- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- eI3-2625-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00799-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 22.2Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
dalyvaujant pareiškėjui S. B. (S. B.) ir pareiškėjo atstovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkei N. A.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. (S. B.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 10-S-7592(1.46E-10) (toliau – ir Sprendimas) pritarti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vertinimo komisijos 2020 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. 10-IL-7332 pateiktam vertinimui jo tarnybinę veiklą už 2019 m. vertinti „gerai“; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą vertinti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dirba Vilniaus AVPK Kriminalinių tyrimų skyriaus viršininko pareigose. 2020 m. vasario 27 d. Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas parengė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-9166 (toliau – ir Vadovo išvada), kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas, nesutikdamas su įvertinimu, nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą. Vertinimo komisija priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. „gerai“, jokių siūlymų Vilniaus AVPK vadovui neteikė. Sprendimas įtvirtintas Vertinimo komisijos 2020 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. 10-IL-7332 (toliau – ir Komisijos Išvada).
Tvirtina, kad 2020 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-24703 kreipėsi į Vilniaus AVPK vadovą, prašydamas priimti galutinį sprendimą dėl 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo. Vilniaus AVPK viršininkas, atsakydamas į pareiškėjo tarnybinį pranešimą, 2020 m. liepos 18 d. rezoliucijoje nurodė sutinkantis su Tarnybinių ginčų komisijos sprendimu atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą, bet nepriėmė sprendimo pagal Komisijos išvadą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m „gerai“. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ginčas buvo išnagrinėtas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-993-983/2021. Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, 2021 m. kovo 5 d. priėmė galutinį ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. metus buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, vėl kreipėsi į teismą.
Teigia, kad 2019 m. pareiškėjo tiesioginis vadovas jam nustatė tarnybines užduotis ir jų įvykdymo rodiklius. Taip pat buvo įvertinta rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos (organizaciniai klausimai, nepriklausantys nuo Vilniaus AVPK Kriminalinių tyrimų skyriaus viršininko; labai sunkūs tyrimai, sumažėjęs Kriminalinių tyrimų skyriaus personalas; techniniai kompiuterinės įrangos gedimai). Pareiškėjas ne kartą kalbėjo su savo tiesioginiu vadovu dėl užduočių atlikimo, kurių įgyvendinimas nepriklauso nuo jo valios. Kreipdamasis 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-32389, pareiškėjas išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių negali jų įgyvendinti bei prašė jas pakoreguoti arba panaikinti tokios užduoties rodiklį. Tačiau buvo pakoreguotas tik vienos užduoties rodiklis.
Pažymi, kad 2019 m. pareiškėjo tarnybinė veikla įvertina „gerai“: tarnybinių užduočių rezultatus įvertino 3 („gerai“), tinkamumą einamoms pareigoms įvertino 3 („gerai“) ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertino 4 („labai gerai“). Pareiškėjas taip pateikia lentelę, kurioje nustatytos jam pavestos užduotys, jų rodikliai ir pasiekti rezultatai. Pareiškėjo teigimu, 2 užduoties (gerinti įvykio vietos apžiūros kokybę) 2.1 rodiklio rezultatas rodo, kad 2018 m. buvo atliktos 2 426 įvykio vietų apžiūros, o 2019 m. – 2 391, t. y. 1,4 proc. mažiau nei 2018 m. Visgi šias priežastis lėmė tai, jog 2019 m. Vilniaus AVPK nusikalstamų veikų ir užregistruota 15,8 proc. mažiau nei 2018 m. Be to, Vilniaus AVPK Kriminalinių tyrimų skyriaus specialistų, kurie atlieka įvykio vietų apžiūras, skaičius sumažėjo iki 2. Atkreipia dėmesį, kad rezultatas nepriklauso nuo pareiškėjo valios ar pastangų, kadangi įvykio vietų apžiūrų skaičius tiesiogiai priklauso nuo įvykių skaičiaus bei pobūdžio, o nurodymus vykti į įvykio vietas duoda ne pareiškėjas, bet Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai, kurie organizuoja ir koordinuoja įvairių padalinių darbą.
Tvirtina, kad 4 užduoties (užtikrinti greitą tyrimų atlikimą) rodiklis yra neįgyvendinamas. Gerinti tyrimo atlikimo trukmę įmanoma, tačiau pats rodiklis neatitinka realybės. Tokio pobūdžio tyrimai užima daug laiko ir yra didelės apimties. Kiekvienas naujas objektas, dėl kurio bus atliekamas tyrimas, yra paskiriamas į susidariusią eilę (savo eilės laukiantys tyrimai susidarė nuo 2017–2018 m.), jeigu jo tyrimas nenurodytas kaip skubus. Pareiškėjo teigimu, jo pastangomis 2019 m. dalies tyrimų procesų laikotarpius pavyko sutrumpinti nuo 26 mėn. iki 18 mėn. Pareiškėjas organizavo Vilniaus AVPK Kriminalinių tyrimų skyriaus specialistų viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis bei pats atliko tyrimus vakarais bei savaitgaliais. Be to, tiesioginiam vadovui M. S. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame siūlė formuluojant užduotis telefonuose Vilniaus AVPK Kriminalinių tyrimų skyriui pateikti ne visą tyrimo informaciją, o tik konkrečiai kurios reikia. Po šio pasiūlymo užduočių atlikimas pagreitėjo apie 10 proc. Pareiškėjas savo iniciatyva analizavo kitų tyrėjų skiriamas užduotis, nustatė, jog tam tikrais atvejais tyrimą galima pakeisti į apžiūrą, kurios įforminimas užima mažiau laiko.
Pastebi, kad Išvadoje nebuvo vertinamos 2 užduoties 2.3 rodiklio (Vilniaus AVPK Kriminalinių tyrimų skyriaus specialistui apžiūrėjus įvykio vietą, visais atvejais (100 proc.) surašyta įvykio vietos apžiūros protokolų, jei tokį pavedimą jam davė tyrimo grupės narys) rezultatai. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo gautas nei vienas tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl nesurašyto įvykio vietos apžiūros protokolo.
Pažymi, kad 2019 m. įmanomos įvykdyti ir viršyti nustatytus rodiklius užduotys buvo įvykdytos ir viršytos. Be to, pats tiesioginis vadovas, pasirašydamas Išvadą pripažino, kad 2 užduoties 2.1 rodiklis yra neobjektyvus ir nepriklausantis nuo skyriaus viršininko. Taip pat 4 užduoties rodiklis nustatytas kaip neobjektyvus bei neįgyvendinamas, tačiau vis tiek pareiškėjo tarnybines užduotis už 2019 m. įvertino „gerai“. Pareiškėjo nuomone, vertinant jo 2019 m. tarnybinių užduočių atlikimą, buvo pažeistas Kasmetinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktas. Taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti esminiai tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai – visapusiškumas ir objektyvumas bei teisingumo ir protingumo principai. Vertinimo komisija, tikrindama pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos įvertinimą jo neišnagrinėjo išsamiai bei nepašalino esančių trūkumų.
Akcentuoja, jog Vertinimo komisija tik abstrakčiai nurodė, jog uždaviniai galėjo būti įgyvendinti kitaip, tačiau nedetalizavo kokie tai uždaviniai. Be to, Vertinimo komisija šališkai palaikė pareiškėjo tiesioginį vadovą, kuris yra vienas iš vadovaujančių Komisariato pareigūnų. Užuominos apie atliekamų tyrimų kokybės trūkumus menamos, nepagrįstos konkrečiais argumentais ir įrodymais. Mano, kad vienas iš Vertinimo komisijos narių nepagrįstai nurodė, jog nebuvo numatytos užduočių įgyvendinimo rizikos, ir kad pareiškėjas nesikreipė dėl užduočių koregavimo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Minėti teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi rizikos buvo numatytos užduočių lape, be to, pareiškėjas jau buvo prašęs koreguoti neįgyvendinamas užduotis.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog pagal Vilniaus AVPK Kriminalinių tyrimų skyriaus viršininko tarnybinės veiklos planą pareiškėjui buvo parengtos veiklos ir tam tikros 2019 metų užduotys, t. y. gerinti įvykio vietos apžiūros protokolų pildymo kokybę, gerinti įvykio vietos apžiūros kokybę, atlikti informacinių technologijų tyrimų (vidutinio sunkumo ir vidutinės apimties) bei atlikti apžiūrų ne mažiau nei 2018 m., užtikrinti greitą tyrimų atlikimą, vykdyti proaktyvią veiklą padedant aiškintis nusikalstamas veikas.
Mano, kad Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojo veiksmai, nustatant Vilniaus AVPK Kriminalinių tyrimų skyriaus viršininko tarnybinės veiklos 2019 m. užduotis pagal veiklos planą ir vertinant jų įgyvendinimą, buvo nešališki ir objektyvūs. Vidaus administravimo kompetencijos padalinio ir pavaldumo principų įgyvendinimas reikalauja užtikrinti vienodus pareigūnų teisių apsaugos mechanizmus nepriklausomai nuo to, kokie siūlymai dėl jų karjeros yra priimami ir kaip yra įvertinami. Galutinį sprendimą priima pareigūną į pareigas priėmęs asmuo.
Pažymi, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas, M. S. pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. įvertino „gerai“ ir vertinimo išvadą suderino su savo tiesioginiu vadovu. Su Vilniaus AVPK viršininko S. G. rezoliucija pareiškėjas susipažino 2020 m. vasario 27 d. Vertinimo komisija 2020 m. balandžio 16 d. taip pat priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“.
Tvirtina, kad pareiškėjo tarnybinė veikla negalėjo būti įvertinta „labai gerai“, kadangi pareiškėjas nepasiekė 2 užduoties 2.1. rodiklio „80 procentų didesnis įvykio vietų apžiūrų skaičius lyginant su 2018 m.“ 2019 m. buvo apžiūrėtos 2 391 vietos, o 2018 m. – 2 426 vietos, taigi 2018 m. palyginus su 2019 m. sumažėjo 1,4 proc. Taip pat 4 užduoties rodiklio „Objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 darbo dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių ne mažiau 63 proc.“ Šios užduoties pasiekimas – 43,9 proc., vietoj numatytų 63 proc. Pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. buvo įvertinta „gerai“, o tiksliau: tarnybinių užduočių rezultatai įvertinti 3 („gerai“), tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas 3 („gerai“), ir kvalifikacija įvertinta 4 („labai gerai“). Taigi, ne tik dėl pareiškėjo nepilnai įgyvendintų užduočių, bet ir dėl jo tinkamumo užimamoms pareigoms jis buvo įvertintas „gerai“.
Pažymi, kad pareiškėjas buvo įvertintas apibendrinus tam skirtus vertinimo kriterijus. „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ įvertintas 4 balais, „organizuotumas ir veiklos planavimas“ įvertintas 3 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas tokį vertinimo balą grindžia tuo, kad pareiškėjas dažniausiai nemoka daryti išvadų ar nuosekliai priimti sprendimus, be to, nemoka planuoti laiko, nėra nuoseklumo. Kartais nenustato prioritetų, dažniausiai dirba rutiniškai („pagal instrukcijas“). „Veiklos kokybė“ įvertinta 4 balais, kadangi atitiko keliamus reikalavimus. Fizinį pasirengimą tiek pats pareiškėjas, tiek tiesioginis vadovas įvertino 5 balais. Apibendrinus minėtus kriterijus, pareiškėjo tinkamumas eiti pareigoms įvertintas 3 („gerai“).
Nurodo, kad pareiškėjas nei vertinimo Komisijoje metu, nei skunde teismui, neginčija fakto, kad jis nevisiškai įvykdė jam 2019 m. nustatytas užduotis. Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2019 m. užduotys buvo nustatytos 2019 m. vasario 4 d., kurias jo tiesioginis vadovas pasirašė 12 val. 41 min. Pats pareiškėjas su užduotimis susipažino taip pat 2019 m. vasario 4 d., 13 val. 03 min. Praėjus pusei metų, pareiškėjas tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Komisariato viršininką ir informavo apie jam nustatytų užduočių rodiklių neįmanomą įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo patikslinti užduočių įgyvendinimo rodikliai (5 užduotis: „vykdyti proaktyvią veiklą padedant aiškintis nusikalstamas veikas“, kurios vertinimo rodikliai: iš „gauta informacijos iš asmenų ne mažiau kaip 75“ į „gauta informacijos iš asmenų ne mažiau kaip 50“ ir iš „gauta informacijos iš aplinkos ne mažiau kaip 175“ į „gauta informacijos iš aplinkos ne mažiau kaip 75“. Pagal patikslintus 5 užduoties rodiklius pareiškėjas šią užduotį įgyvendino ir viršijo jai nustatytus siektinus rodiklius.
Akcentuoja, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėjo pareiškėjo raštą dėl neįgyvendinamų tarnybinės veiklos užduočių. Išnagrinėjęs minėta prašymą, nenustatė būtų pažeistos teisės aktų nuostatos. Tiesioginis vadovas per kasmetinį ar neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą turėtų vertinti rizikas, kurios turėjo įtakos užduotims įvykdyti, taip pat padalinio vadovo indėlį tiek jam, tiek jo vadovaujama padaliniui siekiant nustatyti veiklos rodiklių. Policijos departamento duomenimis, Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas įvertino Komisariato Kriminalinių tyrimų skyriaus viršininko S. B. (S. B.) prašymą pakoreguoti metines tarnybinės veiklos užduotis ir jų rodiklius, juos patikslino.
Atkreipia dėmesį, kad iš pateikto Vertinimo komisijos garso įrašo matyti, jog Vertinimo komisija peržiūrėdama pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimą, laikėsi visapusiškumo ir objektyvumo principų, pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. išnagrinėjo išsamiai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovo prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK viršininko 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 10-S-7592(1.46E-10), kuriuo buvo pritarta Komisariato Vertinimo komisijos 2020 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. 10-IL-7332 nurodytam pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Vilniaus AVPK 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. 5-TVV-3587 parengė tarnybinės veiklos 2019 m. einamųjų metų užduotis ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius pareiškėjui S. B., kuris eina Komisariato KTS viršininko pareigas.
2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, kuriame nurodė, jog dalis 2019 m. einamųjų metų užduočių yra neobjektyvios, neįgyvendinamos arba jų įgyvendinimas objektyviai nepriklauso nuo Komisariato KTS viršininko valios.
2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgęs į pareiškėjo tarnybinį pranešimą, pakoregavo tarnybinės veiklos 2019 m. einamųjų metų užduotis ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius.
2020 m. vasario 27 d. pareiškėjo tiesioginis vadovas Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, pasirašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-9166, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino „gerai“.
Remiantis Liteko informacinės duomenų sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, 2020 m. kovo 7 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas jo veiklą vertinti Vertinimo komisijoje.
2020 m. balandžio 16 d. atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimas, kurio metu Vilniaus AVPK Vertinimo komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir papildomų siūlymų neturėjo. 2020 m. balandžio 16 d. buvo surašyta Vertinimo komisijos išvada Nr. 10-IL-7332.
2020 m. liepos 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo 2019 m. tarnybinės veiklos įvertinimo.
2020 m. spalio 7 d. pareiškėjas, nesulaukęs galutinio sprendimo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-993-983/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03273-2020-2) tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo priimti Vilniaus AVPK galutinį sprendimą.
2021 m. kovo 5 d. Vilniaus AVPK, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-993-983/2021, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pritarė Vilniaus AVPK Vertinimo komisijos 2020 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. 10-IL-7332 pateiktam įvertinimui, kuriame pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. įvertinta „gerai“.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatos, galiojusios tiesioginio vadovo atlikto vertinimo metu (2020 m. vasario 27 d.).
Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Statuto 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 34 straipsnio 7 dalis). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (Statuto 34 straipsnio 12 dalis).
Aprašo 3 punktas nustato, kad pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Aprašo 9 punktas nustato, kad vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant Aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis (toliau – užduotys), o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Aprašo 9 punktas nustato, kad užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Centrinių statutinių įstaigų vadovai gali patvirtinti metodines pareigūnų einamųjų metų užduočių nustatymo ir kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio rekomendacijas. Aprašo 11 punktas nustato, kad prireikus einamaisiais metais užduotys gali būti vieną kartą pakeistos ar papildytos, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos. Šiuo atveju keičiama ar pildoma tarnybinės veiklos užduočių forma. Aprašo 20 punktas nustato, kad pareigūno, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, tarnybinė veikla vertinimo komisijoje vertinama tik pareigūno rašytiniu motyvuotu prašymu. Aprašo 24 punktas nustato, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) (toliau – vertinimo komisijos išvada) surašymą. Aprašo 25 punktas nustato, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad pagal galiojančius teisės aktus pareigūnų tarnybinės veiklos įvertinimą atlieka įstaigos viršininkas, vertinimo komisija. Atlikdami minėtą vertinimą jie turi diskreciją tiek, kiek jos neriboja tam tikri vertinimo kriterijai, ir procesą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos teisės aktuose. Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019). Ši išvada taikytina ir statutiniams pareigūnams (LVAT 2020 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4253-492/2020).
Nagrinėjamoje byloje teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad Komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo tiesioginio vadovo atliktą 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimą patikrino netinkamai.
Pirma, pagal Aprašo 9 punktą užduotys turi būti įvykdomos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad jam 2019 m. rugpjūčio 28 d. koreguotų ir nustatytų užduočių Nr. 2 (užduoties dalis dėl 80 procentų didesnio įvykio vietų apžiūrų skaičiaus lyginant su 2018 m.) ir Nr. 4 (objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 darbo dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių ne mažiau kaip 63 procentai) nebuvo įmanoma įvykdyti jam atliekant tarnybą 2019 m. Tokią išvadą teismas daro susipažinęs su byloje pateikta tiesioginio vadovo pozicija Vadovo išvadoje („Lietuvos policijos Generalinis komisaras sutinka, kad rodiklis neobjektyvus ir nepriklauso nuo skyriaus viršininko“, „rodiklis neobjektyvus ir neįgyvendinamas“), 2020 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinių tyrimų skyriaus viršininko S. B. (S. B.) tarnybinės veiklos 2020 metų užduotimis (kitaip formuluojami kitokie uždavinių apibūdinimai, „objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 darbo dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių, ne mažiau kaip 47 proc.“), Vilniaus apskrities VPK veiklos ataskaita 2018 m. („Objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per 30 dienų laikotarpį, dalis nuo gautų užduočių, procentais 2018 m. pasiekta 39,6“ „vertinimo kriterijus nepasiektas. Dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo vertinimo kriterijus nepasiektas <...>“), Veiklos ataskaitos 2019 m. priedu Nr. 10-IL-2630 („Objektų tyrimų ir ekspertizių, atliktų per nustatytą terminą, dalis, ne mažiau kaip procentais 43,9“) ir kt. Teismo išvados nekeičia ir į bylą pateikti pareiškėjo pareigybės aprašymas ir Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų 2019 metų veiklos planas, nes veiklos rezultatai (VPK veiklos ataskaita 2018 m, 2019 m.) parodė plano neįgyvendinamumą. Teismas nekvestionuoja keliamų uždavinių svarbos ir reikšmės – jie neabejotinai reikšmingi ir siektini, tačiau atsižvelgiant į konkrečią nagrinėjamą situaciją, tokių rodiklių pasiekti per 2019 m. buvo objektyviai neįmanoma.
Antra, pareiškėjo koreguotose tarnybinės veiklos 2019 metų vertinimo užduotyse buvo nurodytos rizikos, kurioms esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, tačiau pareiškėjo vertinimo Komisijoje metu į jas nebuvo atsižvelgta tinkamai. Tą įrodo Komisijos posėdžio garso įrašas. Pareiškėjas įrodė, kad egzistuoja organizacinių klausimų, kurie nepriklausė nuo KTS viršininko, taip pat sumažėjo personalo. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad pareiškėjas buvo atsakingas už personalo sukomplektavimą, nes pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, kad jo viršininkas nusprendė dėl etatų skaičiaus skyriuje.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas dėjo pastangas jam suformuluotas užduotis koreguoti, t. y. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, kuriame nurodė, jog dalis 2019 m. einamųjų metų užduočių yra neobjektyvios, neįgyvendinamos arba jų įgyvendinimas objektyviai nepriklauso nuo Komisariato KTS viršininko valios. Taigi pareiškėjas iš savo pusės elgėsi sąžiningai.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad vertinimo Komisijoje metu nebuvo ištirtos šiai bylai reikšmingos aplinkybės: užduotys neatitiko Aprašo 9 punkto reikalavimų (turi būti įvykdomos) ir neišanalizuota, kokią įtaką turėjo pareiškėjo veiklos rezultatams rizikos, kurios buvo nustatytos pareiškėjo koreguotose tarnybinės veiklos 2019 metų vertinimo užduotyse (organizacinių klausimų, kurie nepriklausė nuo KTS viršininko, taip pat jam sumažėjo personalo).
Trečia, teismas pažymi, kad nei iš Vadovo išvados, nei iš Komisijos išvados nėra aišku, kodėl kvalifikacijos kriterijus „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ įvertintas 4 balais, „Atsakingumas“ 4 balais, „Lojalumas tarnybai“ 3 balais, „Gebėjimas administruoti įstaigos struktūrinio padalinio veiklą“ – 4 balais. Paaiškinimai yra šabloniški iš teisės akto, jie nekonkretizuoti ir neįrodyti konkrečiai pareiškėjo atžvilgiu.
Teismas šiuos išvardintus pažeidimus laiko esminiais, sutrukdžiusiais Komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai peržiūrėti pareiškėjo Vadovo išvadą pagal pareiškėjo 2020 m. kovo 7 d. prašymą jo veiklą vertinti Vertinimo komisijoje ir teisingai įvertinti pareiškėjo 2019 metų tarnybinę veiklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tai yra skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindas. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Komisija buvo šališka. Susipažinus su Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašu (užduotais klausimais, motyvais, posėdžio eiga), darytina išvada, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo užduočių neįvykdomumą, rizikas, tačiau nenustatyta, kad Komisijos nariai buvo šališki.
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą vertinti iš naujo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Taigi teismas, nagrinėjamoje byloje, panaikinęs Sprendimą ir jo sudėtines dalis (Komisijos vertinimą), tenkina ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą jį sukonkretindamas – įpareigoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 10-S-7592(1.46E-10) pritarti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vertinimo komisijos 2020 m. balandžio 16 išvadoje Nr. 10-IL-7332 pateiktam vertinimui jo tarnybinę veiklą už 2019 m. vertinti „gerai“.
Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą.
Sprendimas per trisdešimt nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.