti IĮIDĮ teisės normų kitaip, nei buvo nustatyta. Šios teisės normos neatitiktis Europos Sąjungos teisei iki ESTT prejudicinio sprendimo nebuvo akivaizdi.
26. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, išmokėdama draudimo išmoką, veikia kaip viešosios teisės subjektas, todėl ji gali atlikti tik tai, kas tiesiogiai nustatyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kad būtų galima išmokėti draudimo išmoką, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi atlikti šiuos įstatyme nustatytus veiksmus: pirma, nustatyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis; antra, nustatyti, kad asmuo yra indėlininkas; trečia, nustatyti, kad turimas indėlis ar kitas vertybinis popierius yra draudimo objektas; ketvirta, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus, investuotojus ir kt. Šiems veiksmams atlikti draudėjai draudimo įmonės reikalavimu privalo draudimo įmonei pateikti duomenis, reikalingus draudimo išmokoms apskaičiuoti. Be to, besikreipiantys asmenys turi pasirinkti, pagal kurią sistemą, nustatytą nacionalinėje teisėje, pasinaudoti teise į kompensaciją. Pažymėtina, kad iki bylos iškėlimo ieškovas nepasirinko draudimo sistemos.
27. Teismas atkreipė dėmesį, kad IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d.) nustatytas 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos draudimo išmokos išmokėjimo terminas skirtas įprastoms situacijoms, kai nėra ginčo dėl draudimo objekto.
28. Šiuo atveju atsakovės neišleistų akcijų turėtojas, negavęs draudimo išmokos, teisme ginčijo atsakovių argumentus, prašydamas pripažinti juos nepagrįstais, o sumokėtas lėšas – indėliais. Klausimas, ar (ieškovo įgyti) neišleisti vertybiniai popieriai – akcijos – yra draudimo objektas ir jeigu taip – pagal kokią draudimo sistemą, buvo iškeltas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, šiam kreipusis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo keliose sujungtose bylose. Išsprendus šį klausimą, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovui draudimo išmoką išmokėjo per protingą terminą.
29. Teismas darė išvadą, jog pagal draudžiamojo įvykio metu galiojusį reglamentavimą nėra pagrindo konstatuoti, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir privalo mokėti ieškovui kompensuojamąsias palūkanas už pavėluotą draudimo išmokos išmokėjimą, kadangi draudimo išmoką nagrinėjamu atveju išmokėjo per protingą laiką. Dėl to ieškinį likusioje dalyje teismas atmetė. Tad senaties termino klausimas tapo neaktualus, todėl teismas šiuo klausimu nepasisakė.
Šalies argumentai
30. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir už atstovavimą teisme – 2 000,00 Eur. Ieškovas sumokėjo 2 542 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys paliekamas nenagrinėtas dalyje atsakovams ieškinį šioje dalyje pripažinus. Ieškovas pirminiu ieškiniu pagal sandorius sumokėtas lėšas prašė pripažinti indėliais, siekdamas realizuoti savo teisę į draudimo išmoką, kadangi atsakovė neteikė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenų apie draudiminį įvykį, o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokos neišmokėjo iki 2018 m. spalio 18 d. Esant tokioms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio, šios išlaidos atlyginamos iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis proporcingai tenkinto (atsakovų savo iniciatyva patenkinto) ir atmesto (20 procentų) reikalavimo dydžiui – po 800 Eur. Atsakovės duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
31. Kadangi teismas nepradėjo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo nagrinėjimo, ieškovui grąžino 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą, kas sudaro 1 816,48 Eur. Likusį ieškovo reikalavimą dėl 24 150,68 Eur palūkanų priteisimo teismui atmetus, 725,52 Eur žyminis mokestis paliktas valstybei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
32. Ieškovas L. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą dalyje dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo naudai priteisti 24 150,68 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
32.1. Sprendimas turėjo būti paskelbtas 2018 m. lapkričio 5 d., tačiau, atradus menamus ieškinio trūkumus, buvo sąmoningai atidėtas iki 2019 m. vasario 25 d., siekiant sulaukti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 priėmimo, žinant, jog ji bus palanki atsakovei, t. y. buvo siekiama palikti atsakovės pripažintą ieškinį nenagrinėtu ir padėti atsakovei išvengti palūkanų mokėjimo.
32.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, ir joje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju ir negali būti taikomi, kadangi ginčo faktinės aplinkybės, o konkrečiai vertybinių popierių rūšis, iš esmės nesutampa.
32.3. Lietuvos bankui nepagrįstai vilkinant patvirtinti apmokėtą akcijų emisiją bei nuo 2011 m. vidurio ruošiantis nacionalizuoti banką, jokių akcijų emisijų išleista nebuvo ir buvo kartu su banku nacionalizuotos ne akcijos, o ieškovo piniginės lėšos, t. y. pinigai, kurie nėra joks skolos vertybinis popierius.
32.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 12 d. prašyme ieškovas nenurodė, kurią draudiminę apsaugą renkasi. Teismas sprendime pripažino, jog ieškovas reikalavo išmokėti 100 000 Eur draudimo išmoką, kas atitinkamai reiškia, jog jis tinkamai ir aiškiai pasirinko indėlių draudimo išmoką. Be to, iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2016 m. rugsėjo 22 d. rašto matyti, kad buvo puikiai suprasta, kokią draudiminę apsaugą ieškovas pasirinko. Taigi, ieškovas aiškiai dar iki ieškinio pateikimo išreiškė, kokią draudiminę apsaugą renkasi.
32.5. Nepriklausomai nuo to, jog ginčo direktyvų nuostatos nebuvo tinkamai perkeltos į Lietuvos teisę, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo teisė į draudiminę išmoką atsirado tik nuo ESTT 2018 m. kovo 22 d. prejudicinio sprendimo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232969/2018 priėmimo. Ieškovo teisė į draudiminę išmoką atsirado nuo draudžiamojo įvykio dienos, o šie teismų sprendimai tik patvirtino ieškovo teisę. Todėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ laikoma praleidusia prievolės įvykdymo terminą, o ieškovo naudai priteistinos kompensacinės palūkanos.
32.6. Atsakovės bankrotas gali būti laikomas išskirtine aplinkybe, todėl, ieškovas, elgdamasis sąžiningai, pagrįstai mano, kad draudimo išmoka jam turėjo būti išmokėta per 30 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Kadangi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2016 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodė draudžiamojo įvykio dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 24 d. (banko licencijos atšaukimas), draudimo išmoka ieškovui turėjo būti sumokėta iki 2012 m. sausio 6 d. Todėl, kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2012 m. sausio 6 d. iki bylos iškėlimo dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 4 d.
32.7. Nepaisant to, kad ieškinys dėl piniginių lėšų pripažinimo indėlių ir draudimo išmokos išmokėjimo paliktas nenagrinėtu, jis pagrįstas. Tuo tarpu VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prievolę dėl draudimo išmokos išmokėjimo įvykdė tik 2018 m. spalio 18 d., t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams po ESTT sprendimo ir beveik 4 mėnesiams po kasacinio teismo sprendimo. Teismas sprendė, jog draudimo išmoką ieškovui išmokėta per protingą terminą. Tačiau akivaizdu, jog šis terminas (7 ir 4 mėnesiai po sprendimų priėmimo) nėra protingas.
32.8. Vien aplinkybė, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra viešosios teisės subjektas, nepanaikina jos pareigos mokėti procesines palūkanas. Juo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325684/2017, pažymėjo, kad bylos proceso metu tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme. Minimoje byloje iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo priteistos 5 procentų procesinės palūkanos.
33. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
33.1. Kadangi teismas nepriėmė sprendimo ieškovo naudai, jis negalėjo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
33.2. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negali būti laikoma kalta nei dėl inicijuotos civilinės bylos, nei dėl jos neatliktų ar netinkamai atliktų veiksmų, nes pati situacijos dėl akcijų draustumo negalėjo išsiaiškinti ir neturėjo tam pagrindo.
33.3. Ieškovo pripažinimas indėlininku priklausė nuo ESTT priimto sprendimo, kasacinio teismo išaiškinimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakinga dėl ieškovo inicijuoto teisminio ginčo. Todėl teismui atmetus ieškinio reikalavimus, jis neturėjo pagrindo iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
34. Ieškovas L. P. pateikė atsiliepimą į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
34.1. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
34.2. 2017 m. spalio 25 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A614-464/2017, konstatavo, jog „nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes jiems nebuvo išmokėtos draudimo išmokos už iš atsakovės BAB banko „Snoras“ įsigytus indėlio sertifikatus. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovių pozicijas nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos ir neišmokėti draudimo išmokų, o reikalavimai pareikšti abiem atsakovėms. Draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėta 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Tik po šios nutarties priėmimo ieškovų reikalavimai buvo patenkinti ir būtent tai lėmė dalies ieškovų ieškinio reikalavimų atsisakymą, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės kaltės“.
34.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1491-464/2016, konstatavo, jog kitokios išvados dėl ieškovų patirtų teisminių išlaidų atsiradimo priežasties nesuponuoja ir tokie argumentai, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo ir poreikio spręsti ypatingai sudėtingus teisinius klausimus, susijusių su atsakovės BAB banko „Snoras“ platintais indėlio sertifikatais. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ji nėra kalta dėl inicijuoto teisminio proceso ir jos procesinis elgesys buvo tinkamas“ .
Atsiliepimas
35. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo L. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
35.1. Pagal aktualius bylai ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimus nėra pagrindo teigti, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl palūkanos negali būti priteistos. Tik kai asmuo išreiškia VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ valią, kokia apsauga nori pasinaudoti, nuo to momento pradeda egzistuoti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prievolė išmokėti draudimo išmoką konkretaus asmens atžvilgiu ir tik tada galima kelti klausimą, ar VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ praleido prievolės įvykdymo terminą.
35.2. ESTT suformulavo taisyklę, jog atsakovės neįsigaliojusių obligacijų ir akcijų turėtojams gali būti taikoma tiek indėlininkų, tiek investuotojų apsauga ir tik patys asmenys gali pasirinkti, kokios rūšies kompensacijos reikalauti, nepaisydamas to, kad C-688/15 ir C-109/16 ieškovai ieškiniuose buvo nurodę, kurios sistemos taikymo jie pageidauja.
35.3. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas atsakovės akcijų pasirašymo sutartis sudariusiems asmenims atsirado tik 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-687/2018. Iki tol neįsigaliojusios akcijos teismų nebuvo traktuojamos draudimo objektu.
35.4. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepraleidus indėlių draudimo išmokos mokėjimo termino, nepažeidus IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, neatlikus neteisėtų veiksmų, priteisti iš jos 5 procentų kompensuojamąsias palūkanas nėra pagrindo.
35.5. Nėra pagrindo spręsti, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vengė vykdyti prievolę, todėl nėra ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies, kurios paskirtis – skatinti skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, taikymui. Draudimo išmokų negalima buvo išmokėti anksčiau, nes po ESTT 2018 m. kovo 22 d. prejudicinio sprendimo buvo laukiama kasacinio teismo išaiškinimų. Tik po šių išaiškinimų buvo suformuluotos taisyklės, kaip turi būti išmokamos draudimo išmokos tiems asmenims, kurie buvo inicijavę teisminius ginčus, kaip turi būti vertinama jų valios išraiška. Todėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo mokėti draudimo išmokos anksčiau nei buvo gauti asmenų prašymai, kuriuose buvo aiškiai išreikšta galutinė jų valia. Būtent dėl to ieškovui draudimo išmoka buvo išmokėta nedelsiant po to, kai jis aiškiai išreiškė savo valią dėl šios išmokos išmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
35.6. 2017 m. liepos 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017 išnagrinėtoje byloje nebuvo spręstas palūkanų priteisimo pagrįstumo klausimas, todėl ieškovas šia nutartimi remiasi nepagrįstai.
36. Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
37. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo
39. Anot ieškovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimus dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo argumentu nesutinka bei konstatuoja, jog ieškinys nagrinėjamoje dalyje atmestas teisėtai ir pagrįstai. Ieškovo vertinimas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimas atidėtas iki 2019 m. vasario 25 d., nustačius ieškinio trūkumus, sąmoningai, siekiant sulaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 priėmimo, žinant, jog ji bus palanki atsakovei, yra nepagrįstas. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti (sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą dėl materialiųjų palūkanų priteisimo), ieškovas neskundė ir ji įsiteisėjo, tad ši nutartis nėra ir negali būti apeliacijos objektu nagrinėjamu momentu. Kita vertus, reikia pažymėti, jog ieškovas reikalavimą dėl materialiųjų palūkanų priteisimo pareiškė ir nebuvo jo apmokėjęs žyminiu mokesčiu, kas sudaro pagrindą ieškinio trūkumų nustatymui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jokio šališko pirmosios instancijos teismo veikimo prieš ieškovą ir (ar) palankaus atsakovei, nenustatė.
40. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, pateiktais išaiškinimais, nes nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose vertybinių popierių rūšis iš esmės nesutampa. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo procesine pozicija sutinka iš dalies. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 buvo sprendžiama dėl galimybės indėlio sertifikatams taikyti draudimo apsaugą bei šios apsaugos teisinių pasekmių, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl galimybės lėšoms, įmokėtoms už pasirašytas, bet neįsigaliojusioms akcijoms, taikyti šią apsaugą bei, atitinkamai, dėl jos teisinių pasekmių, t. y. skiriasi galimos draudiminės apsaugos objektas. Taigi nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. e3K-7-3-687/2019 ratio decidendi nesutampa, todėl pastarojoje byloje priimta kasacinio teismo nutartis negali būti laikoma teismo precedentu šioje byloje. Tačiau tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 pateiktais bendraisiais išaiškinimais kaip teismų praktika, kuri taip pat yra teisės šaltinis.
41. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi šiais kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 pateiktais bendraisiais išaiškinimais dėl: 1) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaip viešojo juridinio asmens statuso ir atliekamų funkcijų (įskaitant tai, kad šis viešasis juridinis asmuo ir jo veikla nepatenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalyje nustatytą subjektų, kuriems įtvirtinta teisė ir (ar) pareiga kreiptis į ESTT prašant pateikti ES teisės turinio išaiškinimą, – teismo plačiąja prasme – kategoriją); 2) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant, nustatoma, ar konkrečiu atveju priteistinos kompensuojamosios palūkanos už galimai pavėluotą indėlių draudimo išmokos išmokėjimą (įskaitant, jog tokiu atveju vertintina, ar VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ praleido draudimo išmokos mokėjimo terminą, o tai susiję su aplinkybe, ar ginčo turtinis objektas buvo įtrauktas į nedraudžiamų įsipareigojimų sąrašą). Pastarasis rėmimasis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas, nes nagrinėjamų kasacinio teismo išaiškinimų turiniui nedaro įtakos pats turtinis objektas, dėl kurio draudiminės apsaugos ir jos teisinių pasekmių bylose spręsta.
42. Ieškovo teigimu, Lietuvos bankui nepagrįstai vilkinant patvirtinti apmokėtą akcijų emisiją, jokių akcijų emisijų išleista nebuvo, o kartu su banku buvo nacionalizuotos ne akcijos, bet ieškovo piniginės lėšos, kurios nėra joks skolos vertybinis popierius. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, už akcijas sumokėjęs sutartyse nurodytas sumas, neįgijo akcijų pagal pasirašytas sutartis, nes įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo didinimo nebuvo įregistruoti, akcijų emisija nebuvo įvykdyta dėl banko bankroto. Tuo tarpu tokia situacija, kai kredito įstaiga su savo klientais sudaro sutartis dėl būsimų perleidžiamų vertybinių popierių, kurių emitentė yra ši įstaiga, pasirašymo, yra investicinė paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-687/2018). Būtent taip, remdamasis reikšmingu kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovo situaciją nagrinėjamoje byloje kvalifikavo ir pirmosios instancijos teismas.
43. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2016 m. rugsėjo 12 d. prašyme ieškovas nenurodė, kurią draudiminę apsaugą renkasi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu sutinka, tačiau pažymi, jog tai nekeičia bylos procesinės baigties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai įgyvendino teisę pasirinkti taikomą draudimo sistemą 2016 m. spalio 24 d. ieškinyje, tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 12 d. prašyme tai, kurią draudiminę apsaugą renkasi, nenurodė. Iš minėto prašymo turinio matyti, jog ieškovas, vadovaudamasis IĮIDĮ 4 straipsnio 1 dalimi prašė išmokėti 100 000 Eur draudimo išmoką. Taigi iš išdėstyto galima pagrįstai spręsti, kad ieškovas, jau pateikdamas 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo išreiškęs savo valią dėl draudiminės apsaugos sistemos pasirinkimo.
44. Anot ieškovo, jo teisė į draudiminę išmoką atsirado nuo draudžiamojo įvykio dienos, o bylai aktualūs ESTT ir kasacinio teismo procesiniai sprendimai tik patvirtino ieškovo teisę, todėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ laikoma praleidusia prievolės įvykdymo terminą. Su tokia ieškovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog: 1) bylai aktualios redakcijos indėlių draudimo sistemą nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nebuvo nustatyta pareiga nagrinėjamomis aplinkybėmis mokėti draudimo išmoką akcijų turėtojams, o tai reiškia, kad nacionalinės teisės aktuose nebuvo nustatyta ir akcijas pasirašiusių, tačiau jų neįgijusių dėl akcijų neįsigaliojimo asmenų teisė gauti draudimo išmoką; 2) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pagal Europos Sąjungos teisę neturi kompetencijos pateikti šios teisės turinio išaiškinimą; 3) ESTT išaiškinus atitinkamas Europos Sąjungos teisės normas ir priėmus prejudicinį sprendimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-213-687/2018, konstatavo, kad akcijas pasirašiusių, tačiau jų neįgijusių dėl akcijų neįsigaliojimo asmenų teisė gauti draudimo išmoką kyla iš Europos Sąjungos reguliavimo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog ieškovo teisė į draudiminę išmoką atsirado nuo minėto kasacinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog konstatavus, kad draudžiamojo įvykio diena yra kita, nei nurodo ieškovas, jo argumentai dėl kompensacinių palūkanų skaičiavimo nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
45. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudimo išmoka ieškovui išmokėta per protingą terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškovo pozicija nepagrįsta. Kasacinis teismas išaiškino, kad akcijas pasirašiusių, tačiau jų neįgijusių dėl akcijų neįsigaliojimo asmenų teisė gauti draudimo išmoką kyla iš Europos Sąjungos reguliavimo ir atsirado 2018 m. liepos 4 d., o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmoką ieškovui išmokėjo 2018 m. spalio 18 d., t. y. po 3 mėnesių ir 14 dienų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės dėl teisės atsiradimo momento konstatavimo nėra įprastos ir šių neįprastų bylos aplinkybių kontekste toks terminas yra protingas, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.
46. Ieškovo teigimu, vien aplinkybė, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra viešosios teisės subjektas, nepanaikina jos pareigos mokėti procesines palūkanas. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau nurodo, jog nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos nepriteistos ne dėl atsakovės kaip viešosios teisės subjekto statuso ypatumų, o dėl to, kad šiuo atveju nėra jų priteisimo pagrindo – nepatenkinus nė vieno ieškovo materialiojo reikalavimo negali būti tenkinamas reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes jų tikslas yra skatinti bylą pralaimėjusią šalį greičiau įvykdyti teismo sprendimą bei kompensuoti bylą laimėjusios šalies dėl teismo sprendimo nevykdymo patiriamus minimalius nuotolius. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325684/2017, buvo tenkintas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, todėl buvo pagrindas ir procesinių palūkanų priteisimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
47. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išmaldas priteisė nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nors VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neatliko neteisėtų veiksmų, tačiau jos elgesys nulėmė ieškovo kreipimąsi į teismą ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą byloje, todėl, vadovaujantis priežastingumo teorija, darytina išvada, jog iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai priteistos pagrįstai (CPK 93 straipsnis).
48. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
49. Atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, yra pagrindas atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo dalyje dėl žyminio mokesčio bei išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir tenkinti šį prašymą dalyje dėl išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, tačiau ieškovui nepateikus šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų, pastarosios išlaidos priteisiamos nėra (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.