- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- eI2-4767-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06623-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- N. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. L. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja elektroniniu paštu gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamentas 2024-11-06 priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-11-06 iki 2029-11-05, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 133 straipsnio 5 dalimi.
2.2. Pareiškėjos sutuoktinis V. L. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikai – nepilnametė K. L. ir pilnametis A. L. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinio tėvai – senjorai V. L. ir A. L.. Pareiškėja su savo vyru, nors jie gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai lankosi Lietuvoje, lanko sutuoktinio tėvus bei vyro gimtąją šalį. V. L. tėvai yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų (tėvas serga cukriniu diabetu, nuolat vartoja vaistus, taip pat turi padidėjusį kraujo spaudimą, mama taip pat nuolat vartoja vaistus nuo padidėjusio kraujo spraudimo), jų sūnus su pareiškėja vyro tėvus dažnai lanko Lietuvoje.
2.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuota labai svarbi išvada, kad net ir nustačius, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui / viešajai tvarkai, turi būti vertinami užsieniečio šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje bei vertinama, ar draudimas atvykti, esant tokiems duomenims, būtų protingas bei proporcingas (žr. pvz., LVAT 2024-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024).
2.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė ir psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. (2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
2.5. Pareiškėja dėl jai pritaikyto 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą nebegalės net 5 metus aplankyti savo uošvių, su kuriais yra susiklostę labai glaudūs ryšiai, ji negalės kartu su savo sutuoktiniu bei vaikais vykti į Lietuvą, kai toks poreikis ateityje tik didės atsižvelgiant į sutuoktinio tėvų amžių bei sveikatos būklę. Nustatytas draudimas atvykti į Lietuvą neigiamai paveiks pareiškėjos, taip pat ir jos giminaičių teises bei teisėtus interesus, pažeis pareiškėjos teisę į šeimos bei privataus gyvenimo gerbimą, apribodamas pareiškėjai galimybę lankyti artimus giminaičius.
2.6. Atsakovas nevertino reikšmingų aplinkybių, draudimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnį, t. y. pareiškėjos ir jos šeimos narių privatų ir šeiminį gyvenimą. Minėtos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, nepateikti motyvai, kodėl draudimas bei nustatytas terminas yra proporcingas bei adekvatus, kas sudaro pagrindą daryti išvadą apie Sprendimo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje pateikė prašymą Šengeno vizai gauti. Nagrinėjant šį prašymą buvo gauta Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Dirbdama Rusijos Federacijos ekonominiame sektoriuje (OAO „Alfabank“, OAO „Transneft“ ir OOO „Transneft Finans“), ji privalėjo ir privalo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. VSD vertinimu, pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
3.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2000-2008 m. dirbo OAO „Alfabank“ ir OAO „Transneft“, o nuo 2008 m. iki šiol dirba OOO „Transneft Finans“, t. y. Rusijos valdomose įstaigose. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
3.3. Pareiškėja iki šiol dirba OOO „Transneft Finans“, todėl iki šiol gali palaikyti ryšius su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
3.4. Sprendimo priėmimo metu Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pildydama prašymą išduoti Šengeno vizą nenurodė tokių duomenų. Galiausiai, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.
3.5. Pareiškėjos vaikai turi ne tik (duomenys neskelbtini) pilietybes, todėl priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja su jais galės matytis, nes byloje nėra duomenų, kad jos vaikai ar jos sutuoktinis negali vykti į Rusijos Federaciją ar kitą trečiąjį šalį. Pareiškėjai ir jos šeimos nariams nėra uždrausta vykti ar lankytis kitose Europos Sąjungos ar Šengeno narėse valstybėse. Taigi vien tik pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui.
3.6. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės), 28 punktą užsienietis turi teisę teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš sąrašo arba sutrumpinti draudimo šiam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSD atsiliepime nurodo, kad:
4.1. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2024 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti Šengeno vizą. Šis sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą grindžiamas priežastimi, jog viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
4.2. VSD turimais duomenimis, pareiškėja dirbo OAO „Alfabank“, OAO „Transneft“, o šiuo metu dirba OOO „Transneft Finans“. Pareiškėja, dirbdama Rusijos Federacijos ekonominiame sektoriuje, privalėjo ir privalo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4.3. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus (modus operandi) ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjai išdavus vizą ir turint galimybę atvykti į Lietuvą ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
4.4. Pareiškėja skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Rusijos Federacijos ekonominiame sektoriuje kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.5. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko kompleksinį pareiškėjos vertinimą, t. y. vertino individualią pareiškėjos situaciją, ekonominius, šeiminius ryšius, buvusius ir esamus darbinius ryšius bei tai, kad pareiškėja neturi šeimos narių, gyvenančių Lietuvoje. Lietuvoje gyvena ne pareiškėjos, o jos sutuoktinio giminaičiai. Pareiškėjos vaikai – nepilnametė dukra ir suaugęs sūnus yra ir (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėjos sutuoktinio ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena Pareiškėjos sutuoktinio, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam nėra taikomi apribojimai atvykimui į Lietuvą, tėvai, ar tai, kad pareiškėjos vaikai turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybes, nesukelia neigiamų padarinių pareiškėjai bendrauti su šeima, kadangi jų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Uošvis (sutuoktinio tėvas) nepatenka į ĮUTP 2 straipsnio 26 dalyje pateiktą šeimos narių sampratą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai N. L. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. 2024 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje pateikė prašymą Šengeno vizai gauti. Nagrinėjant šį prašymą buvo gauta VSD išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Dirbdama Rusijos Federacijos ekonominiame sektoriuje (OAO „Alfabank“, OAO „Transneft“ ir OOO „Transneft Finans“), ji privalėjo ir privalo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos
nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. VSD vertinimu, pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojali ir
patikima Rusijos valdžiai.
7. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2024 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti Šengeno vizą. Šis sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą grindžiamas priežastimi, jog viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Paminėtina, jog 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo teisėtumas šioje administracinėje byloje nėra vertinamas.
8. 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendime nurodyta, kad:
8.1. Pareiškėja 2000-2008 m. dirbo OAO „Alfabank“ ir OAO „Transneft“, nuo 2008 m. iki šiol dirba OOO „Transneft Finans“, kurios priklauso Rusijos Federacijos ekonominiam sektoriui.
8.2. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, VSDFV informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjos darbą Lietuvoje. Lietuva anksčiau buvo išdavusi asmeniui Šengeno vizas, galiojusias nuo 2018-06-01 iki 2020-05-31 ir nuo 2022-03-06 iki 2024-01-30, buvimo dienų skaičius 90.
8.3. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamento naudojamuose registruose nėra duomenų apie pareiškėjos šeimos narius arba jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
8.4. Pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, nustatytos remiantis jos buvusiais ir esamais darbo santykiais. Tai, kad pareiškėja nuo 2000 m. iki šiol dirba Rusijos Federacijos ekonominiame sektoriuje, patvirtina jos lojalumą ir patikimumą Rusijos valdžiai ir esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui.
8.5. Sprendimas priimtas, vadovaujantis ĮUTP 133 straipsnio 5 dalimi; NAS taisyklių 4, 6, 15 ir 20 punktais; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 punktais ir 38.3 papunkčiu.
9. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
10. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
10.1. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
10.2. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
10.3. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 38.1. 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 38.2. 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
11. VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Dirbdama Rusijos Federacijos ekonominiame sektoriuje (OAO „Alfabank“, OAO „Transneft“ ir OOO „Transneft Finans“), pareiškėja privalėjo ir privalo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. VSD vertinimu, pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojali ir patikima Rusijos valdžiai. VSD, vadovaudamasis ĮUTP 133 straipsnio 5 dalimi, prašo pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.
Teismo vertinimu, Sprendime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui, nustatyta remiantis pareiškėjais darbiniais santykiais, kadangi Rusijos Federacijos ekonominis sektorius yra Rusijos Federacijos valdomas sektorius, veikiantis Rusijos režimui strategiškai svarbiame ekonomikos sektoriuje, taigi dirbti, Rusijos Federacijos ekonominiame sektoriuje gali tik patikrinti, turintys specialius leidimus, patikimi ir lojalūs valdžiai asmenys.
Nustatyta, jog pareiškėja nuo 2000 m. iki 2008 m. dirbo OAO „Alfabank“ ir OAO „Transneft“, nuo 2008 m. iki šiol dirba OOO „Transneft Finans“. Šių duomenų pareiškėja pateiktame skunde neginčija.
12. LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose LVAT taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“ (žr. pvz., LVAT 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1516-552/2024).
13. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą).
14. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jį priimant atsakovas laikėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatytų pagrindų, t. y. vertino kompetentingos valstybės institucijos motyvuotą išvadą ir pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (pagrįstai priėjo išvados, kad VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose; VSD prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus); pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (vertino pareiškėjos ryšius ir nustatė, kad pareiškėjos su Lietuvos Respublika šeiminiai ryšiai nesieja). Pareiškėjai nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, VSDFV informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjos darbą Lietuvoje. Lietuva anksčiau buvo išdavusi asmeniui Šengeno vizas, galiojusias nuo 2018-06-01 iki 2020-05-31 ir nuo 2022-03-06 iki 2024-01-30, buvimo dienų skaičius 90.
14.1. Pareiškėja akcentuoja, kad pareiškėjos sutuoktinis V. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jų vaikai – nepilnametė K. L. ir pilnametis A. L. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinio tėvai – senjorai V. L. ir A. L. Pareiškėja su savo vyru, nors ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai lankosi Lietuvoje, lanko sutuoktinio tėvus bei vyro gimtąją šalį.
Sutiktina su atsakovu, kad Lietuvoje gyvena ne pareiškėjos, o pareiškėjos sutuoktinio giminaičiai. Nustatyta, jog pareiškėjos vaikai – nepilnametė dukra ir suaugęs sūnus yra ir (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėjos sutuoktinio ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).
ĮUTP 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.
Taigi darytina išvada, kad pareiškėjos vyro tėvai nepatenka į ĮUTP 2 straipsnio 26 dalyje nurodytą šeimos narių sampratą. Teismo vertinimu, tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinio, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jam nėra taikomi apribojimai atvykimui į Lietuvą, tėvai, ar tai, kad pareiškėjos vaikai turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybes, nesukelia neigiamų padarinių pareiškėjai bendrauti su šeima, kadangi jų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai, jog pareiškėja nebegalės net 5 metus aplankyti savo uošvių, su kuriais yra susiklostę labai glaudūs ryšiai, pareiškėja negalės kartu su savo sutuoktiniu bei vaikais vykti į Lietuvą, kai toks poreikis ateityje tik didės atsižvelgiant į sutuoktinio tėvų amžių bei sveikatos būklę, atmestini kaip nepagrįsti.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai Lietuva buvo išdavusi Šengeno vizas, savaime nereiškia, kad situacijos vertinimas negali kisti. Šiuo metu kardinaliai yra pasikeitusi geopolitinė situacija. Paskutiniu metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys. Be to, tokie asmenys, kaip minėta, yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, VSDFV informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjos darbą Lietuvoje. Taigi ir šiuo aspektu pareiškėjos argumentai dėl vyro tėvų lankymo Lietuvoje vertintini kaip deklaratyvūs.
16. Kaip nustatyta, pareiškėja iš esmės neturi jokių šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, tad pareiškėjai, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunkčiu, galėjo būti nustatytas netgi 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. Tuo tarpu Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjui nustatė per pusę trumpesnį laikotarpį, t. y. 5 metus. Tad toks terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone taikoma pareiškėjai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Paminėtina, jog administracinių teismų praktikoje užsieniečiams, kurie pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti terminas paprastai laikomas proporcinga priemone (žr., pvz., LVAT nutartį, priimtą byloje Nr. eA-3521-968/2021).
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
18. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. L. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.