Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydama priteisti jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų (toliau – ir Panevėžio PN), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja skunde nurodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. kovo 7 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki skundo teismui padavimo dienos ji Panevėžio PN buvo laikoma nežmoniškomis, žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidžiant jos teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ginamas žmogaus teises. Pareiškėja paaiškino, kad ji gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. 58, kurios dydis yra 32,24 kv. m, šioje patalpoje buvo laikoma 12–14 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko tik po 2,5 kv. m ploto, be to, dalį ploto užėmė baldai. Nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2011 m. sausio 22 d. pareiškėja buvo išvykusi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), o grįžusi buvo perkelta į gyvenamąją patalpą Nr. 18, kurios dydis – 11,62 kv. m, šioje patalpoje gyveno 5 nuteistosios. Pareiškėja taip pat tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra labai maži, vienu metu I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliu naudojasi 10–15 nuteistųjų, o II korpuso pasivaikščiojimo kiemeliu – apie 100 nuteistųjų. Be to, I korpuso tualete yra įrengtos 2 tupimos vietos, nėra jokių durų, kurias būtų galima užsirakinti, vanduo nusileidžia labai blogai, II korpuse tualete įrengtos 3 sėdimosios vietos, nėra atskiros prausyklos. Pažymėjo, kad karštas vanduo įjungiamas tik 7.00–8.40 val. ryte ir 19.40–21.40 val. vakare, dušu galima naudotis 2 kartus per savaitę, kamerų sienos, lubos bei grindys avarinės ir antisanitarinės būklės. Pareiškėja kartu akcentavo, jog kamerose baldai labai seni, langas yra vienintelis ventiliacijos šaltinis, patalpose drėgna, išskalbti rūbai nedžiūsta, lovos patalynė prastos būklės, šiltus pledus draudžiama turėti. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 18 yra pelių, lovos čiužinyje – šimtai parazitų. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad uždarius ją į baudos izoliatorių (2 kartus po 10 parų ir 3 kartus po 15 parų), ji turėjo teisę tik į 1 val. pasivaikščiojimą lauke. Kadangi gyveno drėgnoje, blogai vėdinamoje patalpoje, valgė nevisavertį maistą, jai 2010 m. spalio 22 d. buvo diagnozuota infiltracinė plaučių tuberkuliozė. Pareiškėja papildomai nurodė, kad Panevėžio PN gyvenamųjų pastatų konstrukcijose yra asbesto, kuris kenkia sveikatai. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja teigė, kad minėtos netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė jai didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jos sveikatą, t. y. ji patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja kartu nurodė, kad anksčiau kreiptis į teismą negalėjo, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ji ilgai negalėjo su jais susipažinti ir suprasti, kad jos teisės pažeidžiamos.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio PN atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 47–59) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė pareiškėjos reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant jį nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos, bei priteisti iš pareiškėjos visas turėtas atstovavimo išlaidas, t. y. 90 Eur.Visų pirma, Panevėžio PN pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo siejami su laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. vasario 29 d., o pareiškėja skundą teismui surašė tik 2016 m. vasario 29 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgę į tai, Panevėžio PN prašė teismo nagrinėti tik pareiškėjos reikalavimus dėl laikotarpio nuo 2013 m. vasario 29 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Panevėžio PN kartu nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Šiame kontekste paaiškino, kad pareiškėja nuo 2009 m. gegužės 23 d. gyveno II korpuso 58 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 6 d. buvo laikoma drausmės grupėje, nuo 2010 m. liepos 19 d. – II korpuso 56 gyvenamojoje patalpoje. 2010 m. spalio 26 d. pareiškėja išvyko į LAVL, iš kurios grįžo 2011 m. sausio 14 d. ir nuo šios datos gyveno Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos centre Nr. 1 (I korpuse). Nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. vasario 29 d. pareiškėja gyveno skirtingose patalpose: 2012 m. rugpjūčio 22 d. ji buvo apgyvendinta gyvenamojoje patalpoje Nr. 18, nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. gyveno Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos centre Nr. 1 (I korpuse), šiuo metu (apytiksliai nuo 2015 m. sausio 26 d.) gyvena I korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 17. Gyvenamosios patalpos Nr. 18 plotas yra 15,66 kv. m, be to, joje dar yra 5,9 kv. m ploto prieškambaris. Nustatyti, kiek asmenų kartu su pareiškėja buvo minėtose patalpose, nėra galimybės. Tačiau sprendžiant iš duomenų, kad I būriui priklauso 8 gyvenamosios patalpos (tarp jų gyvenamosios patalpos Nr. 17 ir Nr. 18), kuriose yra 59 miegamosios vietos, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. kovo 1 d. I būryje buvo mažiau nuteistųjų, nei gali gyventi šiame būryje. Šiuo aspektu Panevėžio PN patikino teismą, jog įstaigoje nėra buvę atvejų, kad nuteistosios būtų apgyvendintos gyvenamosiose patalpose, viršijant vienam asmeniui nustatytą ploto normą. Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, negali būti konstatuojama, jog nuteistoji dėl to patyrė žalą, kadangi nuteistosios yra patalpintos atskiruose lokaliniuose sektoriuose, gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, joms skiriama atskira miegamoji vieta, kiekvieno būrio gyvenamosios patalpos sujungtos bendru koridoriumi, šioje erdvėje yra tualetas, virtuvė ir prausykla, įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos, o dienos metu (nuo 7 val. iki 21 val., vasaros laiku – iki 22 val.) nuteistosios gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, dirbti, mokytis, lankyti socialinės reabilitacijos programas, lankytis koplyčioje, bibliotekoje, sportui skirtose patalpose. Dėl gyvenamųjų patalpų būklės Panevėžio PN nurodė, jog įstaigos gyvenamųjų patalpų sienų, lubų, grindų paviršius nėra avarinės ar antisanitarinės būklės, čia nuolat atliekami būtiniausi remonto darbai, patalpos nuolat valomos ir dezinfekuojamos, o Priklausomybės ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centre suremontuotos ne tik gyvenamosios, bet ir bendro naudojimo patalpos. Baldų naudojimo terminas teisės aktais nėra nustatytas, jie nurašomi pagal Inventorizacijos komisijos išvadas, be to, baldai nuolat atnaujinami bei remontuojami. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kuri galiojo iki 2015 m. spalio 31 d., 24 punkte. Analogiška norma perkelta ir į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Panevėžio PN pažeidimai dėl santykinės oro drėgmės neatitikimo ginčui aktualiu laikotarpiu nustatyti nebuvo. Nors bylai aktualiu laikotarpiu buvo konstatuotas oro judėjimo greičio neatitikimas, Panevėžio PN pabrėžė, kad mechaninės oro vėdinimo ar kondicionavimo sistemos įrengimui reikalinga patalpų rekonstrukcija. Taip pat akcentavo, kad dezinsekcija ir deratizacija įstaigoje atliekama periodiškai ir esant poreikiui, ją atlieka sutartį su įstaiga sudariusi UAB „Utenos deratizacija“, čiužiniai nuteistosioms išduodami dezinfekuoti. Gyvenamųjų patalpų švara rūpinasi pačios nuteistosios, šiam tikslui jos aprūpinamos valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis. Tualetai yra atkirti nuo gyvenamųjų patalpų. Priklausomybės ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centre yra įrengti 2 tupimieji klozetai, taip pat vienas unitazas įrengtas šalia dušo patalpų. Tualetuose sudarytos sąlygos jais besinaudojančių moterų privatumui (įrengtos pertvaros, užuolaidėlės). Dėl pasivaikščiojimų kiemelių paaiškino, jog jų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemų dydžiui, o Panevėžio PN jie yra pakankamai erdvūs. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelio, kuriuo naudojasi I korpuso gyvenamosiose patalpose Nr. 17 ir Nr. 18 gyvenantys asmenys, plotas yra 211 kv. m, juo naudojasi daugiausiai 24 nuteistosios, šiltuoju metų laiku nuteistosioms taip pat sudaryta galimybė naudotis rekreaciniu kiemeliu (277 kv. m ploto). Taisyklių 258 punktas numato, kad galimybė pasinaudoti dušu nuteistiesiems suteikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę, toks reglamentavimas nustatytas ir Higienos normoje HN 76:2010 bei Higienos normoje HN 134:2015. Tuo tarpu pareiškėjai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė naudotis dušu 2 kartus per savaitę. Karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas teisės aktai nenumato, tačiau Panevėžio PN, atsižvelgiant į bausmę atliekančių moterų higienos poreikius ir siekiant pagerinti jų gyvenimo sąlygas, karštas vanduo tiekiamas ir į gyvenamųjų patalpų korpusų prausyklas, kuriose įrengtos bide. Nuteistosioms turėti nuosavą antklodę draudžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 95 straipsnio 4 dalies nuostatos, o baudos izoliatoriuose laikomiems asmenims galimybė pasivaikščioti kasdien 1 val. numatyta BVK 146 straipsnio 2 dalyje. Dėl nekokybiško maitinimo pareiškėja nepateikė jokių konkrečių faktų ar aplinkybių, o Panevėžio PN tiekiamas maistas atitinka fiziologines mitybos normas.