Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-16 · Administracinė byla Nr. I-8875-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
I-8875-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01972-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8875-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01972-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. T.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas V. T. posėdžio metu nurodė, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atvežtas 2017 m. apie kovo mėnesį, nors atsakovas nurodo, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-05-09 iki 2017-10-31. Atsakovas pateikė išklotines, kad jis buvo laikomas kamerose Nr. 93, 75. Tiksliai žino, kad kameroje Nr. 75 kvadratūra neatitinka, tačiau ŠTI rašo, kad kamera yra 4,4 m² ploto. Buvo kameroje Nr. 74, kurios kvadratūra taip pat neatitinka reikalavimų. Toje kameroje vienam žmogui vaikščiojant kitas turėtų gulėti lovoje. Taip pat turi nusiskundimų kameros Nr. 74 tualetu – tualetas yra pakeltas iki pusės metro. Nors tualetas yra aptvertas, tačiau ne iki galo tai sutvarkyta. Tualetas turėtų būti aptvertas sandariai, turėtų būti užrakinamas, taip pat turėtų būti vėdinamas per langą arba ventiliacijos būdu, tačiau jokios ventiliacijos kamerose nėra. Nuolat kameroje jaučiama smarvė iš tualeto. Per kameros langą išvėdinti tvyrančios smarvės neįmanoma. Patalpų temperatūra ir kamerų apšvietimas yra per mažas. Oro temperatūra kamerose minimaliai mažesnė, nei numatoma norma, tai pažeidimas, nes viskas turėtų atitikti normas arba gali truputį viršyti normas. Kameroje Nr. 86 drėgmė per didelė, taip pat šioje kameroje lempos be gaubtų – tai gali įtakoti nelaimingus atsitikimus. Į Nacionalinio sveikatos centro Šiaulių departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi tik žodžiu, raštiškų įrodymų neturi. Kas rytą 8 val. būna patikrinimas ir jis visada prašydavo iškviesti specialistus dėl įvairių trūkumų pašalinimo: dėl kiaurų, lašančių lubų, dėl santykinės oro drėgmės, dėl temperatūros kamerose. Jis serga bronchine astma, yra alergiškas drėgmei, pelėsiui, dulkėms. Žvyneline neserga ir nėra sirgęs anksčiau. Kadangi kamerose per didelė drėgmė, popieriaus lapai susisuka nuo drėgmės, vokai nebekimba, pašto ženklų klijai nebelimpa; tualetai kai kuriose kamerose yra ne sėdimi, o kaip loveliai, kurie turėtų būti keramikiniai, o ne tokie supuvę kaip yra ŠTI. Jam leido užsiimti veikla, kuria yra galimybių ŠTI užsiiminėti, bet jo norų netenkino. Prašo priteisti už netinkamas kalinimo sąlygas susidariusią neturtinę žalą – už 1 parą po 20 eurų.

Pareiškėjas V. T. skunde (b. l. 1–12) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. iki 2018 m., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kurių plotas 8-21 m² su dviem, trimis, penkiais asmenimis, įskaitant ir jį patį, todėl ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ir leistina ploto norma buvo viršyta daugelį kartų, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, jam nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė ir nebuvo suteikta galimybė užsiimti leistina veikla. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas dažnai gulėti arba sėdėti, kamerose nebuvo kopėtėlių, atramų pagalvei. Jam nebuvo užtikrinta galimybė Šiaulių tardymo izoliatoriaus pirmo, antro ir trečio aukšto gyvenamosiose kamerose pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iškviesti budintį pareigūną, todėl daužydavo į duris. Jis daug metų serga odos liga – žvyneline, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje naudojo medikų išduodamus medikamentus, kurių sudėtinė dalis – riebalai. Gyvenamosiose patalpose nėra tiekiamas karštas vanduo, todėl jam nebuvo suteikta galimybė papildomai maudytis. Į dušą buvo vedamas kartą per savaitę, tačiau 2017 m. sausio mėnesį ir vasario mėnesio pradžioje (6 kartus) nebuvo skysto muilo, todėl tinkamai negalėjo nusimaudyti. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patekdavo į kameras, o dirbtinė buvo per didelė, nes lempos buvo be apsauginių gaubtų ir kėlė nesaugumo jausmą. Kamerose žiemą – šalta, temperatūra buvo nuo 16 iki 18 °C, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, kameros neremontuotos. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nes unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas. Jį naudojantis tualetu ne kartą matė pareigūnai, nes unitazas atskirtas sienele ir plastmasine užuolaidėle, kuri pakabinta pleveno atidarius langą ar duris, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Laikino sulaikymo patalpose, kurios yra režiminio korpuso rūsyje, tualetai atitverti tik dalinai, t. y. pertvara be jokios kabinos ir be užuolaidos. Nepalankūs įstaigai skundai ir prašymai nebūdavo registruojami, o išmetami. Pateikus skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš pareigūnų patirdavo psichologinį spaudimą, kad su juo bus susidorota, grasindavo, baugindavo pakeltu tonu, todėl dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipdavosi tiesiogiai į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentą. Dėl to jis patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 8200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 107).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 92–102) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundo forma yra šabloninė, naudojama kalinamų asmenų įvairiose kalinimo įstaigose, todėl negalima teigti, kad abstraktūs, neindividualizuoti teiginiai ir tariami išgyvenimai yra susiję būtent su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

Kad skundas nėra individualus ir paremtas asmeniniais išgyvenimais, įrodo skundo tekste paliktos tuščios vietos, į kurias turėtų būti įrašomi, bet neįrašyti, kamerų numeriai (pvz., skundo 3 puslapyje nurodoma, kad „skundžiamu laikotarpiu, buvau kalinamas kamerose nr (tuščia vieta) kurių plotas kaip minėjau mažesnis nei reglamentuojama ir įtvirtinama įstatymu...“), o vietomis šablone net nepakeisti kamerų numeriai, tad pareiškėjas nurodo patyręs neigiamus išgyvenimus kamerose, kuriose nėra buvęs (pvz., skundo 9 puslapyje pareiškėjas rašo apie san, mazgo atitvėrimą kameroje Nr. 16). Be to, naudojant šabloninį skundą neteisingai nurodyti net pareiškėjo kalinimo laikotarpiai (skundo 7 puslapyje nurodoma, kad dušuose nuo sausio iki vasario nebuvo skysto muilo (dėl to negalėjo tinkamai nusiprausti), nors šiais mėnesiais pareiškėjas ŠTI net nebuvo kalintas).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama tik už asmens asmeniškai patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, o šabloniniame skunde dėstomos aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra.

Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų

Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-06 pažymos Nr. 60/09-31416 dėl V. T., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017-05-09 iki 2017-10-31 šiose kamerose: kameroje Nr. 93 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,12 iki 3,65 m², kameroje Nr. 75 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,8 iki 4,4 m², kameroje Nr. 91 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,61 iki 3,69 m², kameroje Nr. 81 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,35 iki 3,68 m², kameroje Nr. 74 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,7 iki 4,35 m², kameroje Nr. 37 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,68 iki 3,84 m², kameroje Nr. 17 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,62 iki 3,69 m², kameroje Nr. 44 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,97 iki 3,58 m², kameroje Nr. 97 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 19 iki 3,8 m², kameroje Nr. 18 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,19 iki 3,71 m², kameroje Nr. 88 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,24 iki 3,75 m², kameroje Nr. 77 buvo laikomas vienas ir jam teko 6,56 m², kameroje Nr. 86 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,45 m², kameroje Nr. 90 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,99 iki 3,99 m², kameroje Nr. 87 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,9 m², kameroje Nr. 5 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 12,7 iki 4,23 m², kameroje Nr. 12 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,65 iki 4,33 m², kameroje Nr. 23 buvo laikomi 2–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,83 iki 4,55 m², kameroje Nr. 10 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 iki 4,07 m².

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Matyti, kad pareiškėjui visas dienas (išskyrus vieną pusdienį kameroje Nr. 44, kur pareiškėjui tekęs plotas buvo 3,58 m²) tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trūksta inventoriaus.

Dėl san. mazgo įrengimo

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, iš san. mazgo sklido nemalonūs kvapai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.

Dėl san. mazgo laikino sulaikymo patalpose

Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01), 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui niekur nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apibendrinus, režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dar dvi valandas.

Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 93 dirbtinė apšvieta, temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Kamera Nr. 75 švari, tvarkinga, vėdinama per langą.

Iš 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kamerose Nr. 37 ir Nr. 81 dirbtinė apšvieta per maža. Oro temperatūra kameroje Nr. 81 ir Nr. 97 tinkama.

Iš 2017-10-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-300 matyti, kad kamerose Nr. 12 ir Nr. 86 dirbtinė apšvieta tinkama. Oro temperatūra kameroje Nr. 86 minimaliai žemesnė, nei numato HN. Kameroje Nr. 86 drėgmė per didelė. Kameroje Nr. 12 lempos be gaubtų, kameroje Nr. 86 veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 86 matomas pelėsis, kameroje Nr. 12 pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Kameros švarios, tvarkingos.

Iš 2017-11-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-328 matyti, kad kamerose Nr. 18 ir Nr. 88 apšvieta tinkama, tačiau šviestuvai be gaubtų. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta.

Iš 2017-11-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-327 matyti, kad kameroje Nr. 77 dirbtinė apšvieta per maža, kameroje Nr. 5 – tinkama.

Iš 2017-12-15 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-377 matyti, kad kameroje Nr. 97 lempos be gaubtų, matomas pelėsis. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dirbtinė apšvieta jam per ryški. Kaip matyti iš PA.6-101, PA.6-328, dirbtinė apšvieta netgi mažesnė, nei numato HN. Atsižvelgiant į tai, kad net ir per žemas apšvietimo lygis pareiškėjui buvo per ryškus, negalima konstatuoti, kad apšvietos neatitikimas HN būtent pareiškėjui galėjo sukelti neigiamus išgyvenimus.

Kartu atsakovas nurodo, kad mikroklimato parametrams būdingas momentinis kintamumas, taigi, negalima konstatuoti, kad visą pareiškėjo buvimo laiką temperatūra bei drėgmė kameroje Nr. 86 neatitiko reikalavimų, nes tai priklauso tiek nuo lauko temperatūros, drėgmės, sezoniškumo, tiek nuo pačių asmenų veiksmų, tai yra patalpų vėdinimo/nevėdinimo. Pažymėjo ir tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Kartu nurodo ir tai, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t. t.

Kad atsakovas reaguoja į nustatytus pažeidimus bei nuolat juos šalina, patvirtina ir prie bylos medžiagos pridedami Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui „Dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimo“.

Nurodo, kad kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedamos atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės.

Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai išsikviesti budintį pareigūną.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-03 pažymoje Nr. 60/09-31009 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Pabrėžia tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas). Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.

Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.

Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų judėjimo laisvės

Pareiškėjas teigia, kad dėl mažo gyvenamosios kameros ploto buvo varžoma jo judėjimo laisvė, kuri niekaip kitaip nebuvo kompensuojama.

Nors šis pareiškėjo teiginys abstraktus, atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinami asmenys turi teisę į kasdienį pasivaikščiojimą, taip pat gali naudotis teise dalyvauti kultūros, sporto ir kituose renginiuose, užsiėmimuose.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130, kuriuo buvo panaikintas anksčiau minėtas įsakymas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą).

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019-02-01 – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyrius) pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019-02-01 – Resocializacijos skyrius) specialistą (iki 2017-12-01 specialistai vadinti būrio viršininkais), kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Nurodo, kad atsakovas veikė vadovaudamasis aukščiau nurodytomis nuostatomis, o pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, todėl yra atmestini.

Dėl lovų

Pareiškėjas nurodo, kad naudojamos lovos be atramų, be to, nėra kopėtėlių užlipti į viršuje esančius gultus.

Nurodė, kad jokie teisės aktai nei kopėtėlių, nei atramų nenumato, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Be to, nors teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, pareiškėjas nurodytų aplinkybių niekaip nesieja su būtent jam tariamai kilusiais nepatogumais.

Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Iš pareiškėjo skundo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas ŠTI veiksmus (neveikimą) abstrakčiai sieja ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, taigi šie pareiškėjo motyvai/reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai.

Dėl muilo dozatorių

Pareiškėjas nurodo, kad duše buvo tušti muilo bei šampūno dozatoriai. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 10 p. įtvirtinta, kad suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Pažymi, kad duomenų, jog šių priemonių būtų trūkę – nėra. Pareiškėjas dėl nurodomų aplinkybių į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė.

Be to, pareiškėjo naudojamame skundo šablone nurodyta, jog muilo dozatoriai buvo tušti nuo sausio iki vasario mėnesio, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei sausio, nei vasario mėnesiais pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo laikomas. Tai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas, naudodamas skundo šabloną, į teismą kreipėsi siekdamas turtinės naudos, o ne siekdamas apginti tariamai pažeistas savo teises.

Dėl tariamo skundų neregistravimo

Pareiškėjas savo skunde teismui nenurodo, kada konkrečiai galimai jo prašymai ar skundai nebuvo registruojami, nedetalizuoja, kada ir kokia pagalba jam nesuteikta, o skundžiasi abstrakčiai. Kadangi pareiškėjas savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, tokios pretenzijos dėl prašymų ar skundų neregistravimo neturi pagrindo.

Dėl galimybės naudotis dušu dažniau nei kartą per savaitę

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Pažymi, kad papildomas prausimasis duše esant ligai, galimas tik tuo atveju, kai Asmens sveikatos istorijoje pažymėta medikų rekomendacija, kad asmeniui reikalinga papildoma higiena, tačiau susipažinus su Asmens sveikatos istorijos išrašais matyti, kad jokios odos ligos pareiškėjui nenustatytos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-09-16 pažyma Nr. 76/10-409).

Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo V. T. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad kamerose Nr. 75 ir Nr. 74 kvadratūros neatitinka nustatytų reikalavimų, o kameroje Nr. 74 vienam žmogui vaikščiojant, kitas turėtų gulėti lovoje.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-06 pažyma Nr. 60/09-31416 „Dėl V. T.“ (b. l. 21–24), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-05-09 iki 2017-10-31 (135 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 134 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, o vienos dienos dalį (2017-06-28 kameroje Nr. 44) buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija iš dalies pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. atsakovas iš dalies neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 93 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m²) teko nuo 3,43 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,72 m² (kameroje 3 asmenys), 8,59 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,06 m²) teko nuo 4,03 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,06 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 91 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m²) teko nuo 3,43 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,29 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 81 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 5,72 m²) teko nuo 2,86 m² (kameroje 2 asmenys) iki 5,72 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 74 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 7,87 m²) teko nuo 4,94 m² (kameroje 2 asmenys) iki 7,87 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 37 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 6,84 m²) teko nuo 3,42 m² (kameroje 2 asmenys) iki 6,84 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 17 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,45 m²) teko nuo 3,49 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,36 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 97 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,77 m²) teko nuo 3,55 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,44 m² (kameroje 4 asmenys), 5,92 m² (kameroje 3 asmenys), 8,89 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,71 m²) teko nuo 3,54 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m² (kameroje 4 asmenys), 5,90 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 88 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,82 m²) teko nuo 3,36 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,61 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 77 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 5,80 m²) teko 5,80 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 86 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,96 m²) teko 3,99 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 90 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,13 m²) teko nuo 3,63 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,53 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 10 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,44 m²) teko nuo 3,61 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,81 m² (kameroje 3 asmenys), 7,22 m² (kameroje 2 asmenys), 14,44 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 87 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,74 m²) teko 4,44 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 5 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 10,79 m²) teko nuo 3,60 m² (kameroje 3 asmenys) iki 5,40 m² (kameroje 2 asmenys), 10,79 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 12 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,64 m²) teko nuo 3,91 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,21 m² (kameroje 3 asmenys), 7,82 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 23 (atėmus sanitarinio mazgo plotą12,46 m²) teko 4,15 m² (kameroje 3 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 30–33) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 59-63), išskyrus kamerą Nr. 81, kur pareiškėjui teko mažiau negu 3 m², kai kameroje buvo du asmenys, įskaitant ir pareiškėją (12 su puse dienos). Iš 2017 m. gruodžio 29 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-2 Apie 2017 metais atliktus remonto darbus (b. l. 34-36) ir iš 2019 m. sausio 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (b. l. 37-47) matyti, kad per 2017–2018 metus Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tame tarpe ir kameroje Nr. 90 pašalintas perteklinis gultas, perkeltas į laisvą vietą stalas, taburetės; kamerose Nr. 86, Nr. 12, Nr. 18, Nr. 91, Nr. 93, Nr. 97, Nr. 74 demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo lovų skaičius kameroje atitinka laikomų asmenų skaičių, perstatytos lovos, stalas, kėdės, įrengtos naujo tipo lovos, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose jis negalėjo laisvai judėti dėl nelogiškai išdėstytų baldų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jokios ventiliacijos kamerose nėra. Nuolat kameroje jaučiama smarvė iš tualeto. Per kameros langą išvėdinti tvyrančios smarvės neįmanoma. Patalpų temperatūra ir kamerų apšvietimas yra per mažas. Oro temperatūra kamerose minimaliai mažesnė, nei numatoma norma, - tai pažeidimas, nes viskas turėtų atitikti normas arba gali truputį viršyti normas. Drėgmė kameroje Nr. 86 per didelė, taip pat šioje kameroje lempos be gaubtų - tai gali įtakoti nelaimingus atsitikimus. Pareiškėjas skunde nurodo, jog kameroje nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per didelė, nes lempos – be apsauginių gaubtų, kurios kėlė nesaugumo jausmą. Kamerose žiemą – šalta, temperatūra buvo nuo 16 iki 18 °C, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, kameros neremontuotos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 48–52) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 93 ir Nr. 75. Nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 93 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 93 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:20105 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Nustatyta, jog kameroje Nr. 93 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros Nr. 93 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Kamera Nr. 75 vėdinama atidarius langą. Patalpos švarios ir tvarkingos.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., b. l. 65–66) matyti, kad buvo patikrintos kameros Nr. 37, 81, 97. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 37 ir Nr. 81 neatitiko nustatytų ribinių dydžių (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14). Oro temperatūra ir santykinė drėgmė kamerose Nr. 81 ir Nr. 97 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė – 28⁰C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.).

Patikrinimo metu patikrintos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kas kratos patalpose naudojamos vonelės daiktams sudėti yra švarios.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. spalio 12 d., b. l. 67–69) matyti, kad dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 12 ir Nr. 86 atitiko nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Oro temperatūra kameroje Nr. 86 žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16), oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 86 žemesnė, nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16). Kameroje Nr. 12 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12). Ant kameros Nr. 86 sienų ir lubų, ypač kampuose virš santechninių įrenginių yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39), ant kitų kamerų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą (planinį 1 kartą ketvirtyje ir pagal poreikį) vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale (įrašas 2017-08-10). Kameros, tarp jų ir Nr. 12, Nr. 86, bendrojo naudojimo vietos švarios, tvarkingos. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-327 (16.3.187. 6.12) (b. l. 70–71) matyti, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 77 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-328 (16.3.187. 6.12) (b. l. 72–74) matyti, kad buvo patikrintos kameros Nr. 18 ir Nr. 88. Dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 18 ir Nr. 88 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Kamerose Nr. 18 ir Nr. 88 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas12), kitą kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant kamerų Nr. 18 ir Nr. 88 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-377 (16.3.187. 6.12) (b. l. 53–55) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 97. Kameroje Nr. 97 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12), kitą kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant kameros Nr. 97 sienų ir lubų kampe virš santechninių įrenginių yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Pareiškėjo teiginiai dėl privalomos patalpų ventiliacijos nebuvimo ir nepakankamos šviesos atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas. Taip pat nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės, tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. Nr. 97, 12, 18, 88 lempos be gaubtų, pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 135:2015 12 punktas, kamerose Nr. 97, 86 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas, kamerose Nr. 37 ir Nr. 81 dirbtinė apšvieta neatitiko nustatytų ribinių dydžių, pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas, kameroje Nr. 86 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė žemesnės, nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas, todėl tai vertintina pareiškėjo naudai.

Šiaulių tardymo izoliatorius 2019-05-17 raštu Nr. 14/01-6773, 2017-12-29 Nr. 14/01-16719, 2018-02-06 Nr. 14/01-1591 (b. l. 56-58) pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui apie šalinamus trūkumus, atliktus darbus konkrečiose kamerose pagal Šiaulių departamento patikrinimo aktus.

Pareiškėjo aiškinimas, kad kamerose žiemą – šalta, patalpos nebuvo tinkamai šildomos, temperatūra buvo nuo 16 iki 18 °C, vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-06 pažymos Nr. 60/09-31416 „Dėl V. T.“ (b. l. 21–24) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-05-09 iki 2017-10-31, t. y. pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu žiemos metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo.

Pareiškėjas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad kamerose buvo tamsu, nors tuo pačiu nurodo, kad kamerose buvo dirbtinis apšvietimas per stiprus. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kamerose esantys: kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, lentynos – užėmė didžiąją kameros dalį, tuo pačiu teigia, kad kamerose trūko inventoriaus. Tokie pareiškėjo teiginiai ne tik kad prieštaringi, tačiau ir deklaratyvūs, abstraktūs, nekonkretūs, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, todėl nurodyti jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameros buvo neremontuotos. Toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš 2017 m. gruodžio 29 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-2 Apie 2017 metais atliktus remonto darbus (b. l. 34-36) ir iš 2019 m. sausio 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (b. l. 37-47) matyti, kad per 2017–2018 metus Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tame tarpe ir kamera Nr. 90 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos, perdažyti nutrupėję sienų plotai, pašalintas perteklinis gultas, perkeltas į laisvą vietą stalas, taburetės; Nr. 77 – pastatytas klozetas, įrengta kriauklė, nuardytas san. mazgo „pjedestalas“, išklijuotos plytelės (sienos, grindys), sutvarkytos lubos, sienos, lovos, stalo, kėdės, lentynos montavimas, įrengta tualeto pertvara, pakabintos užuolaidos, sutvarkytas apšvietimas; Nr. 12 – suremontuotos sienos, lubos ir kt.

Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad kameroje nebuvo kopėtėlių ir atramos pagalvei. Pareiškėjas nurodė, kad nesant kopėtėlių lipant į antrame aukšte esantį gultą, kildavo konfliktai su pirmame aukšto gulte esančiu asmeniu, nes turėdavo statyti kojas ant to asmens patalynės. Šis pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nei teisės aktai, nei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja, jog dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kopėtėlių ir atramos pagalvei nebuvimas galėjo sukelti pareiškėjui papildomus nepatogumus, ir kad ši aplinkybė turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 30–33) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, gultų ilgis yra nuo 1,82 m iki 1,97 m, plotis 0,72, o pareiškėjo ūgis 1,70 m (pagal asmens sveikatos istorijos duomenis, b. l. 76), todėl gultai nei per trumpais ar siaurais nelaikytini ir nepatogumų dėl atramos pagalvei nebuvimo pareiškėjas negalėjo patirti.

Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad kalint kameroje Nr. (numerio nėra) buvo vienas, kamera labai maža, joje visiškai nebuvo vietos judėti, o kamerose Nr. (numerių nėra) buvo keturios dviejų aukštų lovos, kiti numatyti baldai, tai neleido laisvai judėti, kas prilygo kankinimui (b. l. 5). Taigi, pareiškėjas nenurodė konkrečių kamerų, todėl teismas neturi galimybės dėl jų pasisakyti.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis neturėjo galimybės užsiimti leistina veikla (b. l. 4), vertintinas kritiškai, nes kaip nurodė pats pareiškėjas posėdžio metu, jam leido užsiimti veikla, kuria yra galimybių Šiaulių tardymo izoliatoriuje užsiiminėti, bet jo norų netenkino.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis neturėjo dienotvarke reglamentuotos judėjimo laisvės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui.

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė Šiaulių tardymo izoliatoriaus pirmo, antro ir trečio aukšto gyvenamosiose kamerose pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iškviesti budintį pareigūną, todėl daužydavo į duris.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-03 pažymoje Nr. 60/09-31009 (b. l. 25) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.

Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 74 tualetas yra pakeltas iki pusės metro. Nors tualetas yra aptvertas, tačiau ne iki galo tai sutvarkyta. Tualetas turėtų būti aptvertas sandariai, turėtų būti užrakinamas, taip pat turėtų būti vėdinamas per langą arba ventiliacijos būdu. Nuolat kameroje jaučiama smarvė iš tualeto. Taip pat tualetai kai kuriose kamerose yra ne sėdimi, o kaip loveliai, kurie turėtų būti keramikiniai, o ne tokie supuvę kaip yra ŠTI. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nes unitazai buvo gyvenamosiose patalpose, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas. Sanitarinio mazgo sienelę dengianti plastmasinė plėvelė neužtikrino būtino privatumo, nes būdavo matomas tiek pareigūnams, tiek kameroje esantiems asmenims.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 28-29) matyti, kad kamerose Nr. 44, 88, 86, 90, 87, 12, 10 sanitarinio mazgo atitvarinės konstrukcijos yra mūrinės, kurių aukštis nuo 1,84 m iki 2,33 m, kamerose Nr. 93, 91, 37, 17, 97, 18, 77, 23 sanitarinio mazgo atitvarinės konstrukcijos yra OSB, kurių aukštis nuo 1,70 m iki 2,12 m, kamerose Nr. 75, 81, 74 sanitarinio mazgo atitvarinės konstrukcijos yra OSB užuolaidos, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,12 m, o kameroje Nr. 5 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra plastikinė d., kurios aukštis 1, 92 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiškose administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Iš aukščiau minėtos pažymos (b. l. 28-29) negalima nustatyti, ar sanitarinis mazgas tinkamai izoliuotas iš visų pusių ir užtikrinamas pareiškėjo privatumas, ar ne (ar yra durys, ar nepermatoma užuolaida, kuri plazdėjo dėl kameros vėdinimo atidarant langą). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi pareiškėjas nurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, o iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 59-63) matyti, kad kamerose Nr. 91, 97, 37, 17, 10 įėjimai į sanitarinius mazgus yra su durimis, todėl teismas laiko, kad šiose kamerose pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais, buvo užtikrintas. Pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais likusiose kamerose, kur įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, nors ir ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, teismas laiko pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais, t. y. teismas konstatuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog 65 dienas pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje aukščiau nurodytose kamerose, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-08) 9.1 punktą, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė, todėl pareiškėjo argumentas, kad kai kuriose kamerose tualetai nebuvo uždengiami, seno tipo, įmontuoti grindyse, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose, kurios yra režiminio korpuso rūsyje, tualetai atitverti tik dalinai, t. y. pertvara be jokios kabinos ir be užuolaidos.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus Sąvokos ir jų apibrėžtys nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. TLK nėra gyvenamosios patalpos.

Pats pareiškėjas nurodė, kad laikinojo sulaikymo patalpose įrengti san. mazgų pertvaros, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrintas, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-06 pažymos Nr. 60/09-31416 „Dėl V. T.“ (b. l. 21–24) matyti, kad pareiškėjas tokiose patalpose LSP-4 (buvo 5 kartus), LSP-5 (buvo 1 kartą) trumpus laiko tarpus. Be to, iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Dėl skundų

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad į Nacionalinio sveikatos centro Šiaulių departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi tik žodžiu, raštiškų įrodymų neturi. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kas rytą 8 val. būna patikrinimas ir jis visada prašydavo iškviesti specialistus dėl įvairių trūkumų pašalinimo – dėl kiaurų, lašančių lubų, dėl santykinės oro drėgmės, dėl temperatūros kamerose. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundai ir įstaigai nepalankūs prašymai nebūdavo registruojami, o pateikus skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar kitko, iš pareigūnų patirdavo psichologinį spaudimą, grasinimų, įvairių bauginimų.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. pažymos Nr. 61/04-2254 „Dėl V. T.“ (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-30 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė.

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo 6 punktą, gautų žodinių prašymų ir skundų nagrinėjimą organizuoja ir vykdymą kontroliuoja padalinių vadovai. Suimtasis (nuteistasis) pokalbiui dėl žodinio prašymo ar skundo nagrinėjimo priimamas tą pačią dieną, kai užfiksuotas žodinis prašymas ar skundas. Į suimtojo (nuteistojo) prašymą gali būti atsakoma žodžiu suteikiant jo prašomą administracinę paslaugą, pateikiant prašomą informaciją arba išaiškinant keliamų klausimų sprendimo galimybes ir procedūras (aprašo 7 punktas). Apie pokalbį su suimtuoju (nuteistuoju) ir prašymo ar skundo nagrinėjimo esmė pažymima Suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (aprašo 8 punktas).

Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad jo skundai dėl kalinimo sąlygų ar kitko nebuvo registruojami, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, kodėl, jo nuomone, būtent jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų tiesiogiai kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą, kad nustatytų pažeidimus ir įpareigotų Šiaulių tardymo izoliatorių per nurodytą terminą juos pašalinti, kreipdavosi tiesiogiai į Kalėjimų departamentą (b. l. 10), tačiau šiems savo teiginiams patvirtinti nepateikė jokių rašytinių įrodymų.

Dėl naudojimosi dušu

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jis odos liga žvyneline neserga, tačiau pareiškėjas skunde nurodė, kad jis daug metų serga odos liga žvyneline, būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje naudojo medikų išduotus medikamentus, kurių viena iš sudėtinių dalių yra riebalai. Gyvenamosiose patalpose nėra tiekiamas karštas vanduo, todėl jam nebuvo suteikiama galimybė papildomai maudytis, negalėjo tinkamai gydyti odos ir palaikyti higienos, nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. vasario mėnesio vidurio 6 kartus negalėjo tinkamai nusimaudyti, nes nebuvo skysto muilo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos nuorašo (b. l. 77) matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų neturėjo, nurodyta, kokiais metais kokios patirtos traumos, atliktos operacijos, alergijos bei bronchinė astma. Jokių įrašų, kad serga liga, kurios kodas L40, nėra. Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-09-16 pažyma Nr. 76/10-409 „Dėl V. T.“ (b. l. 27), kurioje nurodyta, kad V. T. nustatytos diagnozės L40 nėra. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą ir prašęs papildomai dušo ar pirties dėl aukščiau paminėto susirgimo. Nesant pareiškėjo prašymo, pats atsakovo atstovas tokio dalyko nesprendžia, nes nėra žinoma paties pareiškėjo pozicija.

Pareiškėjo argumentas, kad jis nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. vasario mėnesio vidurio 6 kartus negalėjo tinkamai nusimaudyti, nes nebuvo skysto muilo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-06 pažymos Nr. 60/09-31416 „Dėl V. T.“ (b. l. 21–24) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2017 metų sausio ir vasario mėnesiais nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 76-84) nustatyta, jog pareiškėjas pirminės gydytojų apžiūros metu nusiskundimų neturėjo, yra įrašai, kam alergiškas, nurodytos kokiais metais kokios patirtos traumos, atliktos operacijos, žalingas įprotis.

Bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi ir konsultuotas dėl bronchinės astmos, šlaunies odos įdrėskimo, gerklės skausmo, o 2017-08-29 skundų neišsakė.

Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. pažymos Nr. 61/04-2254 (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 134 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, o vienos dienos dalį (2017-06-28 kameroje Nr. 44) buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, be to, atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui 12 su puse dienų buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kameros Nr. 81 ploto (teko nuo 2,86 m², kai kameroje 2 asmenys), nustatytas privatumo pažeidimas 65 dienas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo (blogo kvapo) bei tai, kad iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. Nr. 97, 12, 18, 88 lempos be gaubtų, pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 135:2015 12 punktas, kamerose Nr. 97, 86 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas, kamerose Nr. 37 ir Nr. 81 dirbtinė apšvieta neatitiko nustatytų ribinių dydžių, pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas, kameroje Nr. 86 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė žemesnės, nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas, vertintina pareiškėjo naudai.

Tuo pačiu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei tai, kad į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus beveik dviem metams po išvykimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 8200 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui V. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė