Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1168-638/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-28
Bylos Nr.: e2A-1168-638/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Marius Bartninkas, Diana Labokaitė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

1.1.6.3Darbo teisių gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-1168-638/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13136-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.3.2.5.2 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Č. (toliau– ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškinyje prašė pripažinti jo darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktų pagrindu neteisėtu bei atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos (toliau – atsakovė) 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. P-155 negaliojančiu, pakeisti ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 54 straipsnį, išmokant 2 (dviejų) mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, priteisti iš atsakovės ieškovui kompensaciją už priverstinę prastovą nuo 2022 m. birželio 17 d., taip pat įvertinti atsakovės ieškovui padarytos neturtinės žalos mastą, jos padarymo aplinkybes ir priteisti ieškovui iki 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovės įstaigoje istorijos mokytoju nepriekaištingai dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ir buvo atleistas ginčijamu atsakovės 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. P-155 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4078 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)13353, kuriuo ieškovo prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo atmetė. Ieškovo nuomone, iš ginčijamo atsakovės 2022 m. birželio 17 d. įsakymo turinio matyti, kad jame nenurodyta nei ieškovui inkriminuojamų pažeidimų vieta, nei laikas, nei pažeidimų turinys, jų esmė. Atsakovės kaip darbdavio įsakymo turinys yra ydingas ir neatitinka aiškumo bei konkretumo reikalavimų, keliamų tam, kad darbuotojas aiškiai suprastų, už kokius konkrečius pažeidimus jam yra skiriama drausminė nuobauda. Vien abstraktus kai kurių teisės aktų pavadinimų išvardinimas nėra tinkamas įsakymo turinio konkretumui ir aiškumui keliamų reikalavimų įvykdymas. Abstraktus rėmimasis „netinkamo darbo ir pareigų pažeidimų visuma“ taip pat rodo, kad jokių konkrečių pažeidimų ieškovas nepadarė, įrodymų dėl jų nesurinkta, o remiamasi reiškinių, kažkodėl įvardintų pažeidimais, „visuma“, net nenurodžius, kokie tai yra „pažeidimai“. Įsakyme taip pat minimas pasitikėjimo darbuotoju praradimas (2022 m. vasario 25 d. pokalbio metu vadovė nurodė pakankamai teiginių, reiškusių, kad ji nebepasitiki ieškovu, tačiau jam per 1 mėnesį jokios nuobaudos neskyrė ir pasitikėjimo praradimu tokio įsakymo negrindė) ir deklaratyvus „visų galimybių atkurti pasitikėjimą išnaudojimas“ – tuo tarpu, kai pati atsakovė 2022 m. birželio 14 d. atsakymu į prašymą prailginti paaiškinimo pateikimo terminą nurodė, kad ieškovas vilkina jo pateikimą ir terminą pratęsti ji atsisako, siūlo pateikti atsakymą tuojau pat, šiandien. Taip pat nori pakartoti ir 2022 m. liepos 14 d. ieškovo prašyme darbo ginčų komisijai nurodytus argumentus apie tai, kad ginčijamame atsakovės 2022 m. birželio 17 d. įsakyme dėl atleidimo teikiamos nuorodos į tris progimnazijos priimtus lokalinius teisės aktus – Mokyklos darbo tvarkos taisykles (2017 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V1-103), istorijos mokytojo pareigybės aprašymą Nr. 11 (2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V1-348) ir Pedagogų etikos kodeksą (toliau – Etikos kodeksas) (2018 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V1-171), – nenurodant, kokius šių teisės aktų punktus pažeidė ieškovas. Apie tai, kokį (-ius) šiurkštų (-čius) darbo drausmės pažeidimą (-us) užfiksavo darbdavys, galima tik spėlioti, nes įsakyme dėl atleidimo nėra nurodyti konkretūs teisės aktų punktai, kuriuos dėl savo kalto veikimo ar neveikimo ieškovas padarė. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. birželio 2 d. ieškovo buvo pareikalauta paaiškinti dėl mokinio, turinčio specialių ugdymo poreikių, istorijos dalyko vertinimo, 2022 m. birželio 8 d. dėl mokytojo elgesio ir 2022 m. birželio 13 d. pateikti paaiškinimą dėl teiginių su 7 b ir 8 b klasių mokiniais, kuriuos pasirašė progimnazijos socialinė pedagogė. Tačiau nė viename iš tų prašymų nebuvo nurodyta, nei kokius teisės aktus pažeidė, nei kokius darbo drausmės pažeidimus, darbdavio nuomone, padarė ieškovas. Tokią reikalavimų pasiaiškinti gausą per trumpą laikotarpį ieškovas vertina kaip mobingą prieš jauną mokytoją, kurio darbo kokybei bei elgesiui su mokiniais progimnazijos administracija, kurios atstovai ne kartą stebėjo mokytojo pamokas, neturėjo pastabų per dvejus jo darbo metus. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2021–2022 mokslo metų išvakarėse su mokytoju buvo pasirašyta jau neterminuota darbo sutartis. Pradėto mobingo tikslas – atleisti mokytoją iš darbo, kas ir buvo padaryta 2022 m. birželio 17 d.

3. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės neteisėtai atleidžiant iš darbo ieškovą bei neteisėtai reikalaujant iš jo pasiaiškinti dėl nesamų darbo drausmės pažeidimų, ieškovas patyrė įvairių nepatogumų, pergyvenimų, didelį emocinį stresą, pablogėjo ieškovo savijauta, teko kreiptis ir į psichiatrą, atsirado kitų neigiamų padarinių – ieškovui teko prašyti (duomenys neskelbtini) vadovybės pratęsti jam 2022 m. pavasario sesiją kursinio darbo, taip pat tiriamojo seminaro atsiskaitymų ir egzaminų apimtyje. Dėl streso ir emocinių išgyvenimų suprastėjo jo mokymosi VDU pasiekimų įvertinimai, t. y. pažymiai mokantis (duomenys neskelbtini).. Dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo ženkliai pasikeitė atsakovo savijauta, mokymosi kokybė, perspektyvos, socialinė ir finansinė padėtis, atsirado nerimas dėl ateities, kadangi ieškovas yra jauno, 21 metų amžiaus (duomenys neskelbtini) 3 kurso istorijos programos ir Pedagogikos gretutinės studijų programos studentas, turi pagrindo nerimauti dėl savo ateities ir esamos padėties, kurioje jis nepelnytai atsidūrė pirmą kartą gyvenime – iki tol darbo vietoje gaudavo tik paskatinimus, o staiga viskas pasikeitė ir ieškovas darbo vietoje tapo nepageidaujamas. Ieškovas darbo vietoje taip pat patyrė mobingą, neteisėtu atleidimu ir netgi atsakovei dar tik rengiant jo atleidimo dokumentus ieškovui buvo daroma ir padaryta reputacinė žala, be to, atleidimo momentu buvo panaikinta ieškovo paskyra ir dingo visi jo turėti asmeniniai jo paties sukurti testai bei kiti darbiniai dokumentai atsakovo gimnazijos valdomoje elektroninio dienyno „TAMO“ ieškovui sukurtoje paskyroje, kas taip pat sukėlė atsakovui neigiamus pergyvenimus, didelį ir nepelnytą pažeminimą buvusių mokinių, darbo kolegų ir bendradarbių, taip pat visuomenės akyse, sukėlė ženklius dvasinius išgyvenimus ir įtampą, nerimą bei sielvartą, bejėgiškumo ir neteisybės jausmą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį prašė juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė ir paaiškino, kad ieškovo neteisėto elgesio medžiaga pradėta rinkti tada, kai 2022 m. birželio 2 d. buvo gautas 7 klasės mokinės mamos raštiškas nusiskundimas, jog ieškovas su pranešėjos dukra ir kitais klasės mokiniais elgiasi netinkamai, t. y. iš jų šaiposi, tyčiojasi, per savo pamokas vartoja necenzūrinius žodžius. Pranešėjos rašte buvo prašoma ieškovui neleisti dirbti su jos vaiku ir atsakovui spręsti susidariusias problemas. Siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, ieškovui 2022 m. birželio 8 d. buvo pateiktas reikalavimas pateikti paaiškinimą raštu dėl mokytojo elgesio, tačiau ieškovas priimti reikalavimą (pasirašyti) atsisakė, o savavališkai ištraukęs dokumentą iš įstaigos raštvedės rankų, jį išsinešė. Ieškovas 2022 m. birželio 8 d. reikalavime ranka parašė, kad paaiškinimo pateikti į reikalavime nurodytą informaciją negali, nes nėra pateiktas pareiškimo autorius. Atsakovė nepateikė pranešimų autorių sąmoningai dėl asmens duomenų apsaugos. Atsakovė šiame reikalavime nurodė ieškovui pateikti paaiškinimą iki 2022 m. birželio 10 d. 11 val., tačiau ieškovas atsakymo raštu nepateikė. Po šio ieškovo delsimo pateikti paaiškinimą raštu bei nenoro pasikalbėti apie iškilusią situaciją, atsakovei tapo aišku, kad ieškovas sąmoningai vengia ir vilkina įvykių tyrimą. Kadangi atsakovė privalėjo užtikrinti ugdymo kokybę, saugoti vaikus nuo nederamo elgesio, spręsti iškilusias problemas bei laiku ir tinkamai reaguoti į bendruomenės narių skundus, prašymus, atsakovė pavedė socialinei pedagogei apklausti mokinius, kad būtų galima objektyviai, tinkamai įvertinti susidariusią situaciją bei įsitikinti, ar faktai pasitvirtins. Socialinė pedagogė pateikė mokiniams bendrą apklausą ir ten mokinių buvo klausiama apskritai apie visus mokytojus, o ne konkrečiai apie ieškovą. Kaip matyti iš 7 b klasės mokinių apklausos, vykusios 2022 m. birželio 10 d., protokolo turinio (dalyvavo 25 mokiniai), mokiniai nurodė priežastis, dėl kurių kyla problemos, t. y. istorijos mokytojas tyčiojasi iš mokinių, veda „lytinio švietimo pamokas“, keikiasi, šneka nešvankiai apie vibratorius ir t. t. Dalis mokinių pažymėjo, jog yra prasti santykiai su istorijos mokytoju. Taip pat į bylą pateiktas anketinės apklausos su 8 b klasės mokiniais, vykusios 2022 m. birželio 10 d., protokolas (dalyvavo 27 mokiniai). Mokiniai pažymėjo, su kokiomis netinkamo mokytojų elgesio problemomis susiduria. Buvo nurodytas mokytojas A. Č., pavaduojantis biologijos mokytoją, sakęs keiksmažodžius „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., kurie išvardinti protokole, šaipęsis iš mokinių. Dėl mokytojo elgesio mokiniams pasidarė nemalonu sėdėti jo vedamose pamokose. Taip pat mokiniai nurodė, kad toks ieškovo elgesys truko nuo 2022 metų kovo mėnesio. Gauti atsakymai (protokolai) ne tik nuliūdino, bet ir patvirtino, kad ieškovas netinkamai atliko savo darbines funkcijas ir kad jo elgesys bendraujant su mokiniais buvo nesusijęs su ugdymu. Ieškovas netinkamai elgėsi ir įžeidinėjo ne tik mokinius, bet ir mokyklos mokytojus bei atsakovės direktorę. Ieškovas 2022 m. birželio 9 d. užėjęs į įstaigos raštinę, atsakovės direktorę išvadino „(duomenys neskelbtini)“ kitų bendruomenės narių akivaizdoje ir sakė, kad ji kaip direktorė nemoka bendrauti ir bendradarbiauti, kad tai jos asmeninė problema. Dėl nurodytų tinkamo elgesio pažeidimų 2022 m. birželio 13 d. atsakovės direktorė pateikė ieškovui reikalavimą pateikti paaiškinimą raštu. Prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsakovės vadovė ne kartą bendravo su ieškovu, išsakė pretenzijas ir siekė išspręsti dėl pedagogo elgesio pamokų metu kilusias problemas taikiai. Atsakovės atstovė papildomai darbo ginčų komisijos nagrinėjamo ginčo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui jo darbo laikotarpiu progimnazijoje buvo teikiama visa reikalinga pagalba, išvardino pagalbą teikusius darbuotojus ir datas. Pasisakydama dėl pamokų metu vartojamų netinkamų frazių, kalbėjosi su mokytoju, pokalbyje kartu dalyvavo mentorius A. K.. Tą kartą pokalbis truko apie 1.30 val., o ieškovas, darbdaviui nežinant, pokalbį įrašinėjo. Darbuotojui įvardino, kad dviprasmiški juokeliai su mokiniais nepriimtini. Mokytojas į darbdavio jų pokalbio metu nurodytas pastabas atsakė turintis šiais klausimais savo nuomonę. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. birželio 17 d. gautas dar vienas 6 klasės tėvų laiškas, kuriame dėstoma, jog mokiniai, kuriems istorijos pamokas veda mokytojas A. Č., dažnai skundžiasi bloga atmosfera klasėje pamokų metu. Mokytojas dažnai netinkamai juokauja. Mokslo metų pradžioje mokiniai tai priėmė kaip įprastą jauno mokytojo poelgį. Tačiau vėliau juokai tapo dviprasmiški, mokytojas išsakydavo mokiniams nesuprantamas replikas, tokias, kaip „(duomenys neskelbtini)?“ Vaikams pasakius, kad tokie mokytojo juokeliai jiems yra nepriimtini ir vaikai nenori, kad mokytojas su jais taip bendrautų, buvo pasiūlyta visai klasei pasigydyti „(duomenys neskelbtini)“, esą jie visiškai nesupranta juokų ir yra nenormalūs. Ieškovas bent du kartus buvo perspėtas dėl netinkamo elgesio, tačiau nepadarė jokių išvadų, toliau elgėsi akivaizdžiai ignoruodamas mokykloje nustatytą tvarką, etikos principus, pedagogo moralei ir elgesiui su mokiniais keliamus reikalavimus. Ieškovas, būdamas ne tik eilinis darbuotojas, o mokytojo profesijos atstovas, kurio viena iš pareigų yra ugdyti jaunąją kartą, laikytis mokytojo profesinės etikos, pažeidė tai mokinių akivaizdoje. Nustačius, kad tokius pažeidimus mokytojas darė sistemingai, jokių išvadų nepadarė ir nedaro, atsakovės priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovo argumentai, jog jis darbo atleidimo metu ir vykstant teisminiam procesui patyrė išgyvenimus ir būtent tuo metu jo psichologinė būklė suprastėjo, yra visiškai nelogiški ir nepagrįsti, kadangi ieškovo psichologinė būsena galimai jau buvo pasikeitusi 2022 m. vasario 25 d. Atsakovės teiktuose procesiniuose dokumentuose, 2022 m. vasario 25 d. tarp ieškovo ir atsakovės direktorės įvyko pokalbis dėl ieškovo netinkamo elgesio pamokų metu. Garso pokalbio įrašo metu buvo galima girdėti, jog atsakovės direktorė ne vieną kartą ieškovą ramino, skatino nesikuisti tarp savo daiktų ir nekelti sąmyšio, kadangi ji tiesiog nori su juo pasikalbėti dėl esamos situacijos. Atsižvelgiant į kintančią ieškovo psichologinę būklę bei nenorą gerinti savo elgesį, atsakovė stengėsi ir suteikė įvairiapusę pagalbą dėl ieškovo darbo rezultatų gerinimo, elgesio su mokiniais ir mokytojais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo A. Č. 5 266,09 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos naudai.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė – ugdymo įstaiga, kuri turi užtikrinti psichologinį mokinių ir mokykloje dirbančių asmenų saugumą ir užtikrinti, kad tiek mokiniai, tiek ir mokytojai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai. Progimnazijos vadovė, sulaukusi nusiskundimų iš mokinių tėvų ir mokytojų dėl netinkamo ieškovo elgesio per pamokas, turėjo pareigą reaguoti į susidariusią situaciją ir reikalauti ieškovo pasiaiškinti. Ieškovas nepagarbiai elgėsi ir su pačia progimnazijos direktore – 2022 m. birželio 9 d. užėjęs į progimnazijos raštinę, ieškovas direktorę išvadino (duomenys neskelbtini)kitų bendruomenės narių akivaizdoje.

8. Teismas nurodė, kad susipažinęs su rašytine bylos medžiaga ir su ieškovo pateiktu teismui 2022 m. vasario 25 d. darytu garso įrašu, išklausęs tiek šalių, tiek liudytojų paaiškinimus neįžvelgė, kad ieškovo atžvilgiu, jo buvusioje darbovietėje buvo taikomas mobingas. Priešingai, ieškovo pateiktas garso įrašas patvirtina, kad pokalbio metu progimnazijos direktorė leidžia pasisakyti ieškovui, nurodo, kad yra linkusi padėti, investuoti savo laiką, patirtį, tiesiog duoda patarimų kaip vadovė ir kaip didesnę patirtį turinti kolegė dėl ugdymo proceso, pedagogo etikos taisyklių laikymosi, pabrėžia, kaip svarbu yra kalbėtis ir skatina spręsti susidariusias problemas.

9. Teismas nurodė, kad ieškovui jo darbo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo teikiama pagalba ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovui buvo paskirtas mentorius. Ieškovas išrinko ir pateikė teismui 2022 m. vasario 25 d. vykusio pokalbio tarp ieškovo, atsakovės atstovės – direktorės bei jos pavaduotojo daryto garso įrašo analizę. Teismas sutiko, kad pokalbio metu kai kurios direktorės išsakytos frazės ieškovo atžvilgiu nebuvo tinkamos, tačiau įvertinęs visą garso įrašą, jo kontekstą ir įrašo darymo aplinkybes, teismas vertino, kad nei minėtas garso įrašas, nei kiti bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovo tiesioginės vadovės ir kitų atsakingų asmenų reikalavimai buvo išdėstomi įžeidžiančiai ar siekiant ieškovą pažeminti bei siekiant ieškovui sudaryti nepakeliamas darbo sąlygas. Kadangi ieškovo tiesioginė vadovė buvo gavusi nusiskundimų tiek iš ieškovo kolegų, tiek iš mokinių tėvų dėl ieškovo netinkamo, nekorektiško elgesio, teismas vertino, kad ji turėjo pareigą reikalauti ieškovo prašyti pasiaiškinti, laikytis Etikos kodekso ir teikti pasiūlymus dėl paties ugdymo proceso. Teismas nurodė, kad aukščiau nurodyto pokalbio metu ir pats ieškovas pripažino savo netinkamą elgesį, nurodė, kad pasitaisys, padėkojo direktorei, kad išsakė savo nuomonę. Teismas nurodė, kad galimai ir pats ieškovas užsiėmė gandų rinkimu ir panašiais dalykais, kadangi iš pateikto garso įrašo matyti, kad jis nurodė, jog yra ir daugiau dirbančių nepatenkintų direktore, tačiau nenurodė, kas konkrečiai nepatenkinti.

10. Teismas nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) progimnazijai istorijos mokytojo (-os) pareigybės aprašymą, istorijos mokytojas turi pareigą laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo (14.4), kurti palankią ugdymosi aplinką (13.7). P. M. darbo tvarkos taisykles darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja įstaigą (83 p.), privalu kultūringai ir mandagiai bendrauti su kolegomis, administracija, ūkio personalu, mokiniais ir besikreipiančiais interesantais (84.4 p.). Teismas vertino, kad šie mokyklos norminių aktų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais ar formaliais, kadangi taip netinkamai vykdoma pagrindinė mokyklos funkcija bei nesilaikoma etikos, pagarbos mokinių ir jų tėvų atžvilgiu.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas žinojo apie jam pareikštas pretenzijas dėl netinkamo ir neetiško jo elgesio su mokiniais ir kolegomis. Prieš priimant sprendimą, ugdymo įstaigos direktorė ne kartą bendravo su ieškovu, išsakė pretenzijas tiek dėl ieškovo elgesio pamokų metu, tiek dėl bendravimo su kolegomis ir siekė susiklosčiusią situaciją išspręsti geruoju. Tačiau ieškovo neigiamas į tai požiūris, nepateikimas pasiaiškinimų, rodė jo abejingumą ir tai nulėmė atsakovės pasitikėjimo ieškovu praradimą.

12. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad pasirašytinai ieškovas nebuvo supažindintas su Etikos kodeksu. Dokumentų specialistė ragino kelis kartus užeiti ieškovą į raštinę ir susipažinti bei pasirašyti šį dokumentą, tačiau ieškovas to nepadarė. Mokytojų tarybos posėdžio 2021 m. rugpjūčio 30 d. protokolas Nr. P2-7 patvirtina, kad šio posėdžio metu pedagogai pakartotinai buvo supažindinti su Etikos kodeksu ir nurodyta, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 3 punktu kiekvienas pedagogas privalo laikytis švietimo įstaigos etikos normų. Šiame mokytojų tarybos posėdyje ieškovas dalyvavo ir tai patvirtina pridėtas dalyvavusių asmenų sąrašas. Teismo vertinimu, ieškovui turėjo būti žinomos Etikos kodekse išdėstytos nuostatos ir jis privalėjo jų laikytis.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčijo progimnazijos direktorės 2022 m. birželio 7 d. Nr. V1-214 Įsakymą dėl pavedimo Etikos komisijai atlikti tyrimą ir Etikos komisijos 2022 m. birželio 14 d. Nr. 1 posėdžio protokolą, nurodė, kad šie dokumentai yra suklastoti, tačiau ekspertizės atlikti neprašė. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo ginčijami dokumentai yra suklastoti. Teismo posėdžiuose liudytojai patvirtino, kad Etikos komisijos posėdis tikrai vyko. Vien tos aplinkybės, kad į šį posėdį ieškovas buvo kviečiamas žodžiu ir jame nedalyvavo, bei tai, kad atsakovė neturi galimybės pateikti vykusio posėdžio protokolo metaduomenų, nesudaro pagrindo teigti, kad dokumentai buvo suklastoti ir kad pats Etikos komisijos posėdis nevyko. Teismas nurodė, kad Etikos komisijos nariai, kurie buvo apklausiami teisme liudytojais, patvirtino, kad mokykloje yra nusistovėjusi praktika, jog renkantis nedidelei grupei mokytojų į susirinkimą, paprastai jie yra pakviečiami žodžiu. Liudytojų, kurie dalyvavo Etikos komisijos posėdyje, teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai yra išsamūs ir neprieštaringi, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų abejoti dėl aukščiau nurodytų dokumentų tikrumo.

14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo elgesys buvo priešiškas mokyklos norminių aktų reikalavimams ir negalėjo likti darbdavio neįvertintas. Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas mokytojo profesijos atstovu, kurio viena iš pareigų yra ugdyti jaunąją kartą ir laikytis mokytojo profesinės etikos, pastarosios nesilaikė, ją pažeidė ir mokinių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius bei kitokio pobūdžio nederamas vartoti frazes. Ieškovo pasikartojantis neetiškas elgesys mokiniams ir jų tėvams sukėlė nepasitikėjimą ne tik pačiu ieškovu, bet ir ugdymo įstaiga. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog ieškovas po pokalbių su mokyklos vadove jokių išvadų nedaro, toliau pažeidinėja progimnazijos istorijos mokytojo pareigybės aprašyme nurodytas normas, demonstruoja nepagarbą mokiniams ir jų tėvams, kolegoms, įstaigos vadovei ir atsakovės interesams, vengia bendradarbiauti, nepateikia paaiškinimų, padarė išvadą, kad atsakovės atstovė – direktorė pagrįstai situaciją įvertino kaip sudarančią rimtas prielaidas nepasitikėti ieškovu ir turėjo pagrindą konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei dėl to nutraukti darbo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas iš esmės nevertino visų 2022 m. vasario 25 d. įrašyto šalių pokalbio metu pasakytų 48 netinkamų frazių, kurias daugiausiai mokyklos vadovė, o taip pat jos pavaduotojas ugdymui (tuo pačiu ieškovui paskirtas mentorius) A. K. vartojo ieškovo atžvilgiu. Šiame pokalbyje dalyvavęs atsakovės vadovės pavaduotojas ugdymui A. K. taip pat vartojo ieškovo atžvilgiu mobingą, keiksmus ir įžeidžiamą vadinimą kvailiu, mazochistu, siekdamas įbauginti ieškovą, parodyti savo viršesnę padėtį bei ieškovo pažeidžiamumą. Bauginimas atleidimu iš darbo atsakovės šių atstovų buvo pasirinktas kaip vienas pagrindinių mobingo priemonių, šalia įžeidinėjimo ir nuolatinio žeminimo. Neteisėtai atleisti ieškovą bei taikyti prieš jį mobingą atsakovę skatino tai, jog jis yra drąsiai kritikuojantis mokyklos direktorę ir mokykloje esančias negeroves bei mokyklos vadovės suvokimas, kad ieškovas yra priimtas į darbą neteisėtai, be pakankamo išsilavinimo.

15.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė dokumentus (mokinių apklausų anketas ir jų protokolus, Etikos komisijos 2022m. birželio 14 d. protokolą) sudarė teisėtai, patikimai ir ne atgaline data. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus. Vertintina, kad byloje patikimais dokumentais galima laikyti tik 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. birželio 13 d. reikalavimus pateikti paaiškinimus, taip pat 2022 m. birželio 14 d. atsakovės pranešimą ieškovui dėl paaiškinimo pateikimo termino nepratęsimo, kurie aiškiai pažeidžia pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) nuostatą, kad tirdama darbo drausmės pažeidimą, atsakovė „...raštu pareikalauja, kad darbuotojas raštu 3 dienų laikotarpyje pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo“. Abu kartus ieškovas buvo reikalaujamas pateikti paaiškinimą per 2 paras ir per 23 valandas ir 56 minutes.

15.3. Sprendimo motyvas, kad „...Galimai ir pats ieškovas užsiėmė gandų rinkimu ir panašiais dalykais, kadangi iš pateikto garso įrašo matyti, kad jis nurodė, jog yra ir daugiau dirbančių nepatenkintų direktore, tačiau nenurodė kas konkrečiai nepatenkinti“ nėra susijęs nei su atleidimo iš darbo pagrįstumo vertinimu, nei su pačios atsakovės pasirinktos teisinės pozicijos byloje palaikymu. Iš šio motyvo galima suprasti, kad ieškovas privalėjo atskleisti vadovei, kokie darbuotojai yra ja nepatenkinti. Tačiau tokios pareigos jokia teisės norma ieškovui nenustato, teismas jos nenurodė, nors rėmėsi šiuo ieškovo elgesio darbe „ypatumu” kaip dar viena priežastimi atsakovei nepasitikėti ieškovu ir jį atleisti.

15.4. Teismas taip pat nepagrįstai vertino ir jau po ieškovo atleidimo, t. y. po šalių darbo santykių pasibaigimo įvykusius įvykius ir aplinkybes - ieškovo susirašinėjimą su kitu atsakovės darbuotoju. Teismas apskritai be jokio pagrindo vertino tokias su byla net nesusijusias bei jau po ieškovo atleidimo atsiradusias aplinkybes.

15.5. A. D. tvarkos taisyklių 87.6 punkte numatyta, kad nagrinėjant konfliktines situacijas rašomas susirinkimo protokolas, prireikus gali būti daromas ir garso įrašas. Atsakovė nepasirūpino, kad būtų rašomas tokio 2022 m. birželio 13 d. trišalio šalių ir steigėjo atstovės susitikimo protokolas, taip pat nepasirūpino, kad toks pokalbis būtų įrašytas, kas galėtų padėti išsiaiškinti, už ką buvo atsiprašyta.

15.6. Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnis nustato auklėtojų ir mokytojų atsakomybę už vaiko teisių pažeidimus. Tai, kuo prieš atleidimą iš darbo buvo kaltinamas ieškovas, tiesiogiai atitinka ANK 72 straipsnio 3 dalies numatytą veiką – vaiko teisių pažeidimą, padarytą mokymo įstaigos auklėtojo (ir tuo pačiu - mokytojo). Tačiau jokių tyrimo institucijų atsakovė savo veikloje neinformavo, pagalbos nustatyti galimą teisės pažeidimą neprašė, ėmėsi tirti galimai padarytą pažeidimą savarankiškai, nekvalifikuotai ir neteisėtai, neužtikrindama jos savarankiškai renkamų „įrodymų“ patikimumo kriterijaus laikymosi, nesant jokių tokį „rinkimą” numatančių teisės aktų.

15.7. Po daugiau kaip 1,5 metų sėkmingo ir pagirtino darbo atsakovės įstaigoje, artėjant 2022 mokslo metų pabaigai, ieškovas staiga tapo „blogas“ ir buvo atleistas vos per 16-15 dienų Ieškovas nurodė pagrįstus argumentus ir kėlė klausimus, kodėl jokie ieškovo nusižengimai nebuvo pastebimi anksčiau, tačiau šių prielaidų teismas nesiaiškino, pasikliovė vien anoniminėmis mokinių „anketomis”, 3 tėvų pranešimais ir asmeniškai jokių ieškovo pažeidimų nemačiusių suaugusiųjų asmenų liudytojų parodymais, nesamu atsiprašymu, taip pat ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu ir net pusę metų atsakovės niekur net neminėtu jos Etikos komisijos 2022 m. birželio 14 d. protokolu, kurio sukūrimo autentiška data taip ir liko nenustatyta.

15.8. Tariamai vykusiame atsakovės Etikos komisijos 2022 m. birželio 14 d. posėdyje nedalyvaujant ir nesant į jį pakviestam ieškovui, Etikos komisijai pradėjus atlikti savo darbą ir jį užbaigus taip ir nepasitvirtinus bei neturint savo darbo reglamento, kuris yra būtinas pagal Pedagogų etikos kodekso V skyriaus 5 punktą, buvo pažeista ne tik ieškovo teisė būti išklausytam, bet ir lokalinės darbo teisės norma, t. y. Pedagogų etikos kodekso V skyriaus 5 punktas, darbo tvarkos taisyklių 75 ir 86 punktai, (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbuotojų pareigų pažeidimo fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo dėl įvykdytų pažeidimų tvarkos Aprašo 16, 21, 22 punktai, darbo kodekso 24 straipsnis, 58 straipsnio 4 dalis bei kitos teisės normos bei gausūs teismų praktikos išaiškinimai. Atsakovė neorganizavo jokios komisijos posėdžio, ši komisija neatliko tyrimo, o pavėluotai, po 6 mėnesių ir 15 dienų į bylą pradėti teikti duomenys apie Etikos komisijos posėdį/protokolą bei ieškovo elgesio svarstymą šiame posėdyje yra labai nepatikimi, ieškovas pakartotinai prašo teismą jais nesiremti ir pareiškia apie jų suklastojimą.

15.9. Ieškovas niekada nebuvo supažindintas su Pedagogų etikos kodeksu, nors supažindinimo pareigą turėjo būtent atsakovė. Teismo sprendimo motyvas, kad ieškovas su juo susipažino 2021 m. rugpjūčio 30 d. mokytojų tarybos posėdyje ir tai neva patvirtina jame dalyvavusiųjų asmenų sąrašas, negali būti vertinamas vienareikšmiškai, nes, kaip matyti iš protokolo, mokytojų tarybos posėdyje tokiu metu prieš pat mokslo metus negalėjo būti skaitomas ar cituojamas pats minimas Pedagogų etikos kodeksas. Formalus bendro pobūdžio priminimas, kad toks kodeksas egzistuoja ir reikia jo laikytis, galėjo būti paminėtas, tačiau iš protokolo tekste aptariamų klausimų gausos matyti, kad toks supažindinimas nebuvo susirinkimo tikslas. Ieškovo pasirašymas posėdžio dalyvių sąraše dar nereiškia jo susipažinimo su Pedagogų etikos kodeksu.

15.10. Be to, teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nors kai kurių atsakovei suteiktų teisinių paslaugų įkainiai, vertinant bylos apimtį ir suteiktas paslaugas, yra aiškiai neatitinkantys protingumo ir teisingumo tokioje byloje principų. Ieškovas yra našlaitis, nuo 4 metų augęs vaikų globos namuose, mokosi(duomenys neskelbtini), jokio turto neturi, stipendijos jau nebegauna, o dėl pašlijusios sveikatos ir patirtos neturtinės žalos yra priverstas pasiimti akademines atostogas iki kitų metų vasario 1 dienos. Teismas nevertino šių aplinkybių, bylos išlaidas nepagrįstai traktavo kaip eilinio komercinio civilinio ginčo išlaidas.

15.11. Teismas taip pat nepriteisė ieškovo naudai jo prašytos neturtinės žalos, netenkindamas šio reikalavimo kaip išvestinio iš pagrindinių reikalavimų. Ieškovas palaiko savo 2022 m. lapkričio 30 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio vertinimo, ją patvirtinančių bylos įrodymų bei teismo teisės nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimo (1 Eur) priteisti teismo nustatyto dydžio žalą (iki 5 000 Eur) ir prašo jais vadovautis nustatant neturtinės žalos dydį bei priteisiant iš atsakovės ieškovo patirtą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsisakyti priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus, priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus byloje. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir nevertino išimtinai tik ieškovo pateiktų atsakovės išsakytų frazių garso įrašo metu, o vertino visą garso įrašo turinio visumą. Teismas sprendime argumentuotai nurodė, kad joks mobingas ieškovo atžvilgiu apskritai nebuvo naudotas ir su ieškovu darbo sutartis nutraukta teisėtai, atsižvelgiant į ieškovo padarytus pažeidimus bei patį požiūrį į darbą, nenorą keisti savo neetišką, žeminantį tiek mokinius tiek mokytojus, elgesį. Atsakovės nuomone, 2022 m. vasario 25 d. įvykusio pokalbio tarp šalių metu ieškovo atžvilgiu buvo išsakytos pastabos dėl netinkamo ieškovo elgesio, kito mokyklos mokytojo pažeminimo vaikų akyse, nedalyvavimo mokytojų susirinkimuose bei netinkamo ir žeminančio elgesio atsakovės vadovės atžvilgiu paskutiniojo mokytojų pasitarimo metu. Viso pokalbio metu atsakovės vadovė užsirašinėjo, kas konkrečiai netinka ieškovui ir kaip ji gali pagerinti situaciją ir išspręsti problemas.

16.2. Ieškovas netinkamai elgėsi ir įžeidinėjo ne tik mokinius, bet ir mokyklos mokytojus bei atsakovės direktorę, nes 2022 m. birželio 9 d. užėjęs į įstaigos raštinę, ieškovas atsakovės direktorę išvadino „(duomenys neskelbtini)“ kitų bendruomenės narių akivaizdoje ir sakė, kad ji kaip direktorė nemoka bendrauti ir bendradarbiauti, kad tai jos asmeninė problema.

16.3. Ieškovo elgesys po darbo santykių nutraukimo yra labai reikšmingas vertinant darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą, kadangi būtent darbuotojo charakteristiką, buvusią darbo santykių metu ir pagrindžia tai, kaip ieškovas elgiasi net ir nutraukus darbo santykius su atsakove. Po darbo santykių nutraukimo, viso proceso metu, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas nuolat nuteikinėjo atsakovės mokytojus, rašė žinutes mokinių tėvams. Iš pateiktų naujų ieškovo įrodymų taip pat matyti, jog ieškovas visais įmanomais būdais, net ir priėmus teismui neigiamą jo atžvilgiu sprendimą siekia pakenkti mokyklos direktorei ir atsakovei, užsisakydamas straipsnius internetiniuose portaluose, rašydamas mokinių tėvams bei rinkdamas nepilnamečių vaikų parašus, kurie net nebuvo ieškovo mokiniai, kuomet jis dirbo atsakovės įstaigoje.

16.4. Visi liudytojai teismo posėdžiuose patvirtino, kad Etikos komisijos posėdis tikrai vyko. Vien tos aplinkybės, kad į šį posėdį ieškovas buvo kviečiamas žodžiu ir jame nedalyvavo, nesudaro pagrindo teigti, kad dokumentai buvo suklastoti ir kad pats Etikos komisijos posėdis nevyko. Iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytos Etikos komisijos posėdis vyko pirmą kartą. Etikos komisijos nariai, kurie buvo apklausiami teisme liudytojais, patvirtino, kad mokykloje yra nusistovėjusi praktika, jog renkantis nedidelei grupei mokytojų į susirinkimą paprastai jie yra pakviečiami žodžiu.

Šalies argumentai

16.5. Ieškovo skunde nurodyta pozicija, jog neetiški ir neteisėti ieškovo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 72 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra nelogiška. Iš visų byloje pateiktų įrodymų viseto bei atsakovės pozicijos spręsti ginčus taikiu būdu, organizuoti susitikimus bei vykti į Švietimo skyriaus organizuojamus neoficialius susitikimus, ieškovo nurodyta argumentacija, jog atsakovės direktorė nekvietė ieškovui policijos ir neva pasielgė neteisėtai, prieštarauja ne tik atsakovės veiklos principams, bet taip pat ir darbo santykių veiklos reglamentavimui. Administracinius nusižengimus reglamentuojanti teisė ir darbo santykius reglamentuojanti teisė yra skirstomos į dvi visiškai skirtingas teisės šakas, reglamentuojančias tarpusavyje nesusijusius teisinius santykius, todėl ieškovo teiginys, jog atsakovė turėjo kreiptis į policiją, o ne spręsti ginčą atsakovės įstaigos viduje, yra nesuprantama.

16.6. Ieškovas buvo tinkamai informuotas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pažymėtina ir tai, jog su ieškovu darbo santykiai buvo nutraukti ne tik pateikiant reikalavimą pasiaiškinti, tačiau ir atlikus išsamų tyrimą dėl ieškovo netinkamo elgesio – buvo atliktos mokinių apklausos bei organizuoti pokalbiai ir susitikimai su ieškovu, siekiant išsiaiškinti netinkamą ieškovo elgesį.

16.7. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo nurodyta aplinkybė, jog teismo sprendimu priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepakeliama našta ieškovui, prieštarauja jo elgesiui ir patiriamoms išlaidoms užsisakant apie save internetinių portalų straipsnius.

16.8. Iš byloje esamų įrodymų ir ieškovo, teismo posėdžio metu, duotų paaiškinimų, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog ieškovas nei dirbdamas pas atsakovę, nei po jo atleidimo, jokių sveikatos problemų nepatyrė, o jeigu ir patyrė ne dėl atleidimo, o dėl pačio inicijuoto darbo ginčo ir galimai „pamokius” profsąjungų atstovui ir / arba advokatui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Ieškovas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šie įrodymai yra surašyti ir ieškovui pateikti vėliau, nei buvo priimtas teismo sprendimas (buvusių mokinių tėvams bei buvusiems mokiniams sužinojus apie jį), be to, ir būtinybė juos pateikti atsirado tik susipažinus su teismo sprendimu (CPK 314 str.), o pagal šios normos taikymo teismų praktiką, atsakovams bus sudaryta pakankama galimybė ir laikas susipažinti su šiais naujais įrodymais ir šioje su viešuoju interesu susijusioje darbo ginčo byloje pateikti teismui savo teisinę poziciją.

19. Atsakovė prašo prijungti šiuos naujus įrodymus prie bylos: 2023 m. birželio 17 d. direktorės atsakymas I. U. atstovei ir 2023 m. birželio 15 d. mokinio tėvo žinutę atsakovės atstovei. Nurodo, kad naujus įrodymus teikia siekdama apsiginti nuo ieškovo neteisėtai surinktų ir visiškai nepagrįstų naujų įrodymų, teikiamų su apeliaciniu skundu.

20. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teisme – su ieškiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 7 str. 2 d., 135 str. 2 d.,179 str., 181 str. 2 d., 198 str., 226 str.). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Kadangi CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja įstatyme numatyta išimtinė situacija, leidžianti priimti abiejų šalių teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Ieškovo teikiami įvairūs straipsniai iš interneto naujienų portalų su bylos nagrinėjimu nėra susiję, jokių bylai spręsti reikšmingų aplinkybių nepatvirtina. Ieškovo teikiami įvairūs susirašinėjimai su buvusiais kolegomis, nenustatytų asmenų surašyti ir pasirašyti raštai, kuriuos ieškovas vadina informaciniais pranešimais, yra datuoti 2023 metais, t. y. jau po ginčo sprendimo priėmimo, bylos nagrinėjimo metu šių raštų nebuvo, todėl jie byloje nieko negali įrodyti. Ieškovo prašymas suteikti jam akademines atostogas ir sprendimas dėl atostogų taip pat nėra susiję su ginčo dalyku, be to, yra priimti jau po teismo sprendimo paskelbimo. Tas pats pasakytina apie atsakovo teikiamus naujus įrodymus: jie yra sudaryti jau po teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliacijos procesui nėra aktualūs. Abiejų šalių teikiami nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

22. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pažeidus darbo drausmę teisėtumo ir pagrįstumo (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).

23. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantas (ieškovas) buvo priimtas dirbti istorijos mokytoju 2020 m. rugsėjo 1 d., o atleistas iš darbo 2022 m. birželio 17 d. direktorės įsakymu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir mokyklos vadovės prarastą pasitikėjimą ieškovo elgesiu ir bendravimo kultūra darbe (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įsakyme šiurkštus darbo pareigų pažeidimas nurodytas kaip netinkamas elgesys ir bendravimo kultūra, kuriuos mokyklos vadovė nustatė iš mokinių tėvų rašytinių skundų ir socialinės pedagogės L. K. atliktų mokinių apklausų. Mokinių tėvų rašytiniai skundai buvo tokie: 1) 2022 m. birželio 2 d. 7 klasės mokinės mama I. Č. nurodė, kad ieškovas su jos dukra ir kitais klasės mokiniais elgiasi netinkamai, iš jų šaiposi, tyčiojasi, per savo pamokas vartoja necenzūrinius žodžius, rašte prašoma ieškovui neleisti dirbti su jos vaiku; 2) 2022 m. birželio 9 d. gautas tos pačios I. Č. skundas, kad ieškovas gegužės 13 d. pamokoje sakė, kad mokinės mama jam rašinėja laiškus, bet jis neatrašys atgal, vartojo pamokos metu necenzūrinius žodžius; 3) 2022 m. birželio 10 d. dviejų mokinių tėvų rašytinis skundas, kad ieškovas pamokų metu vartoja netinkamas replikas, netinkamą žodyną, prašė neskirti jo mokyti jų vaikų. Gavusi tėvų skundus, atsakovės direktorė 2022 m. birželio 10 d. organizavo 7 ir 8 klasių mokinių apklausas, kurių rezultatus apibendrino socialinė pedagogė L. K.. Iš mokinių anketų paaiškėjo, kad ieškovas pamokų metu vartoja nešvankius, necenzūrinius žodžius, nurodyti tie patys žodžiai, kurie paminėti ir I. Č. skunde, keletas mokinių nurodė, kad dažnai ieškovas vartoja frazę „(duomenys neskelbtini)“ ar pan. Taigi, byloje nustatyta, kad drausmės pažeidimo objektyviąją sudėtį sudarė būtent ieškovo netinkama leksika pamokų metu (necenzūriniai žodžiai, frazės, nekorektiškos replikos apie mokinių tėvų rašinėjamus jam laiškus ir pan.).

24. Byloje nustatyta, kad apie konkrečią netinkamą ieškovo leksiką darbdavys sužinojo iš jau minėtų 2022 m. birželio mėnesį gautų tėvų skundų ir mokinių anketų. Todėl apelianto argumentai, kad iki 2022 m. birželio mėnesio darbdavys jo darbą vertino teigiamai, jis buvo apdovanojamas, skatinamas, o 2022 m. birželio mėnesį atsirado pretenzijos, yra atmestini kaip neįrodantys, kad darbdaviui apelianto vartojama leksika buvo žinoma jau nuo jo darbo mokykloje pradžios, tačiau darbdavys tokią leksiką toleravo.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas apklausė kaip liudytojas tiek skundus dėl ieškovo leksikos parašiusias mokinių mamas I. Č., I. Ž., R. M., tiek papildomai apklausė ieškovo kolegas mokytojus R. R., A. K., L. K., G. R.. Skundus rašiusios mamos patvirtino, kad jos tikrai rašė direktorei skundus dėl ieškovo leksikos ir elgesio, ir kad skunde išdėstytos aplinkybės tikrai buvo. Kiti apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas naudojo netinkamą leksiką pamokų metu, rusišką žargoną, įžeidžiančius kreipinius į mokinius ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas savo darbe pažeidė (duomenys neskelbtini) progimnazijos istorijos mokytojo (-os) pareigybės aprašymą, pagal kurį istorijos mokytojas turi pareigą laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo (14.4), kurti palankią ugdymosi aplinką (13.7), pažeidė mokyklos darbo tvarkos taisykles, pagal kurias darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja įstaigą (83 p.), privalo kultūringai ir mandagiai bendrauti su kolegomis, administracija, ūkio personalu, mokiniais ir besikreipiančiais interesantais (84.4 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo, kad šie mokyklos norminių aktų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais ar formaliais, kadangi taip netinkamai vykdoma pagrindinė mokyklos funkcija bei nesilaikoma etikos, pagarbos mokinių ir jų tėvų atžvilgiu, todėl atsakovės direktorė pagrįstai situaciją įvertino kaip sudarančią prielaidas nepasitikėti ieškovu ir turėjo pagrindą konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei dėl to nutraukti darbo sutartį.

26. Nors apeliantas nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su atsakovo progimnazijoje patvirtintu pedagogų etikos kodeksu, tačiau pagal ieškovo darbo sutarties 6.1 punktą, sudarydamas darbo sutartį ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su savo pareigybės aprašymu, darbo tvarkos taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis. Pažymėtina, kad net ir nesusipažinus su pedagogų etikos kodeksu, aukštojoje mokykloje studijuojančiam, pedagogo darbą dirbančiam asmeniui turėtų būtu suprantama, kas yra kultūringas asmenų bendravimas, norminė leksika, pedagogo ir mokinio santykiai, turėtų būti suprantama, kad necenzūrinių, vulgarių žodžių ir frazių vartojimas pamokų metu yra neleistinas.

27. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nurodytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad direktorė prašė ieškovo pasiaiškinti dėl netinkamos leksikos du kartus: 1) 2022 m. birželio 8 d. pareikalavo iki birželio 10 d. pasiaiškinti dėl viešų patyčių iš mokinio, tėvų laiškų viešo aptarimo su mokiniais, necenzūrinių žodžių vartojimo, higienos normų pažeidimo, t. y. kontrolinių darbų rašymo per pertraukas, ir 2) 2022 m. birželio 13 d. direktorė dar kartą paprašė pateikti paaiškinimą dėl ieškovo vartojamos leksikos, nurodytos mokinių apklausų anketose, dėl kitų necenzūrinių žodžių, frazių, dėl pavadinimo mokyklos direktorės neįgalia įstaigos raštinėje girdint kitiems kolegoms.

28. Apeliantas, gavęs pirmąjį reikalavimą pasiaiškinti, nurodė, kad pasiaiškinti jis negali nesant nurodyto konkretaus asmens, kuris jį skundžia, pareikalavo pataisyti raštą. Į antrąjį reikalavimą pasiaiškinti apeliantas atsakė 2022 m. birželio 14 d. prašymu duoti jam 5 darbo dienas apmąstyti situaciją, nes šiuo metu yra užimtas, rėmėsi nenurodytais teisės aktais ir sąmoningumo principu.

29. Teisėjų kolegija tokį apelianto elgesį vertina kaip atsisakymą parašyti pasiaiškinimą dėl jam nurodytų darbo drausmės pažeidimų. Pažymėtina, kad DK 58 straipsnio 4 dalis, nustatydama darbdavio pareigą pareikalauti pasiaiškinimo nurodo protingą laikotarpį tokiam pasiaiškinimui pateikti. Protingo laikotarpio sąvoka įstatyme neapibrėžta, tai vertinamoji sąvoka. Šiuo atveju iš ieškovo buvo paprašyta pasiaiškinti 2022 m. birželio 8 d., taigi, birželio 14 d. nuo reikalavimo jau buvo praėję 6 kalendorinės dienos, ieškovas prašė dar 5 darbo dienų, t. y. norėjo dar mąstyti apie situaciją, jo teigimu, iki birželio 21 d. Kolegijos nuomone, toks ilgas terminas pateikti pasiaiškinimą, ar pamokų metu vartojo konkrečius žodžius ir frazes ir kodėl tai darė, neatitinka protingumo sąvokos. Darbuotojo elgesys, kai jis neteikia pasiaiškinimo dėl drausmės pažeidimo, išsisukinėja įvairiais pretekstais, savo esme reiškia, kad darbuotojas nepripažįsta padaręs pažeidimą, nesigaili ir neketina keisti savo elgesio modelio. Pažymėtina, kad DK nenumato darbuotojo teisės nurodinėti vadovui, kokio turinio turi būti reikalavimas pasiaiškinti, kokie dokumentai turi būti jam pateikti ir pan. Pakanka, kad vadovas konkrečiai nurodo, dėl kokio pažeidimo prašo pasiaiškinti.

30. Spręstina, kad mokyklos vadovė, prieš nuspręsdama atleisti ieškovą iš darbo, atliko DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus veiksmus: gavusi duomenų apie ieškovo padarytus pažeidimus, paprašė papildomo patikrinimo (mokinių apklausos), įvertino jai pateiktus duomenis, net du kartus prašė pasiaiškinti, įvertino pažeidimo sunkumą, reikšmę, darbuotojo rezultatus iki pažeidimo, darbuotojo elgesį paaiškėjus pažeidimams ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu.

31. Apeliantas argumentuoja, kad mokyklos Etikos komisijos 2022 m. birželio 14 d. posėdžio protokolas yra suklastotas, jokio posėdžio nebuvo, apeliantas į jį nebuvo kviečiamas ir t.t. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiriant darbo drausmės pažeidimą iš darbdavio nėra reikalaujama surengti kokių nors komisijų kokius nors papildomus posėdžius, tai yra darbdavio diskrecijos klausimas. Todėl aplinkybės dėl Etikos komisijos posėdžio buvimo ar nebuvimo šioje byloje teisinės reikšmės neturi.

32. Apeliantas savo skunde, tiek ir ieškinio pareiškimuose nuolat akcentavo, kad prieš jį buvo vartojamas mobingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniu buvo prašoma pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą. Mobingas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai buvo tik papildomos aplinkybės, kurios, net jeigu ir pasitvirtintų ar iš dalies pasitvirtintų, nekeičia nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus – naudojo netinkamą leksiką pamokų metu, netinkamai bendravo su mokiniais.

33. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, paskirta nuobauda - atleidimas iš darbo - yra proporcinga ir teisėta, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos jam padarymo. Neturtinės žalos priteisimas yra galimas nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: kaltininko neteisėtus veiksmus, atsiradusią dėl jų žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos ( CK 6.246-6.249 straipsniai). Šiuo atveju neteisėtų atsakovės S. D. progimnazijos veiksmų nebuvo nustatyta.

34. Kiti apelianto nurodyti argumentai ir samprotavimai neturi reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-960/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

35. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio nebuvo galima tęsti jo darbo sutarties ir leisti jam toliau dirbti pedagogo darbą. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas - Darbo kodekso 58 straipsnio 2, 4, 5 dalis, ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

36. Apeliantas kėlė ir nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo klausimą, argumentavo iš esmės savo sunkia finansine padėtimi. Byloje nustatyta, kad atsakovė teikė duomenis patyrusi iš viso 4829,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (789,50 Eur ir 907 Eur pagal 2022 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. sausio 12 d. pateiktas sąskaitas, 1213,50 Eur pagal 2023 balandžio 20 d. sąskaitą, 1922,09 Eur pagal 2023 m. gegužės 8 d. sąskaitas). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma buvo iš viso 5 616,09 Eur, ir sumažino priteistiną sumą iki 5 266,09 Eur.

37. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato, advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylinėjimosi išlaidos paskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau- Rekomendacijos) patvirtintus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 2 punkte pažymėta, kad teismas turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos. Iš kitos pusės, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teismų teisė išimtiniais, konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstais atvejais nukrypti nuo įprastinės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos priteisiant tiek didesnę sumą, nei nurodyti dydžiai Rekomendacijose, tiek dėl kitokio pobūdžio svarbių priežasčių pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus nuspręsti priešingai, t. y. priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, įtvirtintą Rekomendacijose, mažinti ar jo visai nepriteisti. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad nepagrįstas išlaidavimas atstovavimo išlaidoms neturėtų būti skatinamas.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atstovų pateiktas sąskaitas, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos dar turėtų būti mažinamos išbraukiant iš atlygintinų paslaugų kelionėje praleisto laiko kompensavimą (iš viso 325 Eur), baigiamosios kalbos parengimą (iš viso 900 Eur), nes raštu parengti baigiamosios kalbos CPK nėra reikalaujama, taip pat įvairių konsultacijų kainą, nes advokatas, susipažinęs su byla, parengęs procesinius dokumentus atstovauja klientą teisme, todėl papildomos konsultacijos klientui šiuose veiklos etapuose nėra reikalingos (iš viso 340 Eur). Todėl bendra atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 3264,09 Eur, teismo sprendimas pakeistinas bylinėjimosi išlaidų dalyje.

39. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą - 1210 Eur. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą patikslinant rezoliucinę dalį ir priteistą iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos naudai bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 3264,09 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 9 ct).

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos, naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė