Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2759-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
1-2759-716/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20255-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Audrius Pėstininkas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2759-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20255-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Verbickaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui,kaltinamajam A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2022 m. birželio 5 d., apie 21.31 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.

A. S. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nesusipažinęs su byla neatsiminė, kad vairavo automobilį. Jis per trumpą laiką labai daug išgėrė. Pradėjo gerti alkoholį apie valandą iki pareigūnų atvykimo. Anksčiau dieną buvo išgėręs du butelius silpno alaus. Atvykus pareigūnams nesuprato, ko šie nori. Dienos metu laiką leido gamtoje. Išvežiojęs draugus grįžo namo ir automobilyje namo kieme atsidarė butelį degtinės. Automobilyje gėrė degtinę. Vėliau parėjęs namo gėrė viskį. Namie pasigedęs telefono grįžo atgal į automobilį. Tuomet atvažiavo pareigūnai ir apkaltino jį, kad vairavo išgėręs. Jis to neatsiminė. Susipažinus su byla, liudytojų parodymais, prisiminė kai kuriuos faktus. Grįžęs jis automobilį priparkavo prie laiptinės. Atsimenu tai, kad automobilį perparkavo jau būdamas neblaivus. Tą vakarą gėrė, nes susipyko su drauge. Ši supyko, kad jis jai neskyrė laiko, todėl susinervinęs ėmė gerti. Dabar automobilis stovi kieme, juo nevažinėja. Vairuotojo pažymėjimo neturi, šį pametė tą vakarą. Jis grįžo į kiemą apie 20 val., pradėjo gerti degtinę, nuėjęs namo dar gėrė. Nulipus į apačią per 10-15 min. atvyko pareigūnai. Jis tuo metu automobilio gale ieškojo mobilaus telefono. Galimai ir tada vartojo alkoholį. Išgertas alkoholio kiekis buvo toks, kad jau vairuoti tikrai nereikėjo.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas G. S. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 5 d., apie 20.30 val., jis su žmona grįžo savo automobiliu prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilį priparkavo šalia namo ir eidamas pėsčiomis link laiptinės pastebėjo labai netvarkingai priparkuotą automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užvažiavęs ant šaligatvio ir galas šiek tiek įstumtas į krūmus. Šio automobilio vairuotojo durys buvo praviros ir matėsi praviras ir beveik tuščias degtinės butelis. Taip pat pamatė vyriškį, pagal judesius ir elgseną akivaizdžiai neblaivų, kaip vėliau paaiškėjo, kad šio automobilio vairuotojas, už automobilio esančio krūmo šlapinosi. Daugiau šalia jo bei automobilyje jokių asmenų nebuvo. Jam iš karto sukėlė ši situacija ir tas asmuo įtarimų, todėl grįžęs su žmona į butą, nusprendė nueiti į balkoną ir toliau stebėti. Jis (automobilio vairuotojas) įsėdęs į vairuotojo kėdę įsijungė garsiai muziką, matė, kad vartojo alkoholį iš butelio ir apie 20.47 val. automobilį užsikūrė ir pavažiavo į priekį apie 2 metrus ir vėl pavažiavo atgal norėdamas išsisukti iš parkavimo vietos, galimai, kad nekliudyti šalia, iš dešinės pusės, stovinčio kito lengvojo automobilio, kurio duomenų nežino. Jam pavyko išmanevruoti ir nekliudęs jokių automobilių, jis išvažiavo iš kiemo. Dar jam (automobilio vairuotojui) laviruojant ir pradėjus išvažinėti iš kiemo jis paskambino savo mobiliuoju telefonu pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad iš kiemo išvažiavo automobilis „Volvo“, tamsus universalas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus prišlapino prie laiptinės ir primėtė butelių nuo alkoholio. Į kurią pusę pasuko, nematė, jis išvažiavo per bromą esantį jų name. 2022 m. birželio 5 d., apie 21.15 val., minėtas neblaivus vairuotojas su tuo pačiu automobiliu grįžo vienas į kiemą ir automobilį priparkavo kitoje vietoje, atbulomis prie vidinės gatvės šaligatvio priešingoje pusėje nei daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), namas, priešais šio namo trečią laiptinę. Matė, kaip besiparkuodamas atbulomis jis (automobilio vairuotojas) savo „Volvo V70“ automobiliu atsirėmė į automobilį „Audi A4“ mėlynos spalvos stovėjusį jam iš galo. Tai pastebėjusi jo žmonos sesuo, paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad galimai neblaivus vairuotojas grįžo į kiemą. Taip pat išlipdamas iš automobilio, savo vairuotojo durelėmis kliudė jo automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, priekinį sparną ir šiek tiek jį įbrėžė. Jis būdamas akivaizdžiai neblaivus ir pradaręs vairuotojo ir keleivio galines duris, kažko ieškojo ir mėtė įvairius daiktus, tokius kaip diržas, raktus, šiukšles, ant savo automobilio stogo, aplink automobilį. Pamatė, kad maišelį su šiukšlėmis pakabino ant jo automobilio šoninio veidrodėlio ir kitus daiktus mėto į jo automobilį, todėl jis išėjo į lauką ir jo paklausė, ką jis daro. Šis buvo agresyviai nusiteikęs, jau buvo atsisėdęs ant galinės sėdynės ir pravėręs automobilio langus, matėsi, kad jis neblaivus ir jį iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad jis eitų nuo jo, neigė, kad tos šiukšlės yra jo daiktai. Tuo bendravimo su juo metu atvyko policijos ekipažas, priėjo prie šio ir paklausė, ar jis to automobilio savininkas. Jo (automobilio vairuotojo) paklausė pareigūnai, ar vairavo automobilį, o šis nurodė, kad ne, sakė, kad automobilį atvairavo jo draugas, o paklausus draugo vardo, šis nurodė, kad neprivalo jiems pasakyti. Šio paklausus, kodėl mėtė daiktus, šis pareigūnams nurodė, kad ieškojo savo mobilaus telefono. Minėtas automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, šiam pareigūnai pasakė, kad reikės pasitikrinti neblaivumą, o šis iš karto nenorėjo tikrintis, bet šį informavus, jog bus traktuojama kaip sunkus girtumas, šis sutiko ir girdėjo, kad jam nustatė 2,45 promilių neblaivumą. Atvažiavo dar vienas policijos ekipažas, iš kurių vienas pareigūnas paklausė, ar jis matė vairavimo faktą ir ar paliudys, kad jis vairavo. Jis pasakė, kad matė ir paliudys, kad turi vaizdo įrašus, kai šis vairavo ir paprašius parašė paaiškinimą. Matė, kaip tą neblaivų vairuotoją išleido iš galo tarnybinio automobilio, priėjo prie antro ekipažo, o pirmas išvažiavo. Paleidus tą asmenį pareigūnams, matė, kaip šis pradaręs laiptinės duris kažką pasakė policijos pareigūnams, galimai iškeikė, dėl ko pareigūnai jį nusivijo į laiptinę, girdėjosi šio rėkimas ir šį sulaikė, grįžo tas pirmas ekipažas ir šis buvo patalpintas į policijos automobilį. Matė, kad vienam ekipažui išvažiavus buvo dar atvažiavęs GMP automobilis. Tuo metu jis jau buvo namuose. Policijos pareigūnai jo klausė, ar jis turės pretenzijų dėl savo automobilio, tačiau nurodė, kad neturės, nes apgadinimas buvo nežymus. Jis šiam jokių pretenzijų neturi. Jis nufilmavo, kai minėtas asmuo su automobiliu „Volvo“ po pirmo karto išvažiavimo grįžo ir parkavosi ir kai po to mėtė daiktus. Prie tyrimo pateikė tris vaizdo įrašus. Pareiškia, kad šis asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, jam yra nepažįstamas, minėtas vairuotojas yra stambesnio kūno sudėjimo, vilkėjęs tamsios spalvos su trumpomis rankovėmis marškinėliais, tikrai vairavo automobilį ir elgėsi neadekvačiai, o šalia šio jokių asmenų tuo metu nebuvo. Daugiau niekas tikrai nevairavo šio automobilio. Ankščiau jis nėra jo matęs, gali būti, kad tai yra jo kaimynas (b. l. 20-21).

Liudytojas E. S. tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) specialios parengties skyriaus specialistu. 2022 m. birželio 5 d. patruliavo kartu su to pačio skyriaus vyresniuoju specialistu K. S. ir specialistu L. M., ir apie 21.10 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas G. S., kuris paaiškino, kad matė jog „Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo A. S., vairavo minėtą „Volvo“ automobilį, bei vairuodamas atsitrenkė į minėtą „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas taip pat nurodė, kad neblaivus „Volvo V70“ vairuotojas išlipdamas iš automobilio, savo vairuotojo durelėmis kliudė jo automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, priekinį sparną ir šiek tiek jį įbrėžė, bet jis pretenzijų neturėjo. A. S. jiems vairavimo faktą neigė. 2022 m. birželio 5 d., 21.31 val., A. S. buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, o 21.50 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Atvykus „Audi A4“ valdytojui R. R. (R. R.), jis sakė, kad pretenzijų dėl apgadintos jo transporto priemonės neturi. Pranešėjas G. S. parašė paaiškinimą ir paliudijo vairavimo faktą. R. R. įvykio, kai buvo atsitrenkta į jam priklausantį automobilį, bei, kad A. S. vairavo neblaivus, nematė. Kadangi minėti asmenys A. S. jokių pretenzijų neturėjo, iš jų pareiškimai negauti. A. S. įteiktas šaukimas, o papildomai iškviestas policijos ekipažas liko sulaukti tralo, kadangi buvo nuspręsta automobilį priverstinai nutransportuoti į saugomą aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Pranešėjas G. S. detaliau jam apie įvykį nepasakojo ir viską nurodė savo paaiškinime, todėl daugiau nieko nurodyti negali. Ar automobilyje buvo alkoholio butelis jis neprisimena (b. l. 26-27).0

Analogiškai įvykio aplinkybės nurodytos ir E. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 12).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. birželio 5 d. 20.47 val. buvo gautas pranešimas, jog iš kiemo išvažiavo automobilis „Volvo“, tamsus, universalas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus, prišlapino prie laiptinės ir primėtė butelių nuo alkoholio (b. l. 13-16).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš A. S. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, o judesiai – nekoordinuoti. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0113 (patikros sertifikatas Nr. 1680794, galioja iki 2022 m. lapkričio 15 d.) pirmu pūtimu 2022 m. birželio 5 d. 21.31 val. A. S. buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, o antru pūtimu 21.50 val. nustatytas 2,44 promilės girtumas (b. l. 88-91).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyta minėto automobilių išorinių apgadinimų (b. l. 92-95).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra A. S. (b. l. 100).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Volvo“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 1 570 eurų (b. l. 101).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti skambučio bendrajam pagalbos centrui (toliau ir – BPC) 2022 m. birželio 5 d. 20.47.18 val. turinys. BPC informacinėje sistemoje užregistruoto neprisistačiusio pranešėjo, skambinusio iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambučio įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2022-06-05 20_47_18)“ dėl neblaivaus vairuotojo adresu (duomenys neskelbtini). Graso įrašo trukmė – 1 min. 5 s. Pranešėjas (toliau ir – P). BPC: vienas, vienas, du.; P: sveiki; BPC: laba.; P: a, čia dabar iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiavo „Volvo“ universalas juodas ir vairuotojas galimai girtas, nes prišlapino irgi prie laiptinės ir mačiau bonkę buvo salone pas jį bet dabar girtas pajudėjo.; BPC: nuo (duomenys neskelbtini) kurio namo išvažiavo?; P: (duomenys neskelbtini).; BPC: (duomenys neskelbtini), taip?: P: mm.; BPC: sakėt „Volvo“, taip?; P: „Volvo“ yra, jo „Volvo“ universalas juodas.; BPC: o valstybiniai numeriai?; P: valstybiniai numeriai būtų (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; BPC: (duomenys neskelbtini). O į kokią pusę jisai nuvažiavo?; P: dabar nežinau, dabar kažkur galbūt nuvažiavo link, ar jis nežinau jis kur pasuko ar į dešinę kiemo ar į kairę pasuko, tai kažkur (duomenys neskelbtini) bus.; BPC: aišku, Supratau.; P: arba būtų dar kažkur kieme nežinau, stovėjo kieme dabar ilgai, prišlapino prie laiptinės dar, kažkur pajudėjo.; BPC: gerai tvarkoj perduosiu policijai.; P: mm.; BPC: o vardą pavardę sakysite kas praneša?; P: ne, gal tegul būna anoniminis jo.; BPC: gerai tvarkoj viso.; P: gerai iki (b. l. 114-115, 117).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. S. pateikė 3 vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairavęs asmuo (b. l. 118-119, 122).

Iš elektroninio laiško ir jo priedų matyti, kad 2022 m. birželio 10 d. per „Wetransfer“ platformą G. S. atsiuntė 7 vaizdo įrašus ir 3 fotonuotraukas, kuriose užfiksuota, kad A. S. vairavo automobilį „Volvo“ (b. l. 123-125).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti tyrimo metu:

- liudytojo G. S. nufilmuoti ir pateikti vaizdo įrašai bei 3 fotonuotraukos, jų turinys; (b. l. 126-134);

- policijos pareigūnų „Body“ kamerų garso ir vaizdo įrašai, jų turinys, prie protokolo pridėtos įrašų fotonuotraukos (b. l. 142-150, 152-155).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. S. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties A. S. parodymai teisme prisipažįstant alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo siekiant šį perstatyti į kitą vietą aplinkybės, liudytojų G. S. ir E. S. tyrimo metu nurodytos aplinkybės dėl A. S. elgesio, automobilio vairavimo ir neblaivumo, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotas vaizdo įrašų turinys, padarytos fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad A. S. vairavo jam priklausantį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,44 promilių neblaivumas.

Įvertinus A. S. veikos kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes dėl didelio alkoholio kiekio vartojimo per trumpą laiką ir netrukus po to įvykdytą automobilio vairavimą teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas didesnį nei 1,51 promilių neblaivumą.

A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoširdūs parodymai ir apgailestavimas teismo posėdžio metu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, A. S. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje nebuvo teistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 73), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį dešimt kartų baustas administracine tvarka, paskirtas pinigines nuobaudas yra sumokėjęs (b. l. 75-84). A. S. yra (duomenys neskelbtini), oficialiai dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, turintis nuolatinę gyvenamą vietą. Teismas nustatė vieną kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti paskyrus A. S. kaip pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam asmeniui sankcijoje numatytą švelniausio pobūdžio baudos bausmę, jos dydį nustatant pagal kaltininko neteisėtos veikos turinį, materialinę padėtį ir BK 61 straipsnio nuostatas. Kartu su bausme tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui kaltininkui būtina skirti baudžiamojo poveikio priemones.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvykio metu galiojusi BK 68 straipsnio 2 dalies įstatymo redakcija numatė, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę teisme pripažino visiškai, gailėjosi, piktnaudžiavimo specialia teise vairuoti transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, sukeldamas padidintą grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje ne kartą baustas dėl KET pažeidimų, jam skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės 2 metų taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 8 d.

Teismų praktikoje suformuota, kad transporto priemonę vairuojant neblaiviems asmenims įprastai taikoma baudžiamajame įstatyme numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu pripažįstamas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam A. S. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal byloje esančią VĮ „Regitra“ pažymą nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui (b. l. 100). Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

Baudžiamoji byla baigta išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. S. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 52-54). Šios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Paulius Paukštys 2022 m. birželio 7 d. nutarimu iki 2022 m. gruodžio 7 d. siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 102-103, 107-108, 110). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę A. S. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. S. konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas