Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl nuosprendžio įvykdymo atgręžimo termino atnaujinimo ir nuosprendžio įvykdymo atgręžimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-586/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 8 d. teisme gautas išteisintojo (civilinio atsakovo) V. G. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo pateiktas pareiškimas dėl nuosprendžio įvykdymo atgręžimo termino atnaujinimo ir nuosprendžio įvykdymo atgręžimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-586/2018. Pareiškėjas prašo teismo atgręžti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-05-18 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-586/2018 įvykdymą ir įpareigoti suinteresuotą asmenį D. Š. grąžinti pareiškėjui V. G. vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/03890 iš jo išieškotus 4 146,45 Eur bei 481,46 Eur vykdymo išlaidų; priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Dėl termino atnaujinimo

Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 761 straipsnio 2 dalimi, praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo vykdymo atgręžimo paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis, kuriuo D. Š. iš V. G. buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei proceso išlaidos, įsiteisėjo 2019-12-19, kai Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje priėmė naują nuosprendį, išteisindamas V. G. ir palikdamas nenagrinėtą D. Š. jam pareikštą civilinį ieškinį bei panaikindamas 2018-05-18 nuosprendžio dalį dėl procesinių išlaidų D. Š. iš V. G. priteisimo. Tačiau, kaip vėlgi teisingai pažymėta pareiškime, šios baudžiamosios bylos procesas tuo nesibaigė, netrukus prokuratūra pateikė kasacinį teismą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2020-11-17 priėmė sprendimą palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-19 sprendimą nepakeistą, o 2021-10-08 pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosprendžiu iš jo priteistų materialinių suinteresuoto asmens reikalavimų įvykdymo atgręžimo.

Netgi pripažįstant, kad pareiškėjas, formaliai vertinant, yra praleidęs CPK 761 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą pareiškimui dėl sprendimo vykdymo atgręžimo paduoti, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens atstovo pozicija, kad čia numatytasis vienerių metų senaties terminas yra absoliutus ir naikinamasis. Įstatyme tai nėra parašyta, o nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad, šis terminas, vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2022-587/2021 ir kt.).

Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, paliekama teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumas proceso šalims išlieka net ir tuo atveju, jeigu proceso šalis praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo. Pareiškėjo teisė reikalauti apelianto įvykdyti teismo nuosprendį ir grąžinti panaikinto procesinio sprendimo pagrindu gautas pinigų sumas išlieka, net ir tuo atveju, jeigu jam nebūtų atnaujintas terminas pateikti prašymą dėl teismo nuosprendžio įvykdymo atgręžimo. Suinteresuoto asmens lūkestis, jog pasibaigus terminui, per kurį galima pateikti prašymą dėl teismo nuosprendžio įvykdymo atgręžimo, negali būti pripažintas labiau saugotinu nei galutinio teismo nuosprendžio privalomumas proceso šalims, o kartu ir pareiškėjui.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl vykdymo atgręžimo tik po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka ( praėjus 21 mėnesiui po nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau – tik devyniems mėnesiams dvidešimčiai dienų po kasacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje), elgėsi racionaliai ir neformaliai, nenorėdamas užvesti šio proceso, kol nėra galutinai aiški baudžiamosios bylos ir joje išspręstų civilinių reikalavimų baigtis, kadangi kasacinis teismas galėjo priimti ir priešingą apeliaciniam teismui sprendimą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar parsiųsti šią bylą nagrinėti iš naujo į pirmosios ar apeliacinės instancijos teismą, kaip jau buvo padaryta šioje byloje anksčiau. Šią termino praleidimo priežastį teismas pripažįsta objektyvia ir svarbia, atitinkančia teisingumo ir protingumo reikalavimus. Kaip matyti iš kitos Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtos bylos, kurioje V. G. bandė prisiteisti tą pačią pinigų sumą iš antstolių A. S. ir S. S. kontoros bei D. Š. kaip skolą, laikotarpiu nuo 2021-05-13 iki 2021-09-29 pareiškėjas siekė savo reikalavimų patenkinimo kitu, ne visai pagrįstu teisiniu keliu, tai supratęs, savo ieškinį atsiėmė, o jau po dešimties dienų, 2021-10-08 pateikė teismui nagrinėjamąjį reikalavimą dėl nuosprendžio įvykdymo atgręžimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų elgęsis nesąžiningai ar piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, praleisdamas terminą pareiškimui paduoti, o kitu būdu apginti savo teisių šioje proceso stadijoje pareiškėjas negali. Įvertinus visas šias aplinkybes, prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo termino atnaujinimo tenkinamas, šis terminas atnaujinamas ir pareiškimo reikalavimai sprendžiami iš esmės šioje byloje.

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-05-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-586/2018 V. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1d. ir 233 str. 1d. ir iš jo nukentėjusiajai toje byloje D. Š. buvo priteista 120,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1800 Eur proceso išlaidų, iš viso 9 920,86 Eur. Šio nuosprendžio pagrindu 2018-11-13 D. Š. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-25-586/2018, pradėta vykdomoji byla Nr. 0010/18/03890 ir iki 2021-05-12 iš V. G. D. Š. išieškota 4 146,45 Eur žalos atlyginimo, antstoliams – 481,46 Eur vykdymo išlaidų.

2018 m. birželio 11d. nuteistasis V. G. padavė šioje byloje apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8d. nutartimi jį atmetė ir nuosprendį paliko nepakeistą. Todėl 2018 m. lapkričio 13 d. D. Š. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl šiuo nuosprendžiu jai priteistos 9920,86 Eur sumos išieškojimo, kurį ji iki 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė antstolių A. S. ir S. S. kontorai. Iš 2021 m. gegužės 12 d. antstolių A. S. ir S. S. kontoros pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. kovo 15 d. iš V. G. pagal šį vykdomąjį raštą buvo išieškota 4146,45 Eur D. Š. ir 481,46 Eur antstolio vykdymo išlaidų.

2019 m. vasario 4d. nuteistasis V. G. padavė kasacinį skundą dėl 2018 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties. 2019 m. kovo 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šis skundas buvo priimtas nagrinėti, tačiau nuteistojo prašytas nuosprendžio vykdymą, įskaitant ir žalos išieškojimą, sustabdyti atsisakyta. 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8d. nutartis buvo panaikinta, byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

2019 m. gruodžio 19d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė naują nuosprendį, kuriuo išteisino pareiškėją visiškai reabilituojančiais pagrindais ( nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1d. ir 233 str. 1d., požymių). D. Š. civilinis ieškinys V. G. buvo paliktas nenagrinėtas, o 2018-05-18 nuosprendžio dalis, kuria D. Š. iš V. G. priteista 1800 Eur procesinių išlaidų, panaikinta.

2020 m. vasario 24 d. V. G. kreipėsi į antstolį A. S., prašydamas grąžinti iš jo išieškotas pagal 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį lėšas.

2020 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuratūros apeliacinį skundą ir paliko galioti 2019 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.

CPK 760 straipsnyje nustatyti tokie pagrindai atgręžti sprendimo įvykdymą: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriam, panaikinus teismo sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo. Šis teismas privalo savo iniciatyva atgręžti sprendimo įvykdymą, nurodydamas tai naujame sprendime, ir taip užbaigti bylą (CPK 761 straipsnio 1 dalis). CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą, įskaitant ir vykdymo išlaidas, kurios buvo išieškotos iš pareiškėjo vykdant suinteresuoto asmens pateiktą vykdomąjį raštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nesuteikia pagrindo iš dalies ar visiškai netenkinti reikalavimo dėl įvykdyto sprendimo atgręžimo, atsižvelgiant į sunkią buvusio išieškotojo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, dėl kurių šiam asmeniui gali būti sunku grąžinti gautas lėšas, todėl, priimant šį sprendimą, neatsižvelgiama į suinteresuoto asmens atstovo nurodytas aplinkybes dėl jos neįgalumo ir sunkios turtinės padėties, dėl kurios jai šioje byloje buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama teisinė pagalba. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgia, nustatydamas terminą išieškotai sumai grąžinti, kartu atsižvelgdamas į gan didelę (ypač minimalias pajamas gaunančiam asmeniui) grąžintiną sumą; įvertinęs tai, nustatomas 3 mėnesių laikotarpis nuo nutarties įsiteisėjimo minėtai sumai grąžinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir yra pateikęs įrodymus dėl jų dydžio (400 Eur už pareiškimo dėl sprendimo vykdymo atgręžimo surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme). Kadangi V. G. pareiškimas visiškai patenkintas, o jo prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas atitinka Rekomendacijų reikalavimus, yra protingas ir atitinkantis advokato darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 93 straipsniu, teismas neturi teisinio pagrindo nepriteisti pareiškėjui iš suinteresuoto asmens šių išlaidų ar sumažinti jų dydžio tuo pagrindu, kad ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, analogiškai ir dėl jos sunkios turtinės padėties. D. Š. savanoriškai iki V. G. kreipimosi į teismą prašomos grąžinti sumos jam nesumokėjo, į jokias derybas dėl to su pareiškėju nesileido, todėl jam teko kreiptis į teismą ir patirti su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų, todėl jos ir priteisiamos pareiškėjui iš suinteresuoto asmens. Tai, kad šie klausimai buvo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į jų pobūdį ir šalių interesų šioje byloje kardinalų priešingumą, teismo vertinimu, visiškai atitinka CPK 443 straipsnio 6 dalyje suformuluotą išimtį iš bendros taisyklės ir įpareigoja iki galo įgyvendinti šalių atstatymą į iki neteisėtu pripažinto nuosprendžio įvykdymo buvusią turtinę padėtį, atitinkamai paskirstant ir šio proceso išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 335, 760 – 762 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Pareiškėjui V. G. atnaujinti terminą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje e2-25-586/2018.

Įpareigoti suinteresuotą asmenį D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/03890 iš jo išieškotus 4 146,45 Eur bei 481,46 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 4 627,91 Eur sumą, sumokėtą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-586/2018 pagrindu.

Priteisti pareiškėjui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų ) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.