Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui S. L., pareiškėjo atstovui advokatui R. K., atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 5-TE-235 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo S. L.“ (toliau – Įsakymas dėl leidimo neišdavimo); 2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-236 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ (toliau – Įsakymas dėl atleidimo); 3) pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami įsakymai yra nepagrįsti, neteisėti ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. 2015 m. gegužės 7 d. įsakyme formaliai nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 20 punktais, atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. balandžio 29 d. posėdžio protokolą (toliau – ir Protokolas). Tačiau Protokole nesiūloma generaliniam komisarui neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjas antrą kartą atleidžiamas iš pareigų dėl tos pačios priežasties. Protokolas pagrįstas tik baudžiamosios bylos kaltinamuoju aktu, anksčiau padarytais administraciniais pažeidimais, anksčiau skirta tarnybine nuobauda, charakteristika ir poligrafo tyrimu. Skundą pareiškėjas grindžia taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktika.

Atsakovas Policijos departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 23–25) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad, vadovaujantis Dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN (toliau – ir Tvarka), atliekant patikrinimą surinkta informacija davė pagrindą Komisijos nariams konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei. Šiuo metu vyksta baudžiamosios bylos, kurioje pareiškėjas yra kaltinamasis, nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme. Nusikaltimai, kuriais kaltinamas pareiškėjas, yra korupcinio pobūdžio, padaryti jam anksčiau užimant tas pačias pareigas ir tiesiogiai susiję su tarnybos pareigų atlikimu. Atsakovas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu, teigia, jog vien aplinkybė, kad nėra teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nepaneigia nekaltumo prezumpcijos principo, nes paslapčių subjektas šias aplinkybes vertina tik tokia apimtimi, kiek jos susijusios su tikrinamojo asmens patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei. Šią išvadą atsakovas taip pat grindžia administracinių teismų praktika. Komisija, taip pat vertino ir neigiamą poligrafo išvadą, neigiamą pareiškėjo charakteristiką, duomenis apie padarytus administracinius teisės pažeidimus, t. y. vertino aplinkybių visumą VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 20 punktų taikymo aspektu.

Byloje spręstinas ginčas dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir tuo pagrindu jis buvo atleistas iš tarnybos.

Pagrindiniu skundo reikalavimu nagrinėjamoje byloje laikytinas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymą dėl leidimo neišdavimo, o reikalavimas panaikinti Įsakymą dėl atleidimo ir kiti su juo susiję reikalavimai – išvestiniais iš nurodyto pagrindinio reikalavimo. Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišdavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą (adm. byloje Nr. I-1091-815/2015) ir atsižvelgdamas į LVAT 2014 m. spalio 27 d. sprendimą (adm. byloje Nr. A-1606-146/2014), Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 5-TE-59 grąžino S. L. į Departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (b. l. 27).

Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-873) 6.3 punkte, kaip vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui – atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“ (b. l. 28-30).

Skundžiamas Įsakymas dėl leidimo neišdavimo S. L. buvo priimtas vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 20 punktais (b. l. 66). Minėtose VTPĮ (bylai aktuali 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-449 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-20) nuostatose įtvirtina, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei: neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos (VTPĮ 16 str. 2 d. 1 p.); tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p.).

Pagal LVAT praktiką (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-3779/2011, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1932/2012), VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Šių aplinkybių buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize VTPĮ kontekste ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t. y. nurodyti, kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus), pasireiškusias asmens savybes, jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

Skundžiamas Įsakymas dėl leidimo neišdavimo S. L. buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos 2015-04-29 posėdžio protokolą Nr. 5-P1-187 (b. l. 132-147).

VTPĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurioms priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo. Pagal LVAT praktiką, tokios komisijos išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose: 2014 m. spalio 16 d. Nr. A-146-1544/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A-552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A-492-279/2013, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A-146-700/2010, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A-146-1228/2010 ir kt.).

Komisijos nutarimas, kuriuo, priimdamas Įsakymą dėl leidimo neišdavimo, rėmėsi atsakovas, suformuluotas Komisijos 2015 m. balandžio 29 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-187 (b. l. 132-147). Iš Protokolo turinio matyti, kad Komisija, svarstydama leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – leidimas), S. L. neišdavimo klausimą, nagrinėjo Departamento Imuniteto valdybos šiuo klausimu pateiktas išvadas (toliau – Išvados), kurias pristatė Komisijos narys A. J.. Kaip 2016-10-12 teismo posėdyje paaiškino Komisijos narė, sekretorė J. P., šios išvados Protokole yra išskirtos pasviru šriftu (b. l. 132-147). Išvadomis Komisijai buvo pateikta ši surinkta informacija:

1) Įtariamų, kaltinamų ir nuteistųjų registro duomenys, pagal kuriuos Generalinėje prokuratūroje 2009-06-10 dėl S. L. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau vyko teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurio metu S. L. turėjo procesinį kaltinamojo statusą. Išvadose nurodyta, kad nusikaltimai, kuriais kaltinamas S. L., yra korupcinio pobūdžio, padaryti jam užimant tas pačias, kaip ir tikrinimo metu, pareigas, ir yra tiesiogiai susiję su tarnybos pareigų, numatytų pareigos aprašyme, atlikimu;

2) administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenys, pagal kuriuos S. L. 2010-03-18 buvo įspėtas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d. (viešosios rimties trikdymas); 2014-01-20 vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį;

3) Policijos informacinės sistemos personalo posistemio duomenys, pagal kuriuos Lietuvos policijos logistikos centro viršininko 2009-05-08 įsakymu Nr. 141-TE-27 S. L. buvo pareikšta pastaba dėl tarnybinio nusižengimo dėl netinkamo įslaptintų dokumentų administravimo, bylų formavimo, įslaptintų dokumentų teikimo rangovams ir grąžinimo nenuoseklumo (aplaidumo) bei įslaptintų dokumentų rengimo ir derinimo pas rangovus kontrolės trūkumo. Išvadose nurodyta, kad Lietuvos policijos logistikos centro viršininko 2009-07-02 įsakymu Nr. 141-TE-38 tarnybinė nuobauda jam buvo panaikinta;

4) Departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininko 2012-11-28 parengta S. L. charakteristika Nr. 5-7-IL-44, kuri išvadose įvardinta kaip iš esmės neigiama.

5) informacija apie 2012-10-29 S. L. atliktą psichofiziologinį tyrimą, panaudojant poligrafą, kurio išvada buvo įvardinta kaip neigiama.

Paprašytas teismo, Departamentas 2016-09-26 raštu Nr. 5-S-7591 (b. l. 130) jam pateikė tuos pačius dokumentus, kurie buvo minimi Departamento Imuniteto valdybos šiuo klausimu pateiktose Išvadose, t. y. 2012-11-28 charakteristiką Nr. 5-7-IL-44 (b. l. 148), 2013-07-31 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą (b. l. 149), Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro 2013-07-31 pažymą apie asmens baustumą (b. l. 150), Vadovybės apsaugos departamento specialisto 2012-10-29 išvadą (b. l. 151, 152-157). Kitų dokumentų atsakovas nei pagal teismo 2016-09-20 prašymą Nr. I-7126-426/2016 (b. l. 129), nei teismo 2016-10-12 posėdžio metu (b. l. 169-170) nepateikė. Apklausti liudytojais Komisijos nariai Departamento Personalo administravimo valdybos I skyriaus vyriausioji specialistė J. O., Departamento Policijos informacijos valdybos vyriausiasis specialistas G. B., Departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus viršininkas Ž. B. parodė, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo rėmėsi Komisija, priimdama nutarimą, buvo 2013-01-02 kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-09, visi kiti įrodymai buvo vertinami, kaip papildomi. Be to, liudytoja Komisijos narė J. O. parodė, kad, balsuodama dėl nutarimo, nekreipė dėmesio į 2009-05-08 S. L. paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą, į daugybę jam skirtų skatinimų, į reikalavimą laikytis trejų metų termino vertinant duomenis. Į pareiškėjo atstovo advokato R. K. klausimą, kuo remdamasi vertino kitas pareiškėjo savybes, liudytojas Ž. B. negalėjo pasakyti, kokius turėjo duomenis dėl S. L. kitų savybių, o liudytoja J. O. nurodė, kad iš esmės rėmėsi kaltinamuoju aktu, duomenimis apie tarnybinę nuobaudą, charakteristika.

Taigi, iš rašytinių bylos įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad Komisija 2015-04-24 posėdyje, vertindama leidimo S. L. išdavimo galimumą, ir priimdama protokolinį sprendimą leidimo neišduoti, rėmėsi tik aukščiau išvardyta Departamento Imuniteto valdybos šiuo klausimu Komisijai pateikta informacija.

LVAT, nagrinėdamas administracinę bylą apeliacine tvarka (LVAT 2016-04-26 nutartis Nr. A-2248-756/2016, b. l. 118-125), dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-05 sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, pasisakė, kad 2009-06-10 S. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-09 (b. l. 48), 2009-05-08 jam skirta tarnybinė nuobauda, kuri buvo panaikinta (b. l. 57), S. L. 2010-03-07 padarytas administracinis teisės pažeidimas, už kurį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 str. 1 d. (b. l. 56), yra aplinkybės ir faktai, įvykę seniau nei prieš 3 metus iki Komisijos 2015-04-24 posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl leidimo jam išdavimo, todėl vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, jie neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl leidimo S. L. išdavimo.

LVAT vertinimu (LVAT 2016-04-26 nutartis Nr. A-2248-756/2016, b. l. 118-125), vien konstatavimas, kad Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininko S. L. 2012 m. lapkričio 28 d. parengta charakteristika yra iš esmės neigiama (b. l. 58), kad atliekant ikiteisminį tyrimą anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje 2012 m. spalio 29 d. atlikto psichofiziologinio tyrimo, panaudojant poligrafą, išvada neigiama (b. l. 59), ir faktinė aplinkybė, kad 2014 m. sausio 20 d. vairuodamas automobilį, pareiškėjas viršijo leistiną greitį (b. l. 56) nėra pakankamas išvadai, jog jo elgesys leidžia konstatuoti dalykines savybes: nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei ir jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui.

Pagrindinis atsakovo atsiliepimo argumentas dėl S. L. nepatikimumo, nelojalumo taip pat yra paremtas pastarojo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-09. Atsakovo manymu, ta aplinkybė, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo, taip pat nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad asmens patikimumui, lojalumui įvertinti, sprendžiant leidimo jam išdavimo klausimą, paprastai gali būti remiamasi kaltinamojo akto duomenimis, tačiau ne šiuo atveju.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2013-01-02 kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-09 S. L. pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 dalį (piktnaudžiavimas), 184 str. 2 dalį (turto iššvaistymas) ir 300 str. 3 d. (dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) buvo kaltinamas dėl asmens veiksmų, atliktų 2004-2005 metais. Todėl šie kaltimai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009-06-10 (b. l. 48), vadovaujantis VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p., negalėjo būti vertinami, kaip turintys esminės reikšmės Komisijai priimant nutarimą. Tiek iš Komisijos 2015-04-29 protokolo Nr. 5-P1-187, tiek iš Komisijos atstovų, apklaustų liudytojais, parodymų matyti, kad Komisijos nariai, priimdami protokolinį nutarimą, kaip pagrindiniu dokumentu rėmėsi minėtu kaltinamuoju aktu. Todėl konstatuotina, kad toks rėmimasis duomenimis apie su tikrinamu asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, nustatytus anksčiau nei prieš 3 metus iki vertinimo, pažeidė VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p. Kaip minėta, tokia buvo ir LVAT pozicija nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacine tvarka (LVAT 2016-04-26 nutartis Nr. A-2248-756/2016, b. l. 118-125).

Be to, atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad S. L. atžvilgiu baudžiamojoje byloje, kurioje buvo surašytas 2013-01-02 kaltinamasis aktas Nr. 01-2-00052-09, šiuo metu yra priimtas neįsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu išteisino S. L. pagal LR BK 300 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (epizode dėl langų Specialios paskirties pastato rekonstrukcijos metu surašyto 2004 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akto), pagal LR BK 300 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (epizode dėl langų Specialios paskirties pastato rekonstrukcijos metu surašyto 2005 m. liepos ir lapkričio mėn. atliktų darbų aktų), pagal LR BK 228 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir byla šiuo metu yra neišnagrinėta.

Dėl papildomų įrodymų, kuriais Komisija rėmėsi priimdama protokolinį nutarimą, konstatuotina, kad dalis jų buvo vertinami neatsižvelgus į VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p. nustatytą 3 metų reikalavimą: informacija apie 2009-05-08 S. L. skirtą tarnybinę nuobaudą, kuri buvo panaikinta (b. l. 57), informacija apie 2010-03-07 pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 str. 1 d. (b. l. 56).

Likusi dalis duomenų, kuriais Komisija rėmėsi priimdama protokolinį nutarimą, t. y. 2012 m. lapkričio 28 d. charakteristika, 2012 m. spalio 29 d. atlikto psichofiziologinio tyrimo, panaudojant poligrafą, išvada, duomenys apie 2014 m. sausio 20 d. S. L. administracinį teisės pažeidimą, pripažintina, kaip nepakankama išvadai, jog pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei ir jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui.

Kadangi kitų duomenų, kuriais rėmėsi Komisija, priimdama protokolinį nutarimą dėl pareiškėjo, atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai nekelia pakankamai pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, taigi Komisijos protokolinis nutarimas laikytinas nepagrįstu, o jo pagrindu priimtas Generalinio komisaro 2015-05-07 įsakymas Nr. 5-TE-235 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidus VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p. reikalavimus.

Pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 14 p. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006-01-12), t. y. kaip valstybės tarnautojas, įstatymų nustatyta tvarka netekęs specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Nustačius, jog S. L. buvo nepagrįstai neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Generalinio komisaro 2015-05-08 įsakymas Nr. 5-TE-236 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ naikintinas kaip netekęs teisinio pagrindo.

Sisteminis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5, 6 straipsnių nuostatų aiškinimas suteikia pagrindą nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) (2012-06-26 įstatymo Nr. XI-2127 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) normas. Pagal Darbo kodekso 300 str. 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas iki skundžiamų įsakymų priėmimo dirbo Departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose, neturėdamas galiojančio leidimo. Sprendžiant šį klausimą, jam buvo apribota teisė atlikti tas funkcijas, kurioms vykdyti yra būtinas leidimas (Generalinio komisaro 2015-02-05 įsakymas Nr. 5-TE-59, b. l. 27). Atsižvelgiant į tai S. L. grąžinimas į tas pačias, iki skundžiamų įsakymų priėmimo, eitas pareigas, yra galimas.

Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, vadovaujantis Darbo kodekso 300 str. 3 dalimi, S. L. apskaičiuotinas nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2015-05-08 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2016-11-02 (įskaitytinai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistinas 18 878,96 Eur vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (2015 m. – už 165 darbo dienas, 2016 m. – už 211 darbo dienų) kai, pagal atsakovo pateiktus duomenis, pareiškėjo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 50,21 Eur (b. l. 70). Iš S. L. priteistinos 18 878,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos atskaičiuotina jam išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. S. L., vadovaujantis DK 300 str. 3 dalimi, taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 50,21 Eur nuo 2016-11-02 iki teismo sprendimo dalyje dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo S. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-05-07 įsakymą Nr. 5-TE-235.

Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-05-08 įsakymą Nr. 5-TE-236.

Grąžinti S. L. į Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Priteisti 18 878,96 eurų (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų devyniasdešimt šešių centų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš šios sumos atskaičius išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Priteisti po 50,21 eurų (penkiasdešimties eurų dvidešimt vieno cento) vidutinį darbo užmokestį nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo dalyje dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.