Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. P. ir E. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra kompensuojant lygiaverčiu žemės plotu iki skundžiamų sprendimų priėmimo buvo vykdoma institucijoje ir ji privalėjo būti užbaigta. Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pinigais, prieštarauja Nuosavybės teisių atkūrimo 4 straipsnio 1–3 dalyse bei 16 straipsnio 2 dalyje ir 9 dalies 1 punkte įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms.

Nurodė, jog, prieš priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, NŽT 2019-12-03 įsakymais Nr. 6VĮ-1004-(14.6.2.) ir Nr. 6VĮ-1005-(14.6.2.) Išvadas Nr. 4939 ir Nr. 6133 nepagrįstai pripažino netekusiomis galiomis. NŽT įsakymai, kuriais panaikintos Išvados Nr. 4939 ir Nr. 6133, yra neaiškūs, nemotyvuoti, juose nurodytas teisinis įsakymų priėmimo pagrindas – Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis – įsigaliojo tik 2019-01-01. Nė viena iš pareiškėjų po 2019-01-01 negavo jokio kvietimo rinktis žemės sklypų, todėl Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies taikymui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pažymėjo, jog nors skundžiami sprendimai bei Įsakymai, kuriais panaikintos Išvados Nr. 4939 ir Nr. 6133, priimti 2019 metais, tačiau pareiškėjos apie tai nebuvo informuotos, apie juos sužinojo tik gavę 2022-11-29 NŽT raštą, po to, kai kreipėsi į NŽT dėl informacijos suteikimo.

Nurodė, jog skundžiamuose sprendimuose ir įsakymuose, kuriais Išvados Nr. 4939 ir Nr. 6133 pripažintos netekusiomis galios, nėra nurodyta, kokiu teisiniu ir (ar) faktiniu pagrindu buvo nuspręsta už valstybės išperkamą žemę kompensuoti ne lygiaverčiu žemės sklypu, o pinigais. Pareiškėjų nuomone, NŽT 2019-12-11 pažyma dėl nuosavybės teisių atkūrimo tokio pagrindo nepagrindžia, todėl skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti, priimti neaiškiais pagrindais.

Pareiškėjų nuomone, nuosavybės teisių atkūrimas pinigais pažeidžia jų teises, neatitinka pretendentų valios, prieštarauja nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantiems teisės aktams, juose numatytoms procedūroms, todėl skundžiami sprendimai turi būti panaikinti, įsakymais panaikintų Išvadų Nr. 4939 ir Nr. 6133 galiojimas atkurtas. Prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-27 priimtų sprendimų Nr. 6S-94-(14.6.3.) ir Nr. 6S-95-(14.6.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P.“, kuriais nuspręsta V. P. atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. P. turėtą žemę Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, – į 1,60 ha ir 0,66 ha žemės sklypus, kompensuojant pinigais (už 2,50 ha – 600,56 Eur, už 0,66 ha – 247,73 Eur.).

Byloje nėra ginčo, jog V. P. kartu su kitais pretendentais įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į nuosavybės teises atkuriančią instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią buvusio savininko A. P. (duomenys neskelbtini) kaime, valdytos 9,83 ha žemės dalį.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje V. P. 2003-03-24 prašymas patvirtina, jog jis prašė 0,78 ha grąžinti natūra (duomenys neskelbtini) kaime, o už likusią žemę suteikti lygiavertį žemės sklypą. 2004-10-29 buvo priimta Kauno apskrities išvada Nr. 4939 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria patvirtinta, jog jis turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,50 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemei, suteikiant lygiavertį žemės sklypą. NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2010-12-14 įsakymu Nr. Ž6-636 „Dėl Kauno apskrities išvados Nr. 4939 pakeitimo“ šis plotas buvo sumažintas iki 1,60 ha. 2006-05-29 priimta Kauno apskrities išvada Nr. 6133 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria patvirtinta, jog jis turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,66 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemei, suteikiant lygiavertį žemės sklypą. Išvados Nr. 4939 ir Nr. 6133 buvo persiųstos į Kauno apskritį, Kaišiadorių rajoną, (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl 1,60 ha ir 0,66 ha lygiaverčių žemės sklypų suteikimo ir vykdoma lygiaverčių žemės sklypų suteikimo procedūra. Ginčo dėl to byloje nėra.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismui nepateikti dokumentai apie V. P. teisių perėmimą pareiškėjų vardu (pateikti tik dokumentai apie artimą giminystės ryšį – pareiškėjos yra V. P. dukros), tačiau atsakovė nekelia ginčo, kad pareiškėjos yra pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą V. P. galimos teisių perėmėjos, juolab kad po V. P. mirties nuosavybės teisių atkūrimo procedūra toliau buvo vykdoma.

Į bylą pateikti NŽT dokumentai įrodo, jog V. P. nuo 2006 metų buvo įtrauktas į Kauno apskrities įsakymais patvirtintus piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems ir parduodami žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašus ir NŽT Kaišiadorių skyriaus pranešimais jis buvo kviečiamas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimus, tačiau siūlomų žemės sklypų iki mirties nepasirinko. Nuosavybės teises atkurianti institucija minėtu laikotarpiu sprendimo dėl lygiaverčių žemės sklypų suteikimo dėl V. P. nepriėmė.

Atsakovė akcentavo, jog 2010-05-18 pagal Kauno apskrities viršininko 2010-04-20 įsakymu Nr. 02-04-3654 patvirtintą sąrašą V. P. buvo pakartotinai kviestas į susirinkimą, sklypų nepasirinko ir pagal išvadą prašė apskaičiuoti kompensaciją grynaisiais pinigais, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės ginčui, nes Nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktas NŽT Kaišiadorių skyriaus 2012-05-10 raštas, adresuotas V. P., patvirtina, jog NŽT Kaišiadorių skyrius netenkino pretendento prašymo dėl atkūrimo būdo pakeitimo ir toliau procedūrą vykdė dėl lygiaverčių žemės sklypų suteikimo.

Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų nustatyta, jog 2015 m. D. P. NŽT Kaišiadorių skyriui pateikė V. P. mirties liudijimą ir 2013-11-29 notaro išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad jo palikimą priėmė sutuoktinė E. P.. Taip pat nuosavybės teises atkuriančiai institucijai buvo pateiktas E. P. 2013-09-06 notariškai patvirtintas įgaliojimas Nr. 2-2010, kuriuo ji įgaliojo D. P. atstovauti visose įmonėse, be kita ko, ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkymo.

Byloje nėra ginčo, jog E. P. 2015-04-18 mirė. Pagal 2016-02-05 NŽT Kaišiadorių skyriaus įsakymu Nr. 6VĮ-84-(14.6.2.) patvirtintą sąrašą D. P., kaip V. P. įpėdinė, buvo kviečiama į pretendentų susirinkimus, kurie vyko 2016-02-26 ir 2016-03-04, tačiau siūlomų sklypų nepasirinko.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), bei kiti teisės aktai.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog nuosavybės teisės buvo atkuriamos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytu būdu – už valstybės išperkamą žemę – perduodant

lygiavertį žemės plotą.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog skundžiami sprendimai buvo priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995-06-01, Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Minėta įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2019-01-01 (2018-11-08 įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija), įtvirtinta specialiose šio įstatymo taikymo nuostatose, pagal kurias nustatyta, jog piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos tvirtino, jog jos nebuvo kviestos rinktis lygiavertį žemės sklypą, nebuvo informuotos apie sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Tvarkos 30 punkte nurodyta, jog piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Tvarkos 102¹ punkte įtvirtinta (aktuali nuo 2019 02 07 galiojusi redakcija), jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo.

Byloje nustatyta, jog 2019-08-09 NŽT Kaišiadorių skyriaus įsakymu Nr. 6VĮ-727-(14.6.2.) V. P. buvo įtrauktas į juo patvirtintą sąrašą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje lygiaverčiams žemės sklypams gauti (Nr. 3). Įsakymo pagrindu organizuotas 2019-09-20 pretendentų susirinkimas. Minėto susirinkimo Protokole nurodyta, jog V. P. įpėdiniai į susirinkimą neatvyko ir žemės sklypai nebus projektuojami (15 p.).

Tačiau teismas pažymi, jog Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, kad V. P. įpėdiniai (galimi įpėdiniai) būtų buvę pakviesti į susirinkimą Tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka registruotais laiškais. Atsakovė pripažino, jog kvietimų į susirinkimą jiems nesiuntė. Kvietimai buvo neišsiųsti dėl to, kad 2019-08-09 NŽT Kaišiadorių skyrius, rengdamas įsakymą Nr. 6VĮ-727-(14.6.2.), patikrino sąraše esančių asmenų ir įpėdinių duomenis ir nustatė, kad E. P. – V. P. turto paveldėtoja – yra mirusi (2015-04-18); E. P. įgaliojimas D. P. yra negaliojantis; papildomų dokumentų apie V. P. palikimo priėmimą NŽT Kaišiadorių skyrius negavo.

Pažymėtina, jog NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015-03-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi, nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir padėti asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1068-442/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (aktuali redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Nagrinėjamu atveju gero administravimo principas buvo pažeistas.

Iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, jog nuosavybes atkuriančiai institucijai buvo žinomas D. P. adresas, ji, kaip V. P. įpėdinė, nuo 2016 m. buvo kviečiama į pretendentų susirinkimus, todėl, teismo vertinimu, institucija, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo jai (o per ją būtų tapę žinoma ir kitai pretendentei) pranešti apie organizuojamą susirinkimą registruotu laišku, kaip numato Tvarkos 102¹ punkto nuostatos, išsiųsdama kvietimą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime aiškiai nurodydama informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą (jog neatvykus, bus taikomos nuo 2019-01-01 įsigaliojusios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės – nuosavybės teisės bus atkuriamos kompensuojant pinigais).

Teismo vertinimu, jeigu institucija laikė, kad nepakanka dokumentų procedūrai užbaigti, privalėjo pasinaudoti VAĮ 26 straipsnio norma, reglamentuojančia dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, pareikalavimą iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, jiems pateikti nustatydama konkretų terminą.

Atsakovė pateikė į bylą 2019-07-12 ir 2019-10-22 skelbimus iš Kaišiadorių rajono vietinio laikraščio „Atspindžiai“ apie rengiamą Žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau minėti skelbimai neinformatyvūs, bendro pobūdžio, juose nenurodyti kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardai ir pavardės (mirusių piliečių vardai ir pavardės) (nagrinėjamam ginčui aktualu, kad nebuvo nurodyta nei V. P., nei galimų jo teisių perėmėjų pavardės), neišaiškintos pasekmės dėl neatvykimo, todėl negalima šių skelbimų pripažinti tinkamu pranešimu pareiškėjoms apie su jų teisėmis susijusią procedūrą. Teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad tokio pobūdžio informacija būtų buvusi paskelbta Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje, kaip numato Tvarkos 102¹ punkto nuostatos.

Nepaisant to, kad pareiškėjoms teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie būsimą susirinkimą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma toliau, siekiant pretendentui atkurti nuosavybės teises pinigais, prieš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje išreikštą jo valią, apie skundžiamų sprendimų priėmimą neinformuojant pareiškėjų. Nurodyti atsakovės veiksmai vertintini kaip neatitinkantys VAĮ įtvirtintų gero administravimo principų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendento atkurti nuosavybės teises interesus bei Atkūrimo įstatymo nuostatas.

Teismas sutinka su pareiškėjų ir jų atstovo pozicija, jog skundžiami sprendimai neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes iš jų ir kitų nuosavybės procese priimtų aktų (NŽT įsakymų, kuriais panaikintos Išvados Nr. 4939 ir Nr. 6133), nėra aišku, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais vadovaujantis buvo pakeista pretendento valia.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2008-12-24 nutarimai).

Teisėjų kolegija nagrinėja aplinkybes ir procedūras, susijusias su šioje byloje skundžiamų konkrečių sprendimų priėmimu, todėl atsakovės argumentai apie tai, kad pretendentas V. P., o jam mirus, jo įpėdinė D. P. buvo kviečiami į susirinkimus pasirinkti sklypų, tačiau neatvykdavo arba nepasirinkdavo, neturi esminės reikšmės ginčui. Iš atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų į bylą duomenų matyti, jog iki skundžiamų sprendimų priėmimo nuosavybės teises atkurianti institucija minėtu laikotarpiu sprendimų dėl nurodytų priežasčių nepriėmė, todėl tokia situacija pareiškėjoms suponavo atitinkamus lūkesčius dėl palankaus sprendimo priėmimo.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad, institucijai pažeidus Tvarkos 102¹ punkto nuostatas, gero administravimo principą, pareiškėjoms nebuvo tinkamai pranešta apie pretendentų susirinkimą. Be to, buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl atsakovės pareigos sprendimus tinkamai motyvuoti, todėl darytina išvada, jog priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tai sudaro pagrindą skundą pripažinti pagrįstu ir skundžiamus sprendimus panaikinti kaip nepagrįstus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Byloje nustačius, jog buvo pažeistos Tvarkos 102¹ punkte įtvirtintos procedūros, darytina išvada, jog NŽT neturėjo pagrindo vadovautis Tvarkos 105¹ punktu ir priimti 2019-12-03 įsakymų Nr. 6VĮ-1004-(14.6.2.) ir Nr. 6VĮ-1005-(14.6.2.) dėl Išvadų Nr. 4939 ir 6133 pripažinimo netekusiomis galiomis. Tačiau jie vertinami kaip tarpiniai dokumentai, todėl panaikinus skundžiamus sprendimus, jie taip pat praranda teisinę galią.

Pareiškėjos skunde nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos bus pateiktos vėliau.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų D. P. ir E. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos –Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) 2019 m. gruodžio 27 d. priimtus sprendimus Nr. 6S-94-(14.6.3.) ir Nr. 6S-95-(14.6.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.