Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato (sandėliukų) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. CPK 534 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011). CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą; pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020). Pagal CK 4.58 straipsnio 2 dalį Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žinios, 2004, Nr. 86-3119), (toliau – Taisyklės).

6. Taisyklių 3.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.

7. Taisyklių 34¹ punkte (aktualios redakcijos) nustatyta, kad siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Taisyklių 35 punkte (aktualios redakcijos) numatyta, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, nurodytos šių Taisyklių 3.2.2 papunktyje, dėl jų į apskaitą įtrauktų statinių ar jų dalių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo teismo pripažinti bešeimininkiu ūkio pastatą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės 584 532, 6 061 441, WGS koordinatės 54.6823045, 25.3108987.

9. Iš byloje esančių ir viešai prieinamų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pastatas yra žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, pastatas yra prie gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio visi butai, adresu (duomenys neskelbtini)-1, 2, 3, 4, Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (pareiškėjai). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas. 2020 m. sausio 14 d. pastatas buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą (CPK 178 straipsnis). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyrio vyr. specialistė 2022 m. lapkričio 15 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą, kuriuo aptariamas pastatas buvo įtrauktas į apskaitą.

10. Siekiant nustatyti pastato savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt iki šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – pastatą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį. Informacija apie pradėtą pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Be kita ko, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, ant pastato buvo pakabintas ir skelbimas, kuriame skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Bylos duomenimis, turtinių teisių į pastatą iki šiol niekas nepareiškė (CPK 178 straipsnis). Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo pastato įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį pastato savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pastatas, kurį pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti minėtus daiktus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, savininkai nenustatyti. Teismo nustatytina, kad minėto turto savininkai nežinomi, turtas neturi sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, dėl to jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai). Kadangi pastatas yra apskaitytas, pareiškimas paduotas suėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kurią minėtas turtas įtrauktas į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą, buvo iškabinti/paskelbti skelbimai atitinkamose seniūnijose, viešai skelbta laikraštyje, tai pripažintina, kad pareiškėja atliko visas reikalingas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Taisykles.

12. Be to, sutiktina su pareiškėja, jog nesant savininkų ir neperdavus tokio statinio Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės pastato remontuoti bei tvarkyti, todėl pastatas ir toliau liktų apleistas. Nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

13. Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad pareiškėjos pareiškimas dėl ūkio pastato, esančio prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės 584 532, 6 061 441, WGS koordinatės 54.6823045, 25.3108987, pripažinimo bešeimininkiu daiktu yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Minėtas pastatas perduotinas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis, CPK 177-178, 185, 536-537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, 534 – 537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu ir perduoti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) nuosavybėn ūkio pastatą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės 584 532, 6 061 441, WGS koordinatės 54.6823045, 25.3108987.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.