Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. N., R. K. ir A. K. dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. N., būdama santuokoje su V. N., ir J. K. 1993 m. gruodžio 1 d. sudarė nekilnojamojo turto – garažo bokso Nr. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuri patvirtinta Šiaulių miesto III-ojo notaro biuro notarės N. V. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto perleidimo momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto įgijimo sutartis atitinkamoje registravimo įstaigoje privalėjo būti įregistruota per tris mėnesius, o šios registravimo pareigos nevykdymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį darė negaliojančią. Byloje nustatyta, kad pareiškėja neįregistravo šios sutarties Nekilnojamojo turto registre (tuometiniame Valstybiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure), neužbaigė šio sandorio sudarymo įstatyme nustatyta forma, šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys. Pareiškėjos ir V. N. santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), garažo bokso padalijimo klausimas nespręstas. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), pagal Testamentų registro duomenis jo palikimą priėmė sutuoktinė A. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir vaikai R. K. ir A. K.. VĮ Registrų centras 2024 m. liepos 30 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 6 punkto pagrindu atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Sandorio sudarymo momentu galiojusio įstatymo – 1964 m. CK 255 straipsnio, taikytino šioje byloje, reikalavimų pareiškėja neįvykdė iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., ir šis terminas naujojo kodekso įsigaliojimo momentu jau buvo pasibaigęs. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą turi būti įrodinėjamos ir vertinamos viso laikotarpio iki kreipimosi į teismą metu egzistavusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006).

7. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos, o iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia (be kita ko) užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą, įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

8. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad termino praleidimą lėmė tai, kad ji nesuprato, kad turi įregistruoti sutartį tuometiniame Valstybiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, dėl jauno amžiaus, teisinių žinių ir išprusimo stokos buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teisė jai atsirado nuo sutarties sudarymo. Nors sutarties baigiamojoje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Šiaulių inventorizavimo ir paslaugų biure, tikėtina, kad pareiškėja, kuriai sandorio sudarymo metu buvo 29 metų amžiaus, iš esmės galėjo sąžiningai suklysti dėl teisinės registracijos privalomumo ir neįregistravimo teisinių pasekmių, nes sutartyje aiškiai nebuvo nurodyta, kam tiksliai tokia įregistravimo pareiga tenka. Be to, nors sutartis nebuvo įregistruota, jos sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: pardavėjas siekė parduoti, o pirkėja (pareiškėja) – pirkti garažą, pareiškėja pardavėjui sumokėjo garažo kainą, priėmė iš jo nekilnojamąjį daiktą ir jį valdė. (Duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja valdo garažą kaip savininkė, už bendrijos suteiktas paslaugas nėra skolinga, pareiškėja turi garažo techninės apskaitos bylą. Nei pardavėjas, nei vėliau pardavėjo įpėdiniai nesikreipė į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismo vertinimu, vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas, kaip pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.

9. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimais, teismas daro išvadą, kad sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Todėl, teismo vertinimu, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjos kaip sąžiningos turto įgijėjos teisė disponuoti priklausančia nuosavybe.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą. Todėl pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti.

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 29,24 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti 1993 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto III-ojo notarų biuro notarės N. V. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš pareiškėjos V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,24 Eur (dvidešimt devynių eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.