Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-860-743/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-07-03
Bylos Nr.: 2-860-743/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Vailionienė
Ieškovas: Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje
Atsakovas: Lazdijų rajono savivaldybės

Kategorijos

2.2.2.3.1.1Valstybė ir savivaldybės
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. 2-860-743/2019Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00711-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.1; 3.2.6.5 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Aušrai Sujetienei,dalyvaujant ieškovo atstovei I. V.,atsakovo atstovui K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje ieškinį atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės merui su trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų K. M., viešąja įstaiga (toliau - VšĮ) ,,Lazdijų ligoninė“ dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ bei 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo panaikinti: 1) Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkį Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais); 2) 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ (b. l. 2-5).

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ (toliau – Potvarkis Nr. 8P-85) bei 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ (toliau – Potvarkis Nr. 8P-113) pavedė K. M., VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui, pavaduoti VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorių V. Š.. Nurodyti potvarkiai turi būti panaikinti. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. Ši imperatyvi nuostata reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigos vadovą turi pavaduoti vienas iš įstaigos administracijos darbuotojų. 2017 m. gruodžio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 5TS-1133 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ valdymo struktūros patvirtinimo“ (1 punktas) patvirtino VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ valdymo struktūrą, tačiau patarėjo pareigybė neįtraukta į administracijos sudėtį. Administracijos sudėtyje yra direktoriaus pavaduotojo medicinai ir direktoriaus pavaduotojo slaugai pareigybės, todėl direktorių pavaduoti turėtų vienas iš šių asmenų. Vien šios pareigybės pavadinimas aiškiai nurodo jos paskirtį – pavaduoti direktorių. Potvarkis Nr. 8P-85 ir Potvarkis Nr. 8P-113 priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu, kuriame nustatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ši nuostata yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, tačiau nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, nei kituose aukštesnės galios teisės aktuose merui nesuteikta teisė spręsti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pavadavimo klausimą. Ši teisė merui nesuteikta ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ įstatuose. Lazdijų rajono savivaldybės taryba Sprendimu Nr. 5TS-1133 tvirtindama VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ valdymo struktūrą ir į ją įtraukdama pavaduotojų pareigybes bei VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ įstatuose nesuteikdama merui teisės spręsti įstaigos vadovo pavadavimo klausimo išreiškė savo valią, kad direktorių pavaduos vienas iš įstaigos direktoriaus pavaduotojų. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracijos vadovo funkcijas ir kompetenciją nustato Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos įstatai. Pagal VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ įstatų 30 punktą, šiai įstaigai vadovauja direktorius, kuris pagal 39.1 punktą organizuoja įstaigos veiklą, viešo konkurso tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų direktoriaus pavaduotojus, tvirtina jų pareigybės aprašymus (39.3 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. Visi šie teisės aktai suteikia VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriui teisę nuspręsti, kuris pavaduotojas ir kokiais atvejais jį pavaduos, todėl Lazdijų rajono savavaldybės meras, priimdamas Potvarkį Nr. 8P-85 ir Potvarkį Nr. 8P-113 viršijo savo įgaliojimus. Šie potvarkiai prieštarauja: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams; Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam sistemiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams; viešojoje teisėje veikiančiam bendrajam teisinio reguliavimo principui - galima tai, kad leista, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijant įstatymų įgalinimų (kompetencijos) ribas yra neteisėti (2008 m. kovo 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, tačiau, kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime, norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai neatsiejama nuo toje pačios dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Nurodo, kad Lazdijų rajono savivaldybės meras atsisakė patenkinti Vyriausybės atstovo 2018 m. lapkričio 26 d. teikimą dėl nurodytų potvarkių panaikinimo, todėl prašoma šiuos potvarkius panaikinti teismine tvarka. Pažymi ir tai, kad Potvarkio Nr. 8P-85 ir Potvarkio Nr. 8P-113 teisėtumas negali būti grindžiamas 2017 m. lapkričio 3 d. potvarkiu Nr.7v-60 patvirtintu VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigybės aprašymu (5 punktas), nes norma dėl mero teisės pavaduoti administracijos direktorių yra perteklinė pareigybės aprašymui. Prašo ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Lazdijų rajono savivaldybės meras, atsižvelgdamas į tai, kad VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Š. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo nedarbingas, 2018 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu Nr. 8P-78 ,,Dėl D. L. priėmimo“ priėmė D. L. laikinai dirbti VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktore nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki po ligos sugrįš direktorius V. Š.. Nuo 2018 m. spalio 19 d. D. L. tapo nedarbinga, todėl 2018 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ Lazdijų rajono savivaldybės meras pavedė VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui K. M. pavaduoti direktorių V. Š. iki sugrįš laikinai einanti direktorės pareigas D. L. arba direktorius V. Š.. Nuo 2018 m. lapkričio 2 d. D. L. paprašė atleidžiama iš darbo, todėl 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkiu Nr. 8P-92 ,,Dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ pakeitimo“, pakeitė 2018 m. spalio 19 d. potvarkį Nr. 8P-85 ir pavedė K. M. pavaduoti VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorių, kol po ligos sugrįš V. Š.. Direktorius V. Š. sugrįžęs po ligos vėl susirgo, todėl 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ pavedė K. M. pavaduoti direktorių V. Š. iki kol jis sugrįš po ligos. Šie potvarkiai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų 7 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku, todėl VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ savininkė yra Lazdijų rajono savivaldybė. Atsižvelgus į tai, Lazdijų rajono savivaldybės merui, kaip savivaldybės vadovui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte suteikta teisė priimti į pareigas viešosios įstaigos vadovą, apima klausimų sprendimą ir tais atvejais, kai viešosios įstaigos vadovas negali eiti pareigų, t. y. ir spręsti jo pavadavimo klausimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai aktai. DK 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo teisės normų nereglamentuotiems darbo santykiams taikomos panašius santykius reglamentuojančios darbo teisės normos. Šie teisės aktai pagrindžia išvadą, kad VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus darbo santykius reglamentuoja VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ įstatai ir direktoriaus pareigybės aprašymas. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ įstatų 36 punktas nustato, kad įstaigos direktorių viešo konkurso tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų, tvirtina pareigybės aprašymą, sudaro su juo darbo sutartį ir ją nutraukia, skatina ir skiria nuobaudas įstatymų nustatyta tvarka Lazdijų rajono savivaldybės meras. Įstaigos direktorius, be kitų teisės aktų, savo veikloje vadovaujasi ir pareigybės aprašymu. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigybės aprašymo 5 punkte nustatyta, kad direktorių jo atostogų, komandiruočių, ligos metu ir kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, pavaduoja savivaldybės mero potvarkiu paskirtas ligoninėje dirbantis asmuo. Dėl šio pareigybės aprašo Vyriausybės atstovas pastabų nepateikė. Remiantis šiais teisės aktais akivaizdu, kad Lazdijų rajono savivaldybės meras, priimdamas ginčijamus potvarkius, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė pagrįstus sprendimus. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus įsakymu patvirtintas Administracijos darbo reglamentas negali prieštarauti įstaigos įstatams, ir direktoriaus pareigybės aprašui, kurie yra patvirtinti Lazdijų rajono savivaldybės mero. Pažymi ir tai, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, jai būdingos dispozityvinės teisės normos, todėl teisinio reguliavimo principas – galima tai, kad leista, netaikomas. Atsižvelgus į tai, prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriui V. Š. tapus nedarbingu, atsakovas sprendė jo pavadavimo klausimą. Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“, jį keitusiais potvarkiais - 2018 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. 8P-86 ,,Dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ pakeitimo“ bei Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkiu Nr. 8P-92 ,,Dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ pakeitimo“ pavedė K. M., viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui pavaduoti direktorių, kol po ligos sugrįš V. Š.. VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriui vėl tapus nedarbingu, Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ pavedė K. M., viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui pavaduoti direktorių, kol po ligos sugrįš V. Š.. 2018 m. lapkričio 26 d. teikimu ieškovas pareikalavo šiuos potvarkius panaikinti, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu Nr. 8P-78 ,,Dėl D. L. priėmimo“, atsižvelgdamas į tai, kad direktorius V. Š. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, priėmė D. L. laikinai dirbti viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktore nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki po ligos sugrįš V. Š. (b. l. 42). Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ ir 2018 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. 8P-86 ,,Dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ pakeitimo“, atsižvelgdamas į tai, kad D. L. nuo 2019 m. spalio 19 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 4 dalimi, pavedė K. M., viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui, pavaduoti jos direktorių, kol po ligos sugrįš laikinai einanti direktorės pareigas D. L. arba V. Š. (b. l. 11-14,43,44). Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 2 d. potvarkiu Nr. 8P-90 ,,Dėl D. L. atleidimo“ atleido D. L. iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigų nuo 2018 m. lapkričio 2 d. (b. l. 45). Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkiu Nr. 8P-92 ,,Dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ pakeitimo“, atsižvelgdamas į tai, kad D. L. atleista, pavedė K. M., viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui pavaduoti direktorių, kol po ligos sugrįš V. Š. (b. l. 15,16,46). Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ pavedė K. M., viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui pavaduoti direktorių, kol po ligos sugrįš V. Š. (b. l. 17,18,47). 2018 m. lapkričio 26 d. teikimu Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje pasiūlė Lazdijų rajono savivaldybės merui per savaitę nuo teikimo gavimo dienos svarstyti Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais) ir Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ panaikinimo klausimą ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo (b. l. 6-8). Lazdijų rajono savivaldybė 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimu informavo Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje, kad teikimas nepagrįstas, nes Lazdijų rajono savivaldybės meras, priimdamas nurodytus potvarkius vykdė jam, kaip viešosios įstaigos steigėjui ir savininkui, pavestas funkcijas (b. l. 9,10). Iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ įstatų 7 punkte nustatyta, kad įstaigos steigėja ir savininkė (dalininkė) – Lazdijų rajono savivaldybė. Vienasmenis įstaigos valdymo organas yra direktorius, kuris vadovauja įstaigos administracijai. Administraciją sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojai, vyr. buhalteris, įstaigos filialų ir padalinių vadovai, jų pavaduotojai ir kiti įstaigos vidaus dokumentuose nurodyti įstaigos darbuotojai (35 punktas). Direktorius tvirtina įstaigos administracijos reglamentą (39.2 punktas) (b. l. 19-26,53-70). Iš viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ valdymo struktūros matyti, kad įstaigos administraciją sudaro: direktorius, direktoriaus pavaduotojas medicinai, direktoriaus pavaduotojas slaugai, vyr. buhalteris, taip pat Etikos komisija bei kolegialūs valdymo organai – Stebėtojų taryba, Gydymo taryba, Slaugos taryba (b. l. 27,28). Viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigybės aprašymo 5 punkte nustatyta, kad direktorių, jo atostogų, komandiruočių, ligos metu ir kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, pavaduoja savivaldybės mero potvarkiu paskirtas ligoninėje dirbantis asmuo (b. l. 48-52). Viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės administracijos darbo reglamento 4 punkte nustatyta, kad administraciją sudaro įstaigos direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir vyriausiasis finansininkas. Direktoriaus funkcijas jo tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos metu ir kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, vykdo direktoriaus įsakymu paskirtas vienas direktoriaus pavaduotojų 9.2 punktas) (b. l. 89-95).

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl, to, kuris teisės aktas turi būti taikomas, kai sprendžiama dėl VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo: ar, kaip tvirtina ieškovas, VšĮ Lazdijų ligoninės administracijos darbo reglamentas, kurio 9.2 punktas nustato direktoriaus teisę paskirti vieną iš direktoriaus pavaduotoją, kai direktorius negali eiti pareigų; ar, kaip tvirtina atsakovas, VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigybės aprašymas, kurio 5 punktas suteikia teisę savivaldybės merui paskirti direktorių pavaduojantį asmenį iš ligoninėje dirbančių.

I. Dėl teisinių santykių prigimties ir bendrojo teisinio reguliavimo principo taikymo

Kaip nurodyta Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Administracinė teisė – viešosios teisės šaka, sistema teisės normų, reguliuojančių statusą, kompetenciją, jų visuomeninius santykius su viešosios ir privatinės teisės subjektais bei jų tarpusavio santykiais. Šių teisės aktų reguliavimo kontekste spręstina, kad ginčas kilo administracinės teisės normų reguliuojamojoje srityje, kuri yra viešosios teisė šaka, todėl turi būti taikomas bendrasis teisinio reguliavimo principas – galima daryti tik tai, kad tiesiogiai leidžiama, o ne privatinėje teisėje taikomas principas - galima daryti tai, kas tiesiogiai neuždrausta.

Sutiktina su atsakovo argumentais dėl to, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostata, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais, leidžia savivaldybės merui veikti ne tik kaip viešojo administravimo subjektui. Tačiau šiuo atveju ginčas kilo ne dėl darbo teisės normų, o dėl Vietos savivaldos, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų, kurios patenka į viešosios teisės reguliuojamų teisės normų taikymo sritį, tinkamo taikymo, priimant sprendimus turi būti laikomasi savivaldybės priimamų sprendimų teisėtumo principo, todėl atsakovo argumentai dėl to, kad šiuo atveju turi būti taikomas privatinei teisei būdingas bendrasis teisinio reguliavimo principas, atmestini kaip nepagrįsti.

II. Dėl ginčo teisės aktų teisėtumo

Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Šio principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. liepos 3 d. ir kt. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d., 2013 m. balandžio 2 d. ir kt. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d. ir kt. nutarimai).

Aukščiau aptartų teisės aktų - VšĮ Lazdijų ligoninės administracijos darbo reglamento bei VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigybės aprašymo konkurencija spręstina šios konstitucinės doktrinos kontekste, nustatant, ar šiuos teisės aktus priėmę teisėkūros subjektai neviršijo savo įgaliojimų, ar poįstatyminiai teisės aktai priimti remiantis įstatymais, ar poįstatyminiais teisės aktais nenustatytas toks teisinio reguliavimo, kuris konkuruoja su nustatytuoju įstatyme ar nėra grindžiamas įstatymais.

Atsakovas VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorių V. Š. pavaduojantį asmeniu paskyrė trečiąjį asmenį - VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėją K. M. remdamasis VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 5 punktu, kuriame nustatyta, kad direktorių jo atostogų, komandiruočių, ligos metu ir kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, pavaduoja savivaldybės mero potvarkiu paskirtas ligoninėje dirbantis asmuo. Pareigybės aprašymas patvirtintas 2017 m. lapkričio 3 d. Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkiu, todėl jo teisėtumui spręsti taikytinos teisės normos, galiojusios tuo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis).

Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad meras: priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2494 redakcija). Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalimis, VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorius yra valstybės tarnautojas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1349 redakcija).

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – Metodika) (2008 m. balandžio 24 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 356 redakcija) 3 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija, ar jo įgaliotas asmuo, įstaigos struktūrinių padalinių vadovai, vadovaudamiesi šioje metodikoje nustatytais reikalavimais, rengia pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus. Iš Metodikos 1, 5 punktų matyti, kad vadovaujantis Metodika, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose aprašomos ir vertinamos valstybės tarnautojų pareigybės, kuriose nurodoma: pareigybės paskirties aprašymas; bendrųjų ir/ar specialiųjų veiklos sričių nustatymas; pareigybei priskiriamų funkcijų nustatymas; pavaldumo nustatymas; specialių reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nustatymas; pareigybės pavadinimo aprašymas; pareigybės lygio nustatymas; pareigybės kategorijos nustatymas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo, galiojusiu ginčui aktualiu laikotarpiu, (toliau – Kvalifikaciniai reikalavimai) nustatyti bendrieji ir specialieji kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, jų papildoma kompetencija.

Aukščiau aptartos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymas savivaldybės merui suteiktą teisę ir pareigą priimti į darbą viešosios įstaigos vadovą ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, laikantis Metodikos ir Kvalifikacinių reikalavimų nuostatų, patvirtinti viešosios įstaigos vadovo pareigybės aprašymą. Metodikos ir Kvalifikacinių reikalavimų analizė leidžia spręsti, kad šie teisės aktai skirti tam, kad būtų apibrėžti vadovo pareigybei būti bendrieji ir specialieji reikalavimai bei jo papildoma kompetencija tam tikroms pareigoms užimti, tačiau jie nėra skirti viešosios įstaigos vidaus organizacinei veiklai, darbo tvarkai nustatyti ir reguliuoti. 2017 m. lapkričio 3 d. savivaldybės mero potvarkiu patvirtintas Pareigybės aprašas, iš esmės parengtas ir patvirtintas aukščiau aptartų teisės aktų kontekste, išskyrus 5 punkte nurodytą savivaldybės mero teisę spręsti dėl direktoriaus pavadavimo. Pareigybės aprašymo 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad direktorių jo atostogų, komandiruočių, ligos metu ir kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, pavaduoja savivaldybės mero potvarkiu paskirtas ligoninėje dirbantis asmuo, nėra susijusi su viešosios įstaigos vadovo pareigybės paskirties, jos bendrųjų, specialiųjų veiklos sričių, papildomos kompetencijos, funkcijų aprašymu ar pavaldumo nustatymu, todėl priimta pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, teisėkūros subjektui viršijus savo įgaliojimus ir nesiremiant įstatymais.

Atsižvelgus į tai, Pareigybės aprašymo 5 punkte įtvirtinta nuostata negalima grįsti ginčo potvarkių teisėtumo, nes tokios vidaus administravimo akto nuostatos taikymas sprendžiant kilusį ginčą prieštarautų konstitucinis teisinės valstybės principui. Pripažinus, kad ši nuostata priimta be teisėto pagrindo, teisėms aktams nesuteikiant teisės savivaldybės merui spręsti dėl viešosios įstaigos direktoriaus pavadavimo, ginčijami Potvarkiai Nr. 8P-85 ir Nr. 8P-113 naikintini kaip priimti be teisėto pagrindo.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, administracijos vadovo funkcijas ir kompetenciją nustato įstaigos įstatai, administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą. Tai, kad įstaigos administracijai vadovauja direktorius, kad jis tvirtina administracijos darbo reglamentą nustatyta ir VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ įstatų 35, 39.2 punktuose. Atsakovo patvirtintame Pareigybės aprašyme, savivaldybės meras pavedė ligoninės direktoriui organizuoti ligoninės veiklą (8.1 punktas), tvirtinti ligoninės administracijos reglamentą (8.2 punktas). Vykdydamas jam įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų suteiktas funkcijas, VšĮ ,,Lazdijų ligoninės“ direktorius 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu patvirtino Viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės administracijos darbo reglamentą, kurio 9.2 punktu nustatė, kas vykdys direktoriaus funkcijas tuo metu, kai jis negali eiti pareigų – direktoriaus įsakymu paskirtas vienas direktoriaus pavaduotojų.

Įvertinus tai spręstina, kad VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorius, patvirtindamas Viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės administracijos darbo reglamentą veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, šis teisės aktas priimtas remiantis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, todėl juo remiantis ir turėjo būti išspręstas ligoninės direktoriaus pavadavimo klausimas.

III. Dėl įstatymo analogijos

Atsakovas nurodo ir tai, kad priimant ginčijamus teisės aktus, atsakovas pasinaudojo įstatymo analogijos galimybe, įtvirtinta DK 4 straipsnio 1 dalyje.

Darbo teisės normų nereglamentuojamiems darbo santykiams taikyti taikomos panašius santykius reglamentuojančios darbo teisės normos (DK 4 straipsnio 1 dalis). Įstatymo analogija galima, kai yra tokios sąlygos: 1) nėra pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reguliuotų ginčo santykį, t. y. konstatuojama teisės spraga; 2) yra įstatymas (plačiuoju požiūriu), t. y. teisės norma, kuri reguliuoja panašų santykį; 3) yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Šiuo atveju atsakovas nenurodo, kokiame ginčo teisiniame santykyje jis konstatavo teisės spragą, kokį įstatymą, reguliuojantį panašius teisinius santykius, jis taikė ir nepagrindė reguliuojamo ir nereguliuojamo teisinių santykių panašumo. Atsakovas deklaratyviai remiasi įstatymo analogija, todėl detaliau atsakyti į jo argumentą dėl teisės analogijos nėra galimybės.

Pažymėtina tai, kad Viešųjų įstaigų vadovų priėmimą ir atleidimą, jų funkcijas, įgaliojimus ir reikalavimus kvalifikacijai reguliuoja Vietos savivaldos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybės tarnybos įstatymai ir dėl jų taikymo priimti aukščiau aptarti poįstatyminiai teisės aktai. Vien tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas reguliuoja viešosios įstaigos vadovo priėmimo ir atleidimo klausimus, tačiau neapsprendžia jo pavadavimo klausimo nereiškia, kad šiam teisiniam santykiui nėra jį reguliuojančios teisės normos, nes iš aukščiau aptartų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų analizės spręstina, kad šį klausimą reguliuoja kitos teisės normos. Atsižvelgus į tai, taikyti DK 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo analogiją šios nuostatos taikymo atžvilgiu nebuvo teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į visus aukščiau aptartus argumentus, spręstina, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovo Potvarkis Nr. 8P-85 (bei jį pakeitę potvarkiai) ir Potvarkis Nr. 8P-113 priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra neteisėti, todėl naikintini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis).

Ieškinyje prašoma panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkį Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, potvarkių numerio ir datos nenurodant. Siekiant aiškaus teismo sprendimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardinti visi naikintini potvarkiai, nurodant jų datas ir numerius.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 106,92 Eur: 1) 100 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 2) 6,92 Eur valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinys tenkintinas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje ieškinį patenkinti.

Panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkį Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ bei jį pakeitusius - Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 25 d. potvarkį Nr. 8P-86 ,,Dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktoriaus pavadavimo“ pakeitimo“, Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkį Nr. 8P-92 ,,Dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 8P-85 ,,Dėl direktorius pavadavimo“ pakeitimo“.

Panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 8P-113 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“.

Priteisti iš Lazdijų rajono savivaldybės, 106,92 Eur (vieną šimtą šešis eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė