Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3395-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
1-3395-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15174-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3395-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15174-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,kaltinamajam R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, t.y. jis 2018 m. balandžio 2 d. apie 00.20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 promilių girtumas) sudavė savo sugyventinei I. Š. vieną kartą ranka į veido sritį ir prakirto jai lūpą, dėl ko I. Š. patyrė fizinį skausmą bei jai buvo padarytas kūno sužalojimas.

Be to, R. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 17.22 val. Vilniuje, Įsruties gatvėje ties pastatu Nr. 24, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,15 promilės etilo alkoholio).

R. J. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo Velykų diena, jie kartu šventė. Jis naudojo vaistus nuo depresijos. Šiuos sumaišė su alkoholiu. Jis norėjo, kad sugyventinė ateitų pas jį miegoti, bet ši nenorėjo. Dėl to jai sudavė vieną kartą

Jis buvo Kaune šermenyse. Grįžęs išgėrė brendžio. Moteris, su kuria gyveno, grįžusi paprašė perstatyti automobilį. Važiuodamas jis aikštelėje atsitrenkė į kitą mašiną, po to kliudė pastotę. Automobilis priklauso jam. Po įvykio automobilio nebevairuoja.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji I. Š. tyrimo metu nurodė, kad su sugyventiniu R. J. ji gyveno nuo 2018 m. sausio 15 dienos kartu, ir veda bendrą ūkį. Taigi butas, kuriame jie gyvena, priklauso jos pusseserei L. Š., ji butą nuomojasi. Su sugyventiniu tikrai gyvena tris mėnesius minėtame bute. Jos sugyventinis R. J. 2018 m. balandžio 2 dienos metu blaškėsi namuose, jie švenčių proga išgėrė alkoholinių gėrimų, ji nuėjo miegoti su dukra apie 23.45 val. Tuo tarpu sugyventinis pradėjo namuose blaškytis, po ko ji užmigo ir tada atbėgo į kambarį R., jis atbėgęs į kambarį atkėlė antklodę ir ją patempė už jos rankos, kurios rankos atsakyti negali, nepamena, minėtas veiksmas jai fizinio skausmo nesukėlė. Ji tuo metu labai išsigando, nes tuo metu jau buvo primigusi ir tada R. trenkė jai dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, pataikė jai į apatinę lūpą, kurią prakirto, iš minėtos lūpos iš karto pradėjo bėgti kraujas. Jai skaudėjo, kai jis jai sudavė į lūpą ir pajuto, kad viduje renkasi kraujas, atsirado patinimas ir kraujas. Po ko R. iš karto išbėgo iš kambario. Tada ji pažadino šalia jos miegojusią savo dukterį, kuri įvykio nematė, nes kambaryje buvo išjungta šviesa ir triukšmo negirdėjo, nes miegojo. Po to R. iš karto išėjo iš kambario į kitą kambarį, ji su A. išėjo į automobilių parkavimo aikštelę, kur iš savo mobilaus išsikvietė 112 policijos pareigūnus. Paskambinusi 112, ji pranešė, kad namuose triukšmas, mušasi ar tai smurtauja, pasakė savo namų adresą ir abi su dukra sulaukė po kokių 3 ar 4 minučių policijos pareigūnų, su kuriais kartu užėjo į butą. Žino, kad kai užėjo į butą, R. buvo bute ir ji papasakojo policijos pareigūnams, kas nutiko, pareigūnai tai užfiksavo, ji pareiškimo nerašė, nes buvo labai susijaudinusi ir labai drebėjo, dėl to net rašyti negalėjo, nes visą purtė nuo to įvykio ir sukrėtimo. Po to kai R. buvo paleistas, jis jos atsiprašė, atsiprašinėjo ir telefonu, ir per langą. Ji norėtų su R. oficialiai susitaikyti ir nutraukti šį tyrimą jiems susitaikius, nes mano, kad jis gali pasitaisyti. Turtinės žalos R. jai nepadarė, dėl to civilinio ieškinio jam nereikš (b. l. 34).

Liudytojas D. A. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 17.40 val. darbo metu iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniuje, Įsruties g. 26, kurio metu automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas įtariama neblaivus. Apie 17.50 val. atvykus į Įsruties g. 24 namo kiemą, prie pranešime nurodytų automobilių rado įvykio liudininkę V. L., kuri paaiškino, jog matė, kaip automobilio Toyota vairuotojas važiuodamas aikštelėje kliudė automobilį Opel, o paskui atsitrenkė į pastato sieną. Pamačiusi, jog vairuotojas visiškai girtas, liudininkė iškvietė policiją. Nurodytas automobilio Toyota vairuotojas R. J. buvo įvykio vietoje, sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje. Pokalbio metu nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Alkoholio matuokliu jam nustatytas 3,42 promilių girtumas, R. J. prisipažino neseniai gėręs degtinės. Po to kiti patruliai R. J. nuvežė į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, o jis įformino eismo įvykį, automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko kieme (b. l. 60).

Liudytoja V. L. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 17.25 val. ji atvažiavo prie Įsruties gatvės 26 namo Vilniuje, kur išlipdama iš automobilio išgirdo smūgio garsą šalia esančioje 24 namo aikštelėje. Pribėgusi prie įvykio vietos, pamatė, kad automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs vyriškis yra atsitrenkęs į kieme stovėjusį automobilį Opel. Po to automobilio Toyota vairuotojas bandė išsisukti ir tuo metu atsitrenkė į pastato sieną. Ji ir dar keli žmonės pribėgo prie automobilio Toyota, kažkas iš žmonių ištraukė automobilio Toyota užvedimo raktą ir iškvietė policiją. Automobilio Toyota vairuotojas buvo visiškai girtas - išlipęs vos pastovėjo ant kojų, jo kalba buvo nerišli. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino vairuotoją alkoholio matuokliu, paskui išsivežė su savimi (b. l. 58).

Iš nutarimo matyti, kad 2018 m. birželio 15 d. ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje kaltininkui R. J. ir nukentėjusiajam I. Š. susitaikius, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 38 straipsnio tvarka buvo nutrauktas (b. l. 8).

Iš nutarimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas R. J. galimai padarius naują nusikalstamą veiką (b. l. 10).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti nurodyti I. Š. patirti sužalojimai (b. l. 25 – 26).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2018 m. balandžio 2 d. 1.12 val. R. J. nustatytas 1,95 promilės girtumas (b. l. 27).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji praneša, jog R. J. mušasi (b. l. 46).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. 17.59 val. R. J. nustatytas 3,42 promilės girtumas (b. l. 53).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. 18.46 val. R. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 56).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, jog vidutinė lengvojo automobilio TOYOTA C. V. 1.6 kaina Lietuvoje 2110 eurų su PVM (b. l. 86).

Iš Pažymos iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra R. J. (b. l. 87).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad R. J. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltininkas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad draugei paprašius perstatyti vairavo automobilį aikštelėje po to, kai buvo išgėręs brendžio. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojų D. A. bei V. L. parodymai, alkotesterio kvitas ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,15 promilės etilo alkoholio. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, R. J. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad R. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, teismas patvirtina R. J. kaltę padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš kaltinamojo parodymų teisme, taip pat jo ir nukentėjusiosios I. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje teismas pripažįsta, kad R. J. vieną kartą ranka sudavė I. Š. į veidą lūpų srityje, su kuria tuo metu kartu gyveno. Dėl suduoto smūgio nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek kūno sužalojimą. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad R. J. tyčia smūgiuodamas sugyventinei, t. y. šeimos nario sąvoką atitinkančiam asmeniui, padarė įstatymo numatytas žalingas pasekmes. Tokie kaltininko veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

R. J. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 114, 115), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 116). Proceso metu gauta specialisto išvada, kad nėra duomenų, jog R. J. įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinomas jo neblaivumo faktas (paprasto girtumo būsenoje), dėl ko skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 122). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad R. J. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybė teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, ką kaltininkas įrodė duodamas nuoširdžius parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl smurto pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta tai, kad šį nusikaltimą R. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įstatymo pagrindų, leidžiančių R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, R. J. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.

R. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, jis praeityje neteistas (b. l. 109), baustas administracine tvarka (b. l. 109 - 110), yra išsituokęs, šiuo metu nedirbantis. Teismas atsižvelgia ir vertina, kad dvi nusikalstamas veikas R. J. padarė per pakankamai neilgą laikotarpį, pakartotinai nusikalto po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kas rodo, kad asmuo nėra linkęs atsižvelgti į privalomų nuostatų laikymąsi. Nusikalstamos veikos įtakotos alkoholio, jas kaltininkas nuoširdžiai pripažino.

Siekiant teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusį R. J., tinkamai įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad R. J. nuteisiamas pirmą kartą, turimais duomenimis iki šiol naujų nusikaltimų veikų nėra padaręs, teigė sieksiąs surasti darbą.

Tokios nustatytos aplinkybės kartu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas, jas vertinant aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu verčia teismą R. J. kaip pakankamai pavojingam, tačiau pasiryžusiam taisytis, skirti laisvės atėmimo bausmes, atidedant galutinės bausmės vykdymą, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus jos atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą teismas mato pagrindą skirti ne tik įpareigojimus, bet ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. J., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 3,15 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 87). Pagal baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo R. J. padarytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. J. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. J. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad R. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Panašios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017.

Teismas mato pagrindą R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – kadangi asmuo nusikalto neleistinai naudodamasis ir piktnaudžiaudamas minėta įgyta specialia teise.

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaip nebereikalinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu kaltinamasis R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 2 d. 00 val.54 min. iki 2018 m. balandžio 3 d. 17 val. 13 min., dėl ko teismas įvertinęs sulaikymo trukmę įskaito jį į paskirtą bausmę kaip atliktą dviejų parų laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu R. J. skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 2 d. 00.54 val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 17.13 val. kaip atliktas 2 paras laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu likusios paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose ir nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš R. J. konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki konfiskacijos pradžios, po ko panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti paskirtą kardomąją priemonę dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, ir R. J. vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“ iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD su garso įrašu – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas