Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui S. L., pareiškėjo atstovui advokatui Remigijui Kalašnykui, atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Ramunei Švedaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. 5-TE-402), o pareiškėją – S. L. grąžinti į ankstesnes pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymo) 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis minėtas įsakymas priimtas. Šis įsakymas dėl S. L. atleidimo iš pareigų nepagrįstas teisinį pagrindą materializuojančiais faktiniais duomenimis, t. y. konkrečiais pareiškėjo veiksmais ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, sąlygojusiomis pareiškėjo atleidimą. Minėtas įsakymas grindžiamas nuoroda į 2013 m. rugpjūčio 14 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolą Nr. 5-IL-1133, tačiau jo turinys nenurodytas. Tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams bei administracinio akto teisėtumo principui.

2.2. Generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ teisiniu pagrindu negali būti laikomas 2013 m. rugpjūčio 14 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolas Nr. 5-IL-1133. Anot pareiškėjo, 2013 m. rugpjūčio 14 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolas Nr. 5-IL-l133 teisine logine prasme suponavo pagrindą individualiam administraciniam aktui dėl specialios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu, priimti, tačiau savo paskirtimi minėtas protokolas nesudarė teisinio pagrindo Generalinio komisaro įsakymui Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ priimti.

2.3. Generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ motyvai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo nuostatomis asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teises pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Pažymėtina, jog nėra faktinių duomenų, kad pareiškėjas tarnybos eigoje buvo praradęs teisę dirbti su tarnybinę paslaptį turinčia informacija, anksčiau buvo teistas, charakterizuojamas neigiamai, atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriais atskleidė tarnybinę paslaptį, yra nepatikimas ir pan. Pareiškėjui pasinaudojus prašymo teise buvo sudaryta galimybė susipažinti su 2013 m. rugpjūčio 14 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 5-IL-l133 išrašu, kuriame nėra užfiksuotų ištirtais įrodymais pagrįstų faktų, leidžiančių daryti besąlygišką išvadą, kad S. L. nėra atsakingas, sąžiningas ir lojalus Lietuvos valstybei ir jos santvarkai, todėl S. L. negali būti patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu, jo asmeninės savybės bei veikla nėra tinkami darbui su įslaptinta informacija, be to, nėra teismo ištirtų ir nustatytų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko D. M. pateiktą papildomą informaciją apie S. L. pareikštus įtarimus, kad neva pareiškėjas tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, dėl ko Policijos departamentui buvo padaryta 263 776,63 Lt žala. Be to, surašant 2013 m. rugpjūčio 14 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolą Nr. 5-IL-l133, nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1V-650 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, jog jo atžvilgiu nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu dėl bet kokio apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir pan.

Atsakovas Lietuvos policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Policijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 21–24) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Dėl faktinių aplinkybių pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro viršininko įsakymo pagrindu pareiškėjas nuo 2004 m. liepos 27 d. buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Šioms pareigoms užimti buvo keliamas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, todėl tuo metu patikrinus pareiškėjo kandidatūrą pareiškėjui 2004 m. liepos 27 d. buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (leidimo Nr. 1570).

2009 m. reorganizavus Lietuvos policijos logistikos centrą ir prijungus jį prie Policijos departamento pareiškėjas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjas 2009­ m. gruodžio 8 d. pasirašytinai susipažino su šios pareigybės aprašymu.

Pažymėtina, kad šios pareigybės aprašymo 6.3. punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti vieną iš specialiųjų reikalavimų – atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalį asmenys, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ nėra tikrinami dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo, todėl pareiškėjas iki 2013 m. liepos 22 d. dirbo aukščiau minėtose pareigose turėdamas aukštesnę slaptumo žymą nei reikalauta pagal pareigybės aprašymo 6.3. p.

Vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-650 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pareiškėjui buvo panaikintas 2004 m. liepos 27 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalies paslapčių subjekto darbuotojams, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas. Todėl atsakovas, remdamasis minėtu Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-650, 2013 m. liepos 26 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-628 „Dėl uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, kuriuo uždraudė pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iki tol, kol bus atliktas pareiškėjo kandidatūros tikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui gali būti patikėta įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio metu buvo tikrinama pareiškėjo kandidatūra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka. Iš Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniame sprendime Nr. 5-IL-1133 esančių formuluočių galima daryti išvadą, kad tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte (t. y. tikrinimo metu surinkti faktai kelia abejones dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei), taip pat nurodytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte (t. y. tikrinimo metu nustatyta bent viena 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei) bei aplinkybės, nurodytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte (t. y. tikrinimo metu nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui).

Pagal Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 protokoliniame sprendime Nr. 5-IL-1133 esančią nutarimo formuluotę matyti, kad Policijos departamento Specialioji ekspertų komisija, remdamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu minėtai komisijai teisę teikti siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims, įvertinusi pateiktą medžiagą nutarė nerekomenduoti policijos generaliniam komisarui išduoti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atsakovas, atsižvelgdamas į šį Specialiosios ekspertų komisijos sprendimą, 2013 m. rugpjūčio 21 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“.

2. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, kadangi atsakovo Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. protokolinis sprendimas Nr. 5-IL-1133 vertintinas kaip motyvuojamoji skundžiamo įsakymo dalis. Todėl skundžiamas įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (atsakovas nurodo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiais klausimais).

Šiuo atveju skundžiamas įsakymas priimtas remiantis atsakovo sudarytos Specialiosios ekspertų komisijos protokoliniu sprendimu, kuriame išanalizuotos ir įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjo, kuriam pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-166/2013, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, o kartu ir dėl to, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Faktinė situacija, dėl kurios pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir dirbti su įslaptinta informacija, nustatyta prieš pareiškėją atlikto ikiteisminio tyrimo metu bei įvertinant kitas su pareiškėjo tarnyba susijusias aplinkybes (pareiškėjo 2009 m. padarytas tarnybinis nusižengimas ir paskirta tarnybinė nuobauda už netinkamą pareigų, susijusių su įslaptintos informacijos administravimu, atlikimą), patvirtina galimybę šiuo atveju taikyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, todėl nėra pagrindo abejoti kompetentingo subjekto atliktu vertinimu dėl pareiškėjo galimybės dirbti su įslaptinta informacija.

3. Nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, kadangi šiuo atveju pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišduotas ne dėl to, kad, kad jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, o dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios apibūdina pareiškėjo asmenybę ir kilus abejonėms dėl asmens tinkamumo darbui su įslaptinta informacija (t. y. dėl to, kad jam dėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos kaip dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi atliekamas ikiteisminis tyrimas).

1. Teismo posėdyje pareiškėjas S. L. ir jo atstovas advokatas Remigijus Kalašnykas (advokato orderis, b. l. 20), remdamiesi skundu, prašė pareiškėjo reikalavimus tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Švedaitė (2013 m. gruodžio 30 d. įgaliojimas Nr. 5-IL-1811, b. l. 47) palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1.1. Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro viršininko įsakymo pagrindu pareiškėjas S. L. nuo 2004 m. liepos 27 d. buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Šioms pareigoms užimti buvo keliamas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, todėl tuo metu patikrinus pareiškėjo kandidatūrą pareiškėjui 2004 m. liepos 27 d. buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (leidimo Nr. 1570) (žr. atsiliepimą, b. l. 21-24, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1V-650, b. l. 29).

1.2. 2009 m. reorganizavus Lietuvos policijos logistikos centrą ir prijungus jį prie Policijos departamento pareiškėjas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 8 d. pasirašytinai susipažino su šios pareigybės aprašymu (b. l. 26-28). Šios pareigybės aprašymo 6.3. punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti vieną iš specialiųjų reikalavimų – atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

1.3. Vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-650 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (b. l. 29) pareiškėjui buvo panaikintas 2004 m. liepos 27 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

1.4. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2013 m. liepos 26 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-628 „Dėl uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ (b. l. 30), kuriuo uždraudė pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iki tol, kol bus atliktas pareiškėjo kandidatūros tikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui gali būti patikėta įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

1.5. Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniame sprendime Nr. 5-IL-1133 (b. l. 31-32) nutarta nerekomenduoti Lietuvos policijos generaliniam komisarui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ S. L..

1.6. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2013 rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ (b. l. 37) atleido pareiškėją pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 14 punktą, t. y. kai valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės.

2. Pareiškėjas S. L. prašo panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“, nes, jo teigimu, šis įsakymas nėra pagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad įsakymas Nr. 5-TE-402 nėra pagrįstas tuo aspektu, jog S. L. galėjo būti atleistas kaip įstatymų nustatyta tvarka netekęs specialios teisės. Pirma, pabrėžtina, kad Vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 1V-650 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ buvo panaikintas kaip neatitinkantis teisės aktų nuostatų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1606/2014. Šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1606/2014, be kita ko, konstatuota, kad „pagal bylos medžiagą apelianto turėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ galiojimas turėjo baigtis 2014 m. liepos 27 d. Taigi skundžiamo Įsakymo Nr. 1V-650 panaikinimas yra tik patvirtinimas, kad atsakovas minėtu individualiu administraciniu aktu jo galiojimą buvo nutraukęs anksčiau, nei leidimo galiojimas būtų pasibaigęs pagal išdavimo terminą, ir tai buvo padaręs neteisėtai.“ Antra, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. 5-V-628 „Dėl uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ (b. l. 30), galiojo iki tol, kol buvo atliktas pareiškėjo kandidatūros tikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui gali būti patikėta įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Trečia, Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniame sprendime Nr. 5-IL-1133 (b. l. 31-32) nutarta nerekomenduoti Lietuvos policijos generaliniam komisarui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ S. L., t. y. Policijos generalinis komisaras turėjo priimti sprendimą, kuriuo būtų išduotas/neišduotas leidimas S. L. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir kurį būtų galima skųsti teismui Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 9 dalies (2013 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta tvarka: kitaip tariant, tokio sprendimo generalinis komisaras apskritai nepriėmė. Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. protokolinis sprendimas Nr. 5-IL-1133 (b. l. 31-32) pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą tėra rekomendacija – ji minėtame sprendime pažodžiui įforminta („nutarta nerekomenduoti“). Ketvirta, be to, ir Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniame sprendime Nr. 5-IL-1133 (b. l. 31-32) nurodytos aplinkybės, įvykę anksčiau negu buvo priimtas Vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 1V-650 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, iš esmės buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1606/2014.

Teismas, nustatęs, kad: Vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 1V-650 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ buvo panaikintas kaip neatitinkantis teisės aktų nuostatų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1606/2014, o todėl pareiškėjo leidimas dirbti su informacija, žymima „Slaptai“, būtų galiojęs net iki 2014 m. liepos 27 d., kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. 5-V-628 „Dėl uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ (b. l. 30), galiojo iki tol, kol buvo atliktas pareiškėjo kandidatūros tikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui gali būti patikėta įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kad Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. protokolinis sprendimas Nr. 5-IL-1133 (b. l. 31-32) pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą tėra rekomendacija, o Policijos generalinis komisaras turėjo priimti sprendimą, kuriuo būtų išduotas/neišduotas leidimas S. L. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir kurį būtų galima skųsti teismui Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 9 dalies (2013 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta tvarka, tačiau tokio sprendimo generalinis komisaras apskritai nepriėmė, konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog S. L. būtent įstatymų nustatyta tvarka neteko specialios teisės. Atitinkamai nebuvo teisinio (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 14 punktas) ir faktinio pagrindo priimti skundžiamą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“, todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, konstitucinio teisinės valstybės principo.

3. Pareiškėjas taip pat prašo teismą grąžinti jį į ankstesnes pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Konstatavus, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“ yra naikintinas, šie prašymai tenkintini. S. L. grąžinamas į Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 9 punktu, pareiškėjui priklausantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos darbo užmokestį (9625,5 Lt : 64 = 150,4 Lt (= 43,56 eurų), b. l. 69-70) iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 patvirtinta, kad 2013 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 20,9 darbo dienos (251 darbo dienos: 12 mėn.) (žr. ir Policijos departamento pažymą, b. l. 69-70); socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-693 patvirtinta, kad 2014 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21 darbo dienos (252 darbo dienos: 12 mėn.) (žr. ir Policijos departamento pažymą, b. l. 69-70); socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-646 patvirtinta, kad 2015 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21 darbo dienos (252 darbo dienos: 12 mėn.). Pareiškėjui turi būti priteisiama už 2013 metų rugpjūčio mėn. – gruodžio mėn., už 2014 metų 12 mėnesių bei už 2015 m. 11 darbo dienų: 51 521, 54 Lt (14 921,67 eurų) (už 2013 metų rugpjūčio mėn. – gruodžio mėn., už 2014 metų 12 mėnesių) + 11×150,4= 1654,4 Lt (479,15 eurų) (už 2015 m. 11 darbo dienų), t. y. iš viso 53 175,94 Lt (15 400,82 eurų) suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 5-TE-402 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“.

Grąžinti S. L. į (duomenys neskelbtini) pareigas.

Priteisti S. L. iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos 15 400,82 eurų (penkiolika tūkstančių keturis šimtus eurų 82 centus), o nuo 2015 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 43, 56 eurų (keturiasdešimt tris eurus 56 centus), skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną penkių dienų darbo savaitėje.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.